Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1164-1217/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-23
Bylos Nr.
e1-1164-1217/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01397-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Kaltinamasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1164-1217/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01397-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2024 m. sausio 10 d., apie 20.32 val. kelyje (A15) Vilnius – Lyda 5 km., (Liepkalnio g., Vilnius) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. Š. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį mama V. Š. nusipirko automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad būtų su kuo ją nuvežti į polikliniką, į vaistinę ar kitoms jos reikmėms, kadangi ji turi (duomenys neskelbtini). Automobiliu jam leidžia naudotis tik tada, kada ją reikia kur nors nuvežti. 2024 m. sausio 10 d., namuose, pažymoje nurodytu adresu, vakare, tiksliai neprisimena kada, su dėde B. V. prisėdo išgerti alkoholinių gėrimų. Vartojo degtinę, išgėrė 2 butelius po 1 litrą talpos. Pasibaigus degtinei, sugalvojau, kad reikia nuvažiuoti pas brolį R. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir paprašyti, kad duotų dar degtinės. Dėdė liko namie, o jis nuėjo pas mamą į kambarį, pasiėmė mašinos raktus nuo stalo ir išvažiavo. Neprisimena, ar mama buvo namie, nes buvo labai girtas. Važiavo vienas. Apie 20.30 val. iš galo prie jo vairuojamo automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo policijos automobilis su mirksinčiomis šviesomis. Tai pamatęs sustojo kelkraštyje. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, paprašė pateikti teises, nurodė, kad reikės papūsti į alkotesterį. Pareigūnui paaiškino, kad teisių neturi, kadangi pasibaigęs jų galiojimas, o naujų nepasidaręs, nes nenuvyksta į gydymo įstaigą dėl medicininės apžiūros ir sveikatos pažymėjimo išdavimo. Pareigūnas davė papūsti į alkotesterį, neprisimena, kiek įpūtė pirmu kartu ir o po to antru kartu, kadangi buvo labai girtas. Pareigūnams paaiškino, kad nesenai gėrė degtinę ,,Absolute“. Prisipažįsta, kad vairavo automobilį išgėręs, dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Kaltę pripažįsta visiškai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, kadangi niekur nedirba, gauna tik (duomenys neskelbtini) pašalpą ir baudos sumokėti negalėtų, todėl sutinka, kad jam būtų paskirta bausmė – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2024 m. sausio 10 d., apie 20.24 val., buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevruoja. Važiuojant link Lydos pl., kelyje Vilnius – Lyda, 5 km, Liepkalnio g., pastebėjo važiuojantį automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris lėtai važiavo, stabdant automobilį pasitraukė į kelkraštį, bet nesustojo, tik per garsiakalbį įspėjus automobilio vairuotojas sustabdė automobilį. Prie automobilio pirmiausia priėjo tyrėjas D. B., kuris atidaręs duris paėmė iš vairuotojo automobilio raktelius. Jai priėjus prie automobilio nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, išlipęs iš automobilio vos pastovėjo ant kojų. Automobilio vairuotoją nuvedė į tarnybinio automobilio V1714 sulaikymo kamerą, kurioje patikrino vairuotojo blaivumą. Pirmu pūtimu nustatyta 2,66 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatyta 2,58 promilių neblaivumas. Paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas nurodė, kad vartoja pastoviai ilgą laiką. Kolegai paklausus, ar jis žino, kad negalima vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam, jis atsakė, kad žino. Vairuotojui G. Š. buvo įteiktas šaukimas atvykti į antrąjį policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Š. nurodė, kad automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kad būtų su kuo nuvažiuoti į polikliniką, nusipirkti vaistų ir pan. Kadangi turi (duomenys neskelbtini), ją visada su automobiliu ,,Opel Astra“ veža sūnus G. Š. arba draugas. Sūnus automobilį naudoja tik reikmėms, susijusiomis su ja. Nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. automobilis buvo paliktas namuose, kieme, užrakintas, automobilio raktas paslėptas, kad niekas nerastų ir nepaimtų jo. Tą dieną buvo išvažiavusi pas draugus (duomenys neskelbtini), šventė Naujus metus. Jos draugas, pas kurį ir šventė, vėliau ją parvežė namo. Grįžus nepastebėjo ar kieme stovi automobilis, ar ne, neprisimena ar sūnus buvo namuose. Vėliau, tą patį vakarą, kada tiksliai neprisimena, jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir kad jos automobilis yra uždaromas į saugomą automobilių aikštelę. Sūnus automobilį pasiėmė be jos žinios.

Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. G. 2024 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomai nustatytų KET pažeidimų nurodyta, kad tikrinant duomenų bazėse nustatyta, kad G. Š. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta ir taip pat vairavo transporto priemonę, kuri yra išregistruota.

2024 m. sausio 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmu patikrinimu, 2024 m. sausio 10 d., 20.35 val., G. Š. nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 20.56 val. G. Š. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. Š. vardu (prie ikiteisminio tyrimo pridėta 2023 m. rugpjūčio 3 d. transporto pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad V. Š. įsigijo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Opel Astra“, 2006 m., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2 120 Eur (su PVM).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. Š. 2024 m. sausio 10 d., 20.32 val., kelyje (A15) Vilnius – Lyda 5 km., (Liepkalnio g., Vilnius) vairavo automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilės. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojos G. G. paaiškinimai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje surinkti įrodymai. Šiais savo veiksmais G. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis G. Š. nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d., namuose, vakare kartu su dėde vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė du butelius po 1 l. Kadangi baigėsi degtinė, sugalvojo nuvykti pas brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), paprašyti degtinės. Namuose nuo stalo pasiėmė automobilio raktus nuo stalo ir išvažiavo. Važiuojant pamatė, kad už jo važiuoja policijos automobilis, kuris jį ir sustabdė. Nurodė, kad suvokė, jog yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taigi kaltinamasis G. Š. suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis jau yra baustas už tokio pobūdžio KET pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog G. Š. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis G. Š. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholio, praktiškai iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. Š. darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra nedirbantis, neturima duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje, nevedęs, baustas administracine tvarka. Be to, G. Š. 2013 m. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tuo metu buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas) ir 2014 m. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas galimai neblaivus – kuomet pareigūnams paprašius atsisakė tikrintis neblaivumą. Taip pat, nors kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau praeityje yra teistas du kartus. Tai yra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis nesaikingai vartoja alkoholį ir turi problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 15 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik asmeniui, kuriam pirmą kartą paskirta arešto bausmė. Kaltinamajam ši bausmė jau buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl to šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nebegalimas.

Kaltinamasis G. Š. laikinai sulaikytas nebuvo.

Nustatyta, kad kaltinamasis G. Š., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,58 promilių neblaivumas (t. y. sunkus neblaivumo laipsnis), tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jis vairavo automobilį 20.32 val., tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, intensyviame kelyje (A15, Vilnius – Lyda), be to, suprasdamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones bei suprasdamas, kad minėta transporto priemonė negali dalyvauti eisme (kadangi minėta transporto priemonė yra išregistruota). Taip G. Š. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET. Be to, kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ne pirmą kartą – kaip minėta, 2013 metais, jis už analogišką KET pažeidimą buvo nubaustas administracine tvarka, o dabar nustatytas dar sunkesnis neblaivumo laipsnis. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), prokuroro pasiūlytam terminui – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. sausio 12 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. Š. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jos motinai V. Š. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2 120 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – jo motinai V. Š., kuri pagal bylos duomenis nežinojo ir nematė, kokios būklės kaltinamasis vairavo šį automobilį, taip pat nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 120 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis G. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėse, vakare, t. y. tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, konstatuojama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kiti klausimai

Kaltinamajam G. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktini nepakeisti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintini.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 12 d.;

2) išieškoti iš G. Š. Valstybės naudai automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 120 Eur (du tūkstančius šimtą dvidešimt eurų).

G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. Š. atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. Š. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Išaiškinti G. Š., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laura Kaupelė