Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: J. J., G. B., A. T., M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po palikėjos mirties liko toks nekilnojamasis turtas: 1) ½ dalis 0,5383 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: ½ dalimi 84,46 m² bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalimi lauko viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalimi kitų inžinerinių statinių (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 5,0800 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 2,70 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2013 m. gruodžio 15 d. testamentu, B. T. savo turtą mirties atveju paskirstė tokiu būdu: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, paliko dukrai G. B. ir vaikaitei A. T.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaičiui M. J.; visą kitą savo turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį paliko dukroms G. B. ir J. J..

Po B. T. mirties liko jai priklausęs kilnojamasis turtas – namų apyvokos reikmenys, rūbai, patalynė, buitinė technika ir pan., kuriuos po palikėjos mirties bendru sutarimu pasidalino pareiškėjai. Praėjus mėnesiui po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini)visi testamente nurodyti įpėdiniai kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau dėl sutrikusios VĮ Registrų centro veiklos nebuvo galimybės užsakyti pažymų apie palikėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Visi testamente nurodyti įpėdiniai gyvena Lietuvoje, išskyrus M. J., kuris gyvena Australijoje. 2020-07-21 nepavykus susitvarkyti dokumentų, jis planavo grįžti rugsėjo mėnesį ir kartu su kitais įpėdiniais apsilankyti pas notarą. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos bei apribojimų, susijusių su COVID-19 plitimu M. J. neturėjo galimybės parvykti ir dėl to buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

Pareiškėjai patvirtino, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių: dėl to, jog pirmą kartą kreipėsi laiku, bet buvo sutrikusi VĮ Registrų centro veikla, vėliau dėl to, jog vienas iš įpėdinių M. J. gyvena Australijoje, kuriam atvykti rugsėjo mėnesį sutrukdė COVID-19 pandemija. Prašė įvertinti, kad terminas yra praleistas nežymiai, paveldėjimo teisės liudijimai į turtą niekam nėra išduoti, dėl ko termino atnaujinimas nesukels neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Palikimas atsirado B. T. mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta ir konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjai siekė priimti palikimą ir tuo reikalu 2020-07-21 visi buvo nuvykę į notarų biurą, tačiau ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, o dėl VĮ Registrų centro serverių darbo sutrikimo nebuvo galimybės jiems atlikti veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu. Vėliau į notaro biurą planavo visi vykti rugsėjo viduryje, tačiau dėl COVID-19 pandemijos nebegalėjo iš Australijos grįžti vienas iš įpėdinių M. J., tad kiti įpėdiniai 2020-09-21 kreipėsi į notarą, bet jau buvo praleidę terminą – 2 dienas. Taigi iš aptartų veiksmų akivaizdu, kad pareiškėjų aptarti veiksmai: kreipėsi į notarą, po to į teismą dėl termino atnaujinimo, rodo, jog taip jie išreiškė valią priimti palikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. T. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirusioji B. T., gimusi (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 15 d. notaro patvirtintu testamentu savo turtą paliko dukroms: G. B. ir J. J. bei vaikaičiams: A. T. ir M. J.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė ½ žemės sklypo su ½ dalimi visų statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat įvertinti pareiškėjos pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepime pateikti paaiškinimai, jog pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti nežymiai praleido ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių: jie laiku kreipėsi į notarų biurą, tačiau dėl VĮ Registrų centro serverių darbo sutrikimų, vėliau dėl COVID-19 pandemijos iš Australijos negalėjo sugrįžti vienas iš įpėdinių M. J.. Taigi, egzistavo objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kurių asmuo, rūpestingai ir atsakingai veikdamas, negalėjo numatyti ar išvengti ir kurios nulėmė termino praleidimą. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjai po B. T. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo dėl svarbių priežasčių. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdami į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad jie nespėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), pareiškimas tenkintinas, pareiškėjams atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjams: J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui pagal testamentą priimti, atsiradusiam po B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.