Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, susipažinęs su E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas E. M. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo ji prašo patraukti J. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra grąžintinas pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nustatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. Privataus kaltinimo bylų procesas - tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybės institucija (pareigūnas), o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardyti reikalavimai, kurie keliami nukentėjusiojo privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo paduodamame pareiškime turi būti nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo proceso vienas iš specifinių bruožų yra tas, kad ikiteisminis tyrimas jame neatliekamas, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, jokie įrodymai nerenkami ir nefiksuojami ir jokie dokumentai, apibrėžiantys ir teisiškai įvertinantys asmens padarytą veiką, nėra surašomi. Procesas pradedamas teismui gavus privataus kaltintojo skundą. Tokioje situacijoje privataus kaltintojo paduotas skundas įgauna labai didelę reikšmę. Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas teisingumą vykdančiai institucijai apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką. Priėmęs skundą teismas išsiunčia jo kopiją nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui (BPK 413 str. 1 d.) ir tik remdamasis skundu jis sužino, kuo yra kaltinamas, ruošiasi gynybai nuo skunde pateikto kaltinimo. Taikinamajame posėdyje šalims nesusitaikius, teismas turi priimti nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 413 str. 5 d.). Šioje nutartyje teismas turi nurodyti, dėl kokių nusikalstamų veikų bus nagrinėjama byla, t.y. turi nurodyti tiek faktines (privataus kaltintojo nurodytas) aplinkybes, tiek teisinį įvertinimą. Ši nutartis apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Todėl privataus kaltinimo skundas įgauna tokią pat reikšmę kaip kaltinamasis aktas. Iš to išplaukia, kad tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, turi būti aiškiai nurodomi veiksmai, kuriuos nukentėjusysis laiko nusikalstamais ir šiems veiksmams turi būti duotas aiškus teisinis įvertinimas, t.y. koks BK straipsnis ar jo dalis yra pažeisti. Nes kitu atveju susidarytų situacija, kuomet teismas turėtų spėlioti, kokie veiksmai kokį BK straipsnį atitinka, pats turėtų suformuluoti kaltinimą ir pagal jį išnagrinėti bylą, tačiau tokia situacija privataus kaltinimo procese yra negalima, formuluoti kaltinimą nėra teismo funkcija. Dar didesnis neaiškumas yra tada, kai privataus kaltinimo skunde yra nurodyta daug įvykių, kurie įvardinami kaip šmeižimas arba kaip įžeidimas (šios dvi nusikalstamas veikos savo sudėtimis yra labai panašios), tačiau nenurodoma, kokį konkretų įvykį nukentėjęs asmuo laiko įžeidimu, o kokį šmeižimu, taip lyg ir paliekant teismui pačiam nuspręsti.

Šiuo atveju E. M. pateiktame skunde nėra konkretaus kaltinimo. Iš jos nurodytų veikos esminių aplinkybių sunku suprasti, kokie veiksmai atitinka BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kokie veiksmai atitinka 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Skunde yra nurodyti įvykiai, veiksmai, jų nesiejant su konkrečiomis BK 154 str. 1 d. ar 155 str. 1 d. aplinkybėmis, o skundo gale yra prašoma patraukti atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Pareiškėja skunde kaip nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį nurodo J. M., grįsdama tuo, kad komentarus internete pasirašė asmuo pasivadinęs „J.“, ir todėl, kad J. M. yra buvusi N. M., pareiškėjos sutuoktinio, vadovaujamos įmonės UAB „S. G.“ klientė. Tačiau teismas pažymi, kad tokie E. M. teiginiai yra prielaida, o ne konkrečiais duomenimis patvirtinta išvada. Baudžiamasis procesas yra susijęs su laiko ir piniginėmis sąnaudomis, nepatogumais ir ribojimais, todėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi būti nustatytas kuo tiksliau, kad su nusikalstama veika nesusijusiems asmenims nebūtų sukelta nepatogumų. Duomenų apie galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį pateikimas, tuo pačiu yra garantas, kad dėl skunde nurodytų veiksmų nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn visiškai nesusijęs asmuo, taip išvengiant skundo padavimo dėl asmeninių motyvų (pvz. keršto) ir išvengiant apkaltinimo asmens, kuris su inkriminuojamais veiksmai nėra susijęs. Teismas, priimdamas sprendimą šaukti asmenis susitaikyti (pradėdamas baudžiamąjį procesą), turi turėti duomenų, kad privataus kaltinimo skunde nurodytas asmuo yra susijęs su skunde nurodytais veiksmais. Teismas nėra ta įstaiga, kuri pradeda baudžiamąjį procesą skunde nurodžius neaiškiais motyvais pasirinktą asmenį, o vėliau procese galimai paaiškėjus, kad toks asmuo nepadarė skunde nurodytų veiksmų, skundas atsiimamas ir nurodomas kitas asmuo. Tuo labiau, kad procesinės normos leidžia reikalauti policijos pareigūnų nustatyti tikrąjį veiksmus atlikusį asmenį (BPK 409 str. 3 d. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas).

Skunde pareiškėja nurodė, kad skunde nurodyti veiksmai buvo atlikti Vilniuje. Nusikalstamų veiksmų padarymo vieta yra svarbi, nes yra susijusi su kaltinamojo teise į gynybą, todėl turi būti nurodyta tiksliai, kad galima būtų patikrinti, ar iš tiesų kaltinamasis nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir ar nurodyti veiksmai iš tikrųjų buvo padaryti nurodytoje vietoje.

Įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. ir 3 d. teismas

nutarė:

Pareiškėjos E. M. skundo privataus kaltinimo tvarka nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.