Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu patalpintam (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neregistruotam (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. 2022 m. balandžio 18 d. apie 17 val. 15 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną N. R., kuriai tyčia vieną kartą spyrė į galvos sritį ir ranka sudavė smūgius į pakaušio sritį bei kairę akį, taip mušdamas nukentėjusiajai N. R. dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

T. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2022 m. balandžio 18 d. apie 17.00 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Į namus jis grįžo būdamas visiškai blaivus, kadangi alkoholį vartoja labai retai. Grįžęs, nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant lovos, nes norėjo pabūti vienas, kad niekas jam netrukdytų. Namuose taip pat buvo jo tėvai – tėvas A. R. ir motina N. R. Tėvas buvo virtuvėje, o motina – kambaryje. Netrukus jo tėvas nuėjo pas motiną ir jie pradėjo konfliktuoti. Jis pats, pasėdėjęs ant lovos apie 15 minučių, nuėjo į kitą kambarį, kur buvo jo tėvas ir motina. Jam atėjus, motina pradėjo prie jo kibti, kaltinti jį dėl pykčių su tėvu. Tuo metu tėvas vėl išėjo į virtuvę, tad jis liko su motina tik dviese. Jis paklausė motinos, ko ši kimba prie jo ir, priėjęs prie jos, vieną kartą spyrė jai į galvos sritį, o tuomet ji suriko, kad baigtų, nes jai skauda. Jis neklausė motinos, jos nepaisė ir ranka sudavė jai vieną kartą į pakaušio sritį, o tuomet, kai ši atsisuko, sudavė jai vieną kartą į kairę akį. Kai motinai spyrė į galvos sritį, ši tuo metu buvo prie krosnies šiek tiek pasilenkusi, todėl įspyrė jai į galvos sritį. Tuo pat metu iš kažkur atsirado jo tėvas, kuris bandė jį atitraukti nuo motinos, bet jam nepavyko. Tačiau netrukus jis pats atsitraukė nuo motinos, kuri pasakė, kad iškvies policiją. Jis nematė, kas iškvietė policijos pareigūnus, nes nuėjo į savo kambarį ir laukė policijos pareigūnų, daugiau nesmurtavo. Dėl savo poelgio nesigaili, nes pati motina prikibo prie jo ir pati yra kalta. Prieš motiną smurtavo ne pirmą kartą, jeigu ši daugiau nekonfliktuos su juo, tai daugiau nesmurtaus. Motinos jis neatsiprašė, tačiau jie bendrauja, kalbasi būdami namuose (1 t., b. l. 98 – 101, 107 – 110).

Nukentėjusioji N. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog ji turi du sūnus, iš kurių vienas įvykio dieną buvo pametęs savo telefoną. Šis įvykis buvo prieš Šv. Velykas, tai galėjo būti 2022 m. balandžio 18 d. Tą dieną kitas jos sūnus T. R. kartu su draugu žvejojo prie upelio. Ji pravažiavo dviračiu, apieškojo vietas ir paklausė T. R., ar šis nežino vietos, kur jo brolis galėjo pamesti telefoną. T. tik piktai pažiūrėjo į ją ir nieko nesakė, bet iš žvilgsnio suprato, kad šis supyko, jog jį persekioja, jo nepalieka ramybėje. Vėliau, grįžusi į namus, ji kūrė krosnį. T. grįžo į namus supykęs, paminėjo, kad ši jį persekioja, kad neleidžia jam pabūti vienam su draugais. Ji paaiškino, kad ieškojo telefono. Tuo metu ji buvo atsitūpusi, kūrė krosnį ir tuo pat metu T. priėjo prie jos ir smogė jai ranka į galvą, po šio smūgio ji prašė liautis. Vienu metu T. buvo atsitraukęs nuo jos, tačiau tuoj jis sugrįžo ir spyrė jai į galvą, pataikė prie akies, jai liko mėlynė. Kai T. atsitraukė, jis nuėjo į kambarį, o ji pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. T. neprieštaravo, tik pasakė „kviesk, aš jų irgi laukiu“. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems sūnus norėjo kažką parodyti telefone. Ji iš karto viską papasakojo policijos pareigūnams. Civilinio ieškinio nereiškia. Po šio įvykio sūnus jos neatsiprašė, bet jie bendrauja. Smurto atvejų jų šeimoje būdavo ir anksčiau, nes jos sutuoktinis ją mušdavo. Neprisimena, kada pirmą kartą sūnus prieš ją pakėlė ranką, tačiau tą kartą ji irgi buvo iškvietusi policiją, bet vėliau jie susitaikė. Visa tai vyko paskutinių trijų metų laikotarpiu. T. labai mažai vartodavo alkoholio. Jis labiausiai agresyvus yra jos atžvilgiu. 2022 m. gruodžio 7 d. T. išvežė į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis taip pat yra ligoninėje ir jo būklė kiek pagerėjusi. Ji ir anksčiau siūlė jam važiuoti pas specialistus, bet šis nesutiko. Jos manymu, T. yra reikalingas gydymas. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios N. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ši parodė, jog 2022 m. balandžio 18 d. apie 17 val. 15 min. į namus grįžo jos sūnus T. R., kuris pradėjo jai priekaištauti, kad ši jį persekioja. Ji atsakė sūnui, kad jo nepersekioja ir paklausė, kas jam yra ir kodėl jis taip kalba. T. R. vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius, skirtus jai, priėjo prie jos ir vieną kartą spyrė jai į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji užsidengė rankomis veidą ir rėkė, kad jai skauda, jog šis baigtų ją mušti, tačiau jis dar kartą ranka sudavė jai į pakaušio sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Sūnus tikrai suprato, kad jai skauda. Tuomet sūnus nuo jos atsitraukė ir nuėjo į savo kambarį, tačiau ji net nespėjo pasiimti telefono ir iškviesti pagalbą, kai sūnus vėl atėjo į kambarį, priėjo prie jos ir sudavė ranka jai į kairę akį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ji rėkė sūnui, kad šis baigtų ją mušti, tačiau jis tik atsakė, kad ji dar mažai gavo ir dar ją sumuš. Netrukus į kambarį atėjo jos sutuoktinis A. R., kuris atitraukė sūnų nuo jos ir šis daugiau nesmurtavo. A. R. nematė, kaip jų sūnus smurtavo, jis atėjo iš kito kambario tik išgirdęs triukšmą. Tuomet ji pasiėmė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, sūnus nuėjo į savo kambarį ir daugiau nesmurtavo, tik pasakė, kad laukia policijos, nes nori parodyti kažką telefone. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos sūnų, o ji nurodė, kad sūnus prieš ją smurtavo ir parašė pareiškimą. Medikų pagalbos atsisakė, kadangi tik po kaire akimi pradėjo tinti ir maždaug po valandos atsirado mėlynė. Jos sūnui T. R. nuolat vaidenasi, kad jį kažkas seka, jis pasakoja, kad girdi balsus galvoje, kurie jam kažką sako. Sūnus nuolat būna kambaryje, jis užsidangsto visus langus ir sėdi vienas. Sūnus atsisako kreiptis į medikus, nors jam tik blogėja. Jis niekada nesilankė pas psichiatrą, nes nesutinka, kad jam tik blogėja. Jai kalbant su sūnumi, ši negali žiūrėti jam net į veidą, nes jam kyla agresija. Sūnų ir anksčiau buvo ištikę smurto priepuoliai ir jis buvo prieš ją smurtavęs. Dėl tokio savo sūnaus elgesio ji bijo, kadangi jam reikalinga medikų pagalba ir jis yra neprognozuojamas. Dėl sūnaus nestabilios psichologinės būsenos visi šie smurto protrūkiai ir įvyko. Ji pati prie sūnaus nekimba ir jo nepersekioja, nori tik jam padėti. Civilinio ieškinio nereikš. Ji nuvyks pas teismo medicinos ekspertus, nes jai po kaire akimi yra mėlynė. Pas medikus ji nesilankė ir nevartojo jokių vaistų. Greitoji medicinos pagalba taip pat nebuvo atvykusi (1 t., b. l. 8 – 14, 15 – 20, 29 – 32).

Liudytojas A. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog šio įvykio metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną apie 17.00 val. namuose buvo jis pats, jo sutuoktinė N. R. ir jų sūnus T. R. Jis pats buvo virtuvėje, nes valgė. Išgirdo triukšmą, nes rėkė sūnus ir šaukė sutuoktinė, kad ją muša. Jis nuėjo į tą kambarį, kur buvo sutuoktinė ir jų sūnus. Kai jis atėjo, sūnus T. stovėjo, o N. gulėjo ant sofos. Jis nematė, kaip sūnus mušė motiną, tačiau matė, kad ši buvo sumušta, nes verkė, gal buvo ir paraudusi. T. nuolat šaukdavo ant savo motinos. Tai buvo gal antras kartas, kai jo sutuoktinė iškvietė policiją dėl sūnaus elgesio. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet šis parodė, jog 2022 m. balandžio 18 d. apie 17 val. 15 min. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo virtuvėje, kur valgė, o kitame kambaryje buvo jo sutuoktinė N. R. Būdamas virtuvėje išgirdo, kad kitame kambaryje N. R. šaukiasi pagalbos. Išgirdęs triukšmą, nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Atėjęs, kambaryje pamatė, kad yra grįžęs jų sūnus T. R., kuris stovėjo prie N. R. Paklausė, kas čia vyksta ir N. R. jam pasakė, kad prieš ją smurtavo jų sūnus T. R., todėl jis, suėmęs T. R. už rankos, atitraukė šį nuo N. R., nes žino, koks šis yra agresyvus ir kad jau ne pirmą kartą smurtauja. Kai jį atitraukė, sūnus daugiau nesmurtavo. Jis pats nematė, kaip sūnus sudavė smūgius motinai. N. R. pasiėmė telefoną ir iškvietė policiją, o T. R. nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko pamatė, kad N. R. po kaire akimi atsirado mėlynė, ši pasakė, kad ranka jai sudavė T. R., kuris dar taip pat ranka sudavė jai į pakaušio sritį ir spyrė į galvą. Jų sūnui yra sutrikusi psichika, jis nuolat kalba, kad girdi balsus galvoje, jį ištinka agresijos priepuoliai ir tuomet jis smurtauja. Sūnus atsisako medikų pagalbos ir nesutinka pas juos apsilankyti. Sūnus yra agresyvus ir neprognozuojamas (1 t., b. l. 75 – 78).

Liudytoja M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini). Šio įvykio neprisimena, bet yra surašytas jos tarnybinis pranešimas ir ji buvo apklausta liudytoja. Ne viską prisimena, ką sakė apklausoje, nes įvykis buvo praėjusiais metais. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ši parodė, jog 2022 m. balandžio 18 d. ji dirbo policijos ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu K. B. Jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur blaivus sūnus konfliktuoja bei mušasi. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja N. R., kuri paaiškino, kad grįžęs į namus jos sūnus T. R. iš niekur nieko pradėjo jai sakyti, kad ši prie jo nekibtų, nors ji prie sūnaus nekibo ir su juo nekonfliktavo. Tuomet T. R. iš niekur nieko spyrė jai vieną kartą į galvos sritį, paskui dar kartą sudavė ranka į pakaušio sritį ir sudavė vieną kartą į kairę akį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po pranešėjos kaire akimi matėsi naujai atsiradęs sumušimas, buvo matyti ir patinimas. Pranešėja paaiškino, jog sūnus prieš ją ir seniau jau buvo smurtavęs, tačiau ji nesikreipė pagalbos į policiją ir jam atleido. Pranešėjos sutuoktinis paaiškino, jog jis nematė, kaip sūnus smurtavo prieš motiną, kadangi jis buvo kitame kambaryje, o tik išgirdo jos riksmą. Pranešėja nurodė, jog sūnus namuose dažnai keistai elgiasi, tačiau pas medikus pagalbos jis nesikreipia ir jos atsisako. T. R. buvo taip pat namuose, paprašytas papasakoti įvykio aplinkybes, šis pasakojo visai apie kitus dalykus, pasakojo, kad jo telefonas skleidžia spindulius ir kitus nepaaiškinamus dalykus. T. R. sunkiai orientavosi aplinkoje, jis sunkiai dėstė mintis, neatsakinėjo į jam užduodamus klausimas, o tik pasakojo sunkiai paaiškinamus dalykus, todėl buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatyta, kad jis yra blaivus. Iš pranešėjos buvo priimtas pareiškimas, o T. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Nukentėjusioji N. R. atsisakė medikų pagalbos (1 t., b. l. 81 – 84).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, N. R. pareiškė, jog 2022 m. balandžio 18 d. apie 17 val. 15 min. jos sūnus T. R. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios N. R. apklausa (1 t., b. l. 8 – 14, 15 – 20).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. balandžio 18 d. nuo 18 val. 11 min. iki 18 val. 20 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 38 – 44).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. balandžio 18 d. 17 val. 34 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) blaivus pranešėjos sūnus T. R. konfliktuoja bei mušasi. Iš prie šio registruoto pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog šis pranešimas pasitvirtino ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 45 – 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 166/2022 (06) nurodyta, jog N. R. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 72).

Iš Asmens duomenų išrašo matyti, jog T. R. motina yra N. R. (1 t., b. l. 125).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog T. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš kartu gyvenantį savo šeimos narį – motiną N. R., kuriai jis tyčia vieną kartą spyrė į galvos sritį ir ranka sudavė smūgius į pakaušio sritį bei kairę akį. Tokiu būdu T. R. mušdamas nukentėjusiajai N. R. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių T. R. veiksmų nukentėjusiajai – jo šeimos narei kartu gyvenančiai motinai N. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp visų T. R. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios N. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra pačios nukentėjusiosios N. R. parodymai bei jos pareiškimas, liudytojų A. R. ir M. B. parodymai, specialisto išvada bei proceso veiksmų atlikimo protokolai. T. R. atlikti nusikalstami veiksmai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-109/2022 nurodyta, jog T. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu T. R. serga (duomenys neskelbtini), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. R. šiuo metu yra psichozės būsenoje, jis nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami ir jis yra socialiai pavojingas. Šiuo metu T. R. negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, jis negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes dėl (duomenys neskelbtini) jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. T. R. negali atlikti laisvės atėmimo bausmę. T. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115 – 120).

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą ir rekomendacijas dėl T. R. gydymo sąlygų. Teismo psichiatrė ekspertė paaiškino, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu T. R. sirgo (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu ir šiuo metu, jis taip pat serga tuo pačiu (duomenys neskelbtini), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – (duomenys neskelbtini). Toks gydymo režimas siūlomas, kadangi buvo vertinta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu, psichologinis tyrimas, įvertinta ir esama kritikos bei prognostinių galimybių stoka. Ekspertizės atlikimo metu stebėta psichozinė simptomatika, mąstymo nenuoseklumo, santykio, persekiojimo, poveikio nukentėjusiosios atžvilgiu, kritikos stoka, fragmentinės klausos haliucinacijos. T. R. buvo tiriamas psichozės būsenoje, jis nebuvo kritiškas savo būklei, todėl jam rekomenduotas gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, kad jis kuo ilgesnį laiką būtų psichiatro priežiūroje. Kol kas gydymas namuose negalimas. T. R. stokoja kritikos savo veiksmų atžvilgiu, jis visiškai nesigailėjo dėl savo veiksmų, jo pasisakymai bei esami smurtiniai planai ir neprognozuojamas elgesys, todėl negalima numatyti, kada bus jo būklės paūmėjimas. Taip pat šiuo metu nėra jokių garantijų, kad T. R. savanoriškai be kontrolės ambulatoriškai vartos vaistus.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo vertinimu, abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra jokio pagrindo, ji yra išsami ir motyvuota. T. R. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, vadovaujantis BK 17 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas pripažinti, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir dėl to negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat T. R. socialinį pavojingumą, tai, jog jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra pakankamai sunkus, progresuojantis, konstatuojama, kad ambulatorinis gydymas šiuo atveju nėra pakankamas, T. R. būtina stebėti bei gydyti specializuotame stacionare, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu T. R. atžvilgiu yra taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir nuo 2023 m. sausio 13 d. jis yra perkeltas į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 127 – 129, 151). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, T. R. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą paliekama galioti iki jo atžvilgiu taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) taikymo pradžios (BPK 141 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, 401 straipsniu, 403 – 404 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, T. R. padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti T. R. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

T. R. atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą palikti galioti iki jo atžvilgiu taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) taikymo pradžios.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o T. R. – per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.