Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendį, o bylą prašo nutraukti, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str., ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojai motinai R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuri sutinka įmokėti teismo nustatytą užstatą (iki 10000 Lt). Mano, kad skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1 d. 1 p. bei nepagrįsto teismo atsisakymo nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., t. y. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo atžvilgiu netaikymo. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008-05-20 nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tačiau, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, reikia turėti galvoje tai, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokios sąlygos, be kita ko, atsiranda ir tada, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų. Taip pat ir išnykus teistumui, asmeniui negali kilti jokių teisinių pasekmių.

Nuteistasis teigia nesutinkąs su apylinkės teismo išvada, kad jis neatitinka vienos iš Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatytų būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. pagrindo manyti, kas jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat apylinkės teismo išvados, kad vertinant kaltinamąjį, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybės pavojingumą, kur svarbų vaidmenį vaidina jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamo veikos padarymo, t.y. į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo D. K. buvo du kartus baustas administracine tvarka (l. 72), jam buvo taikytos prevencinės poveikio priemonės – teismo įpareigojimai ir oficialūs perspėjimai (l. 70), buvo teistas (l. 58), taip pat į tai, kad D. K. 2006-12-08 buvo nuteistas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme N. B. teismo už narkotinių medžiagų platinimą (l. 68, 70) ir kad, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas negali daryti išvados, jog D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad teismas tendencingai, neobjektyviai vertino visas nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad administracine tvarka buvo baustas prieš 5 metus, o administracinė nuobauda galioja metus laiko, po nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas nebuvo, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog jis linkęs daryti teisės pažeidimus, ir tai neturėtų užtraukti teisinių pasekmių. Taip pat pažymi, kad nuo prevencinio poveikio priemonių – teismo įpareigojimų ir oficialaus perspėjimo – taikymo yra praėję penkeri metai, todėl mano, kad teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo tikėti, jog laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra nepagrįsta. Dėl kitoje valstybėje padaryto nusikaltimo pažymi, kad jis atliko bausmę ir mano, kad Lietuvos Respublikoje tai neturėtų sukelti jokių teisinių pasekmių, nes jis nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai, užsienio valstybės nuosprendis Lietuvos Respublikoje nebuvo pripažintas.

Mano, kad teismas neatsižvelgė į reikšmingas byloje aplinkybes: 1) į tai, kad jis nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamą.veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino visas aplinkybes; 2) į tai, kad byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.); 3) dirba, ir darbovietės yra teigiamai charakterizuojamas.

Mano, kad teismui buvo pateiktas laiduotojos – jo motinos R. K. prašymas, atitinkantis visus reikalavimus, be to laiduotoja buvo nurodžiusi, kad sutinka sumokėti, jei būtų pritaikytas laidavimas, užstatą iki 10000 Lt.

Pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog jam pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus, būtų sprendžiamas jo atsakomybės klausimas už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pažymi, kad jis prieš sutikdamas ir prašydamas jam taikyti laidavimą, atsakingai pareiškia, kad daugiau teisės pažeidimų, nusikaltimų nedarys.

Mano, kad apylinkės teismas jam skyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad jo veika nepadaryta jokios žalos, o jis pats dėl jos padarymo iš karto prisipažino.