Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje

B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-01-12 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, 2016-01-18 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį areštu 48 paroms, 2016-02-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, 2016-02-11 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, 2016-02-23 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui,2016-03-03 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2016-04-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, 2016-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, 2016-06-14 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2016-07-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams ;2016-09-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;2016-09-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

kaltinamas pagal Lietuvos BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2015m. rugsėjo 23d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 12 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpą, t. y. Užvenčio miestelio kultūros centro direktorės kabinetą, iš kurio pagrobė svetimą turtą, t y. I. V. priklausančią rankinę 20Eur vertės, su joje buvusiais I. V. priklausančiais daiktais - pinigine 50 Eur vertės, banko AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortele 5,50 Eur, I. V. vardu išduota asmens tapatybės kortele 15Eur vertės, I. V. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu 20Eur vertės, I. V. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu NOKIA 301, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 20 Eur vertės su jame buvusia SIM kortele 5Eur vertės, I. V. priklausančiais pinigais – 100 Eur, automobilio registracijos liudijimu 10 Eur vertės, automobilio techninės apžiūros kortele 7,50 Eur, parfumerija bendros 15 Eur vertės, A. V. vardu išduotu LR pasu 60 Eur vertės, banko AB ,,DnB bankas“ mokėjimo kortele, išduota Užvenčio kultūros centrui 6 Eur vertės, Užvenčio kultūros centro antspaudu 10Eur vertės, padarydamas I. V. 268 Eur turtinę žalą, A. V. 60 Eur turtinę žalą ir Užvenčio kultūros centrui 6 Eur vertės žalą.

Be to, A. B. 2015m. rugsėjo 23d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 12 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į Užvenčio miestelio kultūros centro direktorės kabinetą iš kurio pagrobė I. V. priklausančią banko AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę, AB „DnB bankas“ mokėjimo kortelę, išduotą Užvenčio kultūros centrui, neteisėtai jas laikė su savimi ir tą pačią dieną 12.26 val. ir 12.28 val. neteisėtai panaudojo pagrobtas korteles finansinei operacijai inicijuoti, t. y. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate iš I. V. sąskaitos išėmė 850 Eur, iš Užvenčio kultūros centro sąskaitos išsiėmė 10 Eur.

Be to, A. B. 2015m. rugsėjo 23d., apie 12.26 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate, neteisėtai panaudojo pagrobtas I. V. vardu išduotas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir Užvenčio kultūros centrui išduotą AB „DnB bankas“ mokėjimo kortelę bei šių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis PIN kodus ir neteisėtai panaudodamas I. V. vardu išduotą mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis iš AB „Swedbank“ I. V. sąskaitos per du kartus apgaule savo naudai įgijo 850 Eur priklausančių I. V., ir toje pačioje vietoje neteisėtai panaudodamas Užvenčio kultūros centrui išduotą AB „DnB bankas“ mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis iš AB „DnB bankas“ Užvenčio kultūros centro sąskaitos apgaule savo naudai įgijo 10 Eur.

Be to, A. B. 2015m. rugsėjo 23d. apie 12.26 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate, panaudodamas pagrobtas AB „Swedbank“ I. V. ir Užvenčio kultūros centrui išduotas AB „DnB bankas“ mokėjimo korteles, šių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai nebuvo visiškai tikslūs, laikui bėgant, viską apgalvojo, prisiminė kaip padarė nusikaltimus ir šiuo matu teisme duoda teisingus parodymus. Kažkur keturi mėnesiai iki nusikaltimo įvykdymo jam labai trūko pinigų – Vokietijoje, ligoninėje gulėjo jo sergantis brolis, reikėjo mokėti už jo gydymą , nes neturėjo draudimo. Pirmiausia keletą vagysčių įvykdė Latvijoje, po to pagalvojo, kad ir Lietuvoje galima padaryti analogiškų nusikaltimų. Atvyko į Lietuvą su asmeniu, su kuriuo susipažino Rygoje ir kuris važiavo į Palangą. Miestelio į kurį atvažiavo įvykdyti nusikaltimą pavadinimo nežino, tačiau prisimena, kad sustojo prie šviesios spalvos pastato, kai prie pastato priėjo - suprato, kad tai kultūros centras. Užėjęs į pastato pirmą aukštą pamatė atidarytas kabineto duris, įėjo į kabinetą ir pavogė rankinę. Nuėjęs į tualetą iš rankinės ištraukė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną. Piniginėje buvo banko kortelės, kurias pasiėmė. Kortelių PIN kodus rado telefone. Rankinę greičiausiai paliko kažkur pastate. Kokie dar daiktai buvo toje rankinėje tiksliai nepamena, nes „maišosi“ su kitais nusikaltimais. Kaltinamajame akte visi daiktai nurodyti teisingai. Pinigus, visus kiek tik buvo sąskaitoje, pasinaudojęs banko kortelėmis nuėmė bankomate kitame miestelyje, kurio pavadinimo nežino. Telefoną parsivežė į Latviją, apie jį buvo pats pamiršęs. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašo, sutinka atlyginti civilinius ieškinius. Kai darė šias nusikalstamas veikas dar nebuvo teistas. Be šių nusikaltimų Lietuvoje dar yra padaręs eilę kitų nusikaltimų už kuriuos jau yra nuteistas.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis BPK 273 straipsniu, nes A. B. nėra kaltinamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016m. rugsėjo 23d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.30 val. iš jos darbo kabineto Užvenčio kultūros centre buvo pavogta jos rankinė, pavogtoje rankinėje buvo asmens tapatybės kortelė, kurią ji įvertina 15 Eur, jos vairuotojo pažymėjimas, kurį įvertina 20 Eur, jos sūnaus A. V. pasas, kurį ji įvertina 60 Eur, jos mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurį įvertina 20 Eur ir 100 Eur grynaisiais pinigais. Iš viso jai buvo padaryta 295 eurų turtinė žala. 2015-09-24 ji sužinojo, kad iš jos asmeninės sąskaitos esančios banke „Swedbank“, sąskaitos per du kartus buvo nuimti pinigai, o būtent 2015-09-23 12.26 val. 650 Eur , o 2015-09-23 12.28 val. 200 Eur, o iš banko „DnB“ sąskaitos buvo nuimta 10 Eur. Jos dingęs mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 301“ buvo rožinės spalvos, plastikinis. 2015-09-24 ji pasigedo ir Užvenčio kultūros centro antspaudo, kurį įvertina 10 Eur. Kaip asmenys pavogę banko korteles pasinaudojo banko „Swedbank“ kortele ji nežino, nes PIN kodas užrašytas nebuvo, pavogtoje rankinėje tarp dokumentų PIN kodo taip pat nebuvo. Iš viso nusikaltimu jai buvo padaryta bendra 1178Eur turtinė žala, kurią prašo priteisti. Kitokio pobūdžio žalos nepatyrė (2 t. , b.l. 20,24-25, 27-28, 37-38).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra I. V. sūnus. Jo motina I. V. dirba Užvenčio kultūros centre, ji yra šio centro direktorė. Kiek jam yra žinoma, t. y. kiek jam pasakojo jo motina, 2015-09-23 laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.30 val., tikslaus laiko jis nežino, kažkas įsibrovė į Užvenčio kultūros centro patalpas, o būtent į jo motinos kabinetą ir iš jo pavogė jo motinai priklausančią rankinę su joje buvusiais įvairiais daiktais, dokumentais ir pinigais. Tarp pavogtoje jo motinai priklausančioje rankinėje buvusių daiktų buvo ir jo vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas, jo numerio nežino, neprisimena. Jo motiną jo pasą buvo paėmusi nes reikėjo padaryti jo kopiją dėl kelionės į užsienį. Kadangi už jo vardu išduotą pasą mokėjo jo motina, todėl dėl jo vagystės turtinė žala buvo padaryta jai, o ne jam. Jis pats įvykio metu niekaip nenukentėjo, jam jokio pobūdžio žala padaryta nebuvo. (2 t., b.l. 44-45).

-pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir fotolentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios I. V. pranešimas, kad 2015m. rugsėjo 23d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 12 val. 30 min. iš jos darbo kabineto, esančio Užvenčio kultūros centro pastate, buvo pagrobta jos rankinė su dokumentais, banko kortelėmis ir pinigais; protokole užfiksuota įvykio vieta, Užvenčio mieste, kultūros namuose esantis kultūros centro direktorės darbo kabinetas( 1t., b.l.23);

-reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matosi, kad 2015-09-28 Varnių seniūno pavaduotojas pateikė policijai kompaktinį diską su Varnių seniūnijos pastato išorinėje sienoje įrengto bankomato vaizdo įrašu(1t., b.l.25-26);

-UAB „Swedbank“ pateikta informacija apie I. V. mokėjimo kortele Varnių bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015-09-23 atliktas finansines operacijas, iš informacijos matosi, kad 2015-09-23 12val. 26 min. paimta 650 Eur ir 2016-09-23 12 val. 28 min. paimta 200 Eur grynųjų pinigų, vėlesni bandymai paimti pinigus atmesti, nes viršytas limitas( 1t., b.l.73);

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų, įrodymų visuma patvirtino kaltinamajam A. B. pareikštus kaltinimus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl I. V. priklausančio turto vagystės, neteisėto disponavimo I. V. bei Užvenčio kultūros centrui priklausančiomis mokėjimo priemonėmis ir nukentėjusiosios duomenimis pilnai įrodyta aptartais įrodymais. Įsibrovimu laikoma kuomet kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Įsibrovimas yra ne tik tuomet, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tuomet, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, arba panaudojant apgaulę. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama užeiti be atskiro patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad į Užvenčio kultūros centro direktorės kabinetą kaltinamasis pateko pro neužrakintas duris turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina ir tai, kad darbo vieta – kabinetas – nėra ta vieta, į kurią bet kada gali patekti pašaliniai asmenys, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis neturėjo leidimo patekti į kabinetą ir būtent tuo metu, kai kabinete nebuvo jame dirbančių asmenų, todėl laikytina, kad kaltinamasis A. B. pateko į kabinetą prieš jame dirbančių asmenų valią. Taigi, įsibraunat į įstaigos darbo kabinetą, jis turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, todėl tokie kaltinamojo A. B. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į patalpą. Byloje nustatyta, kad A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog įėjo į darbo kabinetą neturėdamas tam teisėto pagrindo, ir pagrobdamas nukentėjusiajai I. V. priklausantį turtą - rankinę su joje buvusiais daiktais bei elektroninėmis I. V. bei Užvenčio kultūros centrui priklausančiomis mokėjimo priemonėmis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suprato, kad neteisėtai įgijo svetimą turtą, suprato, jog įgijo ir laikė svetimą, tai yra nukentėjusiajai priklausančią mokėjimo kortelę ir kad neteisėtu banko mokėjimo kortelės įgijimu ir laikymu siekia gauti naudos sau kortelės turėtojo finansinių išteklių sąskaita, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. B. objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, kaip baigta idealia sutaptimi slapta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą - kabinetą bei neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, taip pat aukščiau nurodytais duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis A. B. siekdamas apgaule užvaldyti nukentėjusiajai priklausančius pinigus, apgaulingai save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, svetima elektronine mokėjimo priemone inicijuodamas finansines operacijas – surinkdamas bankomate svetimos mokėjimo kortelės PIN kodą, paimant iš bankomato pinigus be tos elektroninės mokėjimo kortelės teisėto valdytojo leidimo, prieš jo valią, neteisėtai atliko finansines operacijas, kurių metu per du kartus iš I. V. kortelės išgrynino 850 Eur, o iš Užvenčio kultūros centro kortelės - 10 Eur, tokiu būdu, jis apgaule įgijo svetimą turtą. Kaltinamasis A. B. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t .y. jis suprato, jog neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikė juos prie savęs iki finansinių operacijų iniciavimo, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, kurių metu apgaule įgijo svetimą turtą. Teismas pripažįsta, jog A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį( kaltinamojo veiksmais apgaule užvaldyto turto vertė viršijo 5 MGL dydžio sumą), 198¹ straipsnio 1 d. ir 215 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas sukčiavimas, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos bei neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182straipsnio 1dalyje -nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Nors kaltinamasis A. B. iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų šioje baudžiamojoje byloje padarymo Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jo atžvilgiu įvairiose Lietuvos teismuose yra išnagrinėta eilė analogiškų bylų, kas rodo kaltinamojo asmenybės pavojingumą, nes jokios susiklosčiusios šeiminės aplinkybės( artimųjų liga ar pan.) negali būti pateisinimu sistemingai daryti vagystes. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam A. B. realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o kaltinamasis labai nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino civilinius ieškinius - laisvės atėmimo bausmė nustatytina mažesnė nei sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis A. B. prisipažino esantis kaltu, jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. B. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam A. B. paskirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra bendrintina su kitais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo,

Dėl civilinių ieškinių

Užvenčio kultūros centro civilinis ieškinys 29 Eur sumai( spaudo, banko kortelės vertė bei 10 Eur pagrobtų grynųjų pinigų) ir I. V. civilinis ieškinys 1178 Eur sumai yra pagrįsti ir tenkintini.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 195,83 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam A. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis yra suimtas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo A. B. šiuo atveju nėra pagrindo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vokas, kuriame yra CD kompaktinė plokštelė su filmuota vaizdo medžiaga, 1 vnt. ir fotonuotraukos 30 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

-pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1( vieneriems) metams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomosios priemonės A. B. neskirti, nuosprendžiui įsiteisėjus, vykdyti nuosprendį.

Priteisti iš A. B. 1178 Eur žalos atlyginimo I. V..

Priteisti iš A. B. 29 Eur žalos atlyginimo Užvenčio kultūros centrui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, kuriame yra CD kompaktinė plokštelė su filmuota vaizdo medžiaga, 1 vnt. ir fotonuotraukos 30 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam A. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.