- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-04
- Bylos Nr.
- I-8934-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05343-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. J. ir jo atstovui P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-18 nutartimi (b. l. 36-37) priėmė nagrinėti pareiškėjo A. J. skundo (b. l. 1-6) dalį dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-11-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad VRM paskyrė jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kuri nuo 2010-01-01 buvo mažinama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, teigia, kad jam paskirtos valstybinės pensijos ribojimas prieštaravo Konstitucijos nuostatoms, todėl jis 2014-10-23 kreipėsi į VRM dėl neteisėtai neišmokėtos valstybinės pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo. VRM 2014-11-12 sprendimu informavo apie pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimo pagrindus, tačiau pensijos nepriemoką išmokėti atsisakė. Pareiškėjas su priimtu sprendimu nesutinka, nurodo, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo mažinama taikant Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, dideliu mastu, todėl turi būti priteista ir išmokėta.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka (b. l. 47). Nurodo, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį yra jau įvykdytas. VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už 2012–2013 m. laikotarpį, patikslino reikalavimą dėl VRM sprendimo panaikinimo, prašydamas panaikinti VRM 2014-11-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti skundą ir išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl valstybinės pensijos mažinimo 2012-2013 m. teisinių pagrindų.
Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymui.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas, nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galiojo iki 2013-12-31.
Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Atsakovo VRM 1999-10-22 išvadoje dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę į pensiją už tarnybą nuo 1999-09-30 (b. l. 41). Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-11-07 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-46) nurodyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) 2012–2013 m. (ginčo laikotarpiu) buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis.
Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu ginčo laikotarpiu buvo mažinama neteisėtai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 pasisakydama dėl valstybinių pensijų gavėjų patirtų praradimų, atsiradusių dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo, išaiškino, kad šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo būdą, būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą. Šio teisės aiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir vėlesnėje praktikoje, priteisdamas dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusias valstybinės pensijos nepriemokas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-950/2014, 2014-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-903/2014 ir kt.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, kurį teismas privalo deramai pašalinti – pilnai priteisti susidariusią nepriemoką. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2014-11-07 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, pareiškėjui už 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpį, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nebuvo išmokėta 420,45 EUR (1 451,72 Lt) pensijos dalis (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, ši neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui yra priteistina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjas skunde valstybinės pensijos nepriemoką prašo priteisti iš atsakovo VRM. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, jog tinkamas atsakovas bylose dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo yra Lietuvos valstybė, todėl pareiškėjui 420,45 EUR valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
2015-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šis įstatymas, be kita ko, nustato valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus. Tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia teismo pareigos ginti pažeistas pareiškėjo teises pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą. Iš aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant bylas dėl valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinių įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo matyti, kad teismo pareiga ginti pažeistas pareiškėjų teises nesiejama su tuo, ar įstatymo leidėjas yra nustatęs ar nenustatęs patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo, kad pareiškėjui tinkamai – laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų – realizavus savo teisę kreiptis į teismą, iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjo teisę reikalauti teisme pašalinti teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, jis pasirinko teisminį savo pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519-13 yra nurodęs, kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai, turėtų būti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2012–2013 m. šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) taikymo 2012–2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-520/2015 ir kt.).
Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2014-11-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus ir prašė panaikinti VRM 2014-11-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti skundą ir išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo VRM sprendimo turinio, juo atsakovas pareiškėjui išaiškino paskirtos valstybinės pensijos ribojimo pagrindus, tačiau nurodė, kad VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką, tuo iš esmės atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymo dalį dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu valstybinės pensijos nepriemoka buvo neišmokėta neteisėtai, todėl darytina išvada, kad VRM nepagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo šiuo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, VRM 2014-11-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas dalyje, kurioje pareiškėjui atsisakyta išmokėti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu susidariusią pensijos nepriemoką, kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu (ABTĮ 88 straipsnio 1, 2 punktai).
Dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 304,78 EUR dydžio išlaidas.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, t. y., pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti skundo surašymo, jo padavimo, atstovavimo, transporto ir kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y., tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Pareiškėjas prašo priteisti 57,75 EUR transporto išlaidas. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Dariaus ir Girėno g. Šiauliuose, į 2015-08-31 teismo posėdį pareiškėjas atvyko automobiliu (b. l. 71), patirtas kuro išlaidas patvirtina UAB „Trevena“ 2015-08-31 kvitas Nr. LH 0000001084C3, išrašytas 57,75 EUR sumai (b. l. 70). Pagal 2015-08-31 kvitą, pareiškėjas pirko ne tik kurą, bet ir mineralinį vandenį (0,35 EUR), mineralinio vandens pirkimo išlaidos nėra susijusios su šios administracinės bylos procesu, todėl pagrįstomis pripažintinos tik 57,40 EUR išlaidos už kurą (57,75 – 0,35).
Pareiškėjas prašo priteisti dokumentų kopijavimo išlaidas, pateikia jas patvirtinančius įrodymus: UAB „Eurobiuras“ 2015-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija EDV Nr. 0448279 dėl 2,67 EUR kopijavimo išlaidų, susijusių su prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas padavimu (b. l. 74), taip pat prašo priteisti skundo ir atskirojo skundo siuntimo išlaidas, pateikia 3,81 EUR 2014-12-10 AB „Lietuvos paštas“ kvitą Nr. LG 00404555 ir 2014-12-10 AB „Lietuvos paštas“ registrą Nr. 1615-9-282 (b. l. 63, 64); 2014-12-19 AB „Lietuvos paštas“ 1,30 EUR PVM sąskaitą faktūrą Nr. LPA4400101001879 ir 2014-12-19 AB „Lietuvos paštas“ kvitą Nr. LG 00404553 01 60432 (b. l. 65-66).
Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 3 dalimi, skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti pateikta tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turėjo pateikti tris prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jo priedų kopijas. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su priedais sudarė 12 lapų, iš kurių tik dalis yra neoriginalūs – notaro kvitas Nr. 64 (1 lapas) ir dokumentai, susiję su pareiškėjui priklausančia transporto priemone (3 lapai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teismui ir kitoms proceso šalims iš viso turėjo pateikti 28 lapų kopijas (12 x 2 + 4). Įvertinus UAB „Eurobiuras“ 2015-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus duomenis, matyti, kad pareiškėjui buvo padarytos 50 lapų kopijos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo atlyginti 22 lapų kopijavimo išlaidas, tai atitinka 1,50 EUR. Pagrįsta kopijavimo išlaidų suma laikytina 1,17 EUR (2,67 – 1,50).
Pareiškėjas procesinius dokumentus paštu teismui pateikė 2014-12-10 (b. l. 11) ir 2014-12-19 (b. l. 24), tai atitinka byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo patirtų pašto išlaidų laikotarpius (b. l. 63-66), todėl 5,11 EUR (3,81 + 1,30) pašto išlaidų suma laikytina tiesiogiai susijusia su teismo procesu. Viso pagrįstomis pripažintina 6,28 EUR kopijavimo ir siuntimo išlaidų.
Pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, pateikė Klaipėdos rajono 2 notaro biuro notarės N. B. 23,40 EUR 2015-08-25 kvitą Nr. 64 už įgaliojimo atstovauti pareiškėją patvirtinimą (b. l. 68), P. M. pareiškėjui 400 Lt sumai išrašytą 2014-12-19 sąskaitą faktūrą Serija PM Nr. 00113 už 2014-12-19 atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-16 nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui surašymą (b. l. 67) ir 100 EUR sumai išrašytą 2015-08-31 sąskaitą faktūrą Serija PM Nr. 00212 už 2015-08-31 prašymo dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimą ir atstovavimą 2015-08-31 teismo posėdyje (b. l. 69).
Pareiškėjas prašo priteisti 23,40 EUR įgaliojimo tvirtinimo notarine tvarka išlaidas. Pažymėtina, kad 2015-08-25 įgaliojimas yra išduotas pareiškėją atstovauti ne tik teisme, bet ir kitose institucijose, valstybinėse įmonėse, antstolių kontorose ir kt., įgaliojimas išduotas 3 m. laikotarpiui, todėl darytina išvada, kad šio įgaliojimo tvirtinimas notarine tvarka ir išdavimas nėra tiesiogiai susiję su teismo procesu nagrinėjamoje byloje. Vadinasi, nėra teisino pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti 23,40 EUR įgaliojimo tvirtinimo notarine tvarka išlaidas.
Pareiškėjas prašo priteisti atskirojo skundo ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimo bei atstovavimo teisme išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju pareiškėjo atstovas verčiasi individualia teisine veikla ir nėra advokatas. Įstatyme nėra nustatyti maksimalūs atstovų, veikiančių pagal įgaliojimą, užmokesčio dydžiai, todėl šiuo atveju tikslinga taikyti įstatymo analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis) ir pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas vertinti atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015-03-19 redakcija, toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius.
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 699,80 EUR (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=61881). Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant maksimalų atlygio už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą, taikytinas koeficientas 0,4 (279,92 EUR). Už vieną atstovavimo teisme valandą Rekomendacijų 8.19 punktas nustato koeficientą 0,1 (69,98 EUR). Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius 100 EUR išlaidas už atstovavimą teisme ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas surašymą. Šių išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos yra patirtos teismo proceso metu, todėl laikytinos pagrįstomis.
Pareiškėjas prašo priteisti 400 Lt atstovavimo išlaidas už 2014-12-19 atskirojo skundo surašymą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas įgaliojimą jo vardu teisme reikšti skundus P. M. išdavė 2015-08-25 (b. l. 57-58), t. y., jau po 2014-12-19 atskirojo skundo surašymo ir pateikimo teismui dienos (b. l. 16-24). Dokumentai, kad atskirojo skundo surašymo metu P. M. pareiškėjui teikė teisines paslaugas, teismui nepateikti. Vadinasi, pareiškėjo prašymas priteisti 400 Lt atstovavimo išlaidas už 2014-12-19 atskirojo skundo parengimą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytina, kad pareiškėjo pagrįstos išlaidos, susijusios su teismo procesu, sudaro 163,68 EUR.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Šioje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už 2012–2013 m. laikotarpį. Pagal Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-11-07 pažymą (b. l. 45-46) per ginčo laikotarpį Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindu pareiškėjui nebuvo išmokėta 7 503,32 Lt pensijos dalis (tai atitinka 100 % pareiškėjo materialinių reikalavimų). Teismas patenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir priteisė 420,45 EUR (1 451,72 Lt). Vadinasi, patenkinta pareiškėjo materialinių reikalavimų dalis yra 19,34 % ((1 451,72 x 100) / 7 503,32). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina 31,65 EUR (163,68 x 0,1934) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 44, 45 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 45 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 420,45 EUR (keturis šimtus dvidešimt eurų, keturiasdešimt penkis euro centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 31,65 EUR (trisdešimt vieną eurą, šešiasdešimt penkis euro centus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui A. J. išmokėti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką už 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Kitą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Likusią pareiškėjo A. J. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.