Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
1-100-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48773-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
E. B., J. J., A. K., R. P., M. S.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Mykolas Girdiušas, Jolanta Teresė Litvinskienė, Viktoras Firsovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48773-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,kaltinamajam J. J. (J. J.), jo gynėjai advokatei Jūratei Kleinauskienei,kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,vertėjoms Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,

J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) ir 2 (dviem) mėnesiams;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,

R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, dirbantis, studijuojantis, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,

M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis (148 valandos) pakeista į 24 parų arešto bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų (nutartis neįsiteisėjusi),

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., J. J., A. K., R. P., M. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugsėjo 11 d. 18.35 val. atvyko į šalia prekybos centro „Akropolio“ esančio nebaigto statyti ,,Nacionalinio stadiono“ teritoriją Vilniuje, Ozo 25, kurioje E. B., veikdamas kartu su M. S., pasikėsino pavogti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priklausančius 64 vnt. metalinių strypų (armatūros), kurios vertė 112,98 Eur, įkrovė šiuos metalinius strypus į automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, kaltinamieji E. B., J. J., A. K., R. P., veikdami kartu, pasikėsino pavogti tai UAB „Vilniaus vystymo kompanija“priklausančius 191 vnt. metalinių strypų (armatūros), kurios vertė 336,16 Eur, įkrovė šiuos metalinius strypus į automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais E. B., J. J., A. K. ir R. P. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

M. S. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugsėjo 11 d. 18.35 val. atvyko į šalia prekybos centro „Akropolio“ esančio nebaigto statyti ,,Nacionalinio stadiono“ teritoriją Vilniuje, Ozo 25, kurioje veikdamas kartu su E. B., pasikėsino pavogti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priklausančius 64 vnt. metalinių strypų (armatūros), kurios vertė 112,98 Eur, įkrovė šiuos metalinius strypus į automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Kaltinamasis E. B. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad paprašė R. P., kad jam parvežtų armatūros. Kažkada anksčiau (maždaug 3 mėnesiai) iki įvykio gėrė stadione šalia prekybos centro „Akropolis“, todėl matė, kad ten yra armatūros. Tvarkė savo garažą ir jam reikėjo 20 vnt. armatūros. Stadione nebuvo tvoros, sargo, todėl paprašė R. P. (savo draugo), kad pastarasis atvarytų mikroautobusą Fiat Ducat (raudonos spalvos) į stadioną. Pasakė R. P., kad jam (E. B.) reikia armatūros. R. P. pradėjo mykti, bet jis (E. B.) sakė, kad nebijotų, kad ten nieko nėra. R. P. nenorėjo važiuoti, sakė, kad ten stadionas, nežino, kas ir kaip vyksta. R. P. nežinojo, kas ten yra, bet jis (E. B.) pasakė, kad ten nėra sargo, nėra ženklų, kad ten viskas taip palikta ir apaugę žole. Jis R. P. šiaip ne taip įkalbėjo. Apie tai R. P. užsiminė likus maždaug savaitei iki įvykio rugsėjo mėnesį. Vakare nuvažiavo pas R. P. į Taikos g., tuomet kartu nuvažiavo į prekybos centro „Akropolis“ aikštelę. Važiavo su R. P. mikroautobusu Fiat Ducat. Jie nuėjo į stadioną pasižiūrėti, ar įmanoma privažiuoti prie tos armatūros. Jis priėjo prie armatūros, iki tos vietos buvo gal apie 30 metrų. Šie du piliečiai (rodo į kaltinamuosius J. J. ir A. K.), kurių nepažinojo ir matė pirmą kartą, krovė armatūrą į krūveles. Armatūros buvo daug. Kai tie du asmenys juos pamatė, pabėgo. Jis dar jiems šaukė, kur bėga. Po 3–5 minučių pamatė M. S., kuris nešė jiems (minėtiems dviem asmenims) maistą. Tuo metu M. S. taip pat nepažinojo. Pastarasis atėjo nuo „Akropolio“ pusės. Su M. S. pradėjo šnekėti, klausė, ką pastarasis čia veikia. M. S. atsakė, kad nori pasikrauti armatūrą, kažkur irgi buvo palikęs mikroautobusą. Tuo metu kito automobilio nematė. Kai bendravo su M. S., tie pabėgę asmenys grįžo. M. S. jiems paskambino ir jie parėjo. Pokalbio su M. S. metu R. P. kažkur nuėjo. Jis paprašė R. P., kad paliktų raktelius nuo automobilio. M. S. pasakė, kad jam irgi reikia armatūros. pasiūlė atvaryti mikroautobusą ir pasikraut. Jis (E. B.) atsivarė autobusą, M. S. taip pat atsivarė savo mikroautobusą – baltos spalvos Citroen. Prie armatūros abu grįžo maždaug vienu metu. Susitarė, kad jis M. S. padės sukrauti armatūrą, o tuomet – M. S. jam. Jis su M. krovė armatūrą į pastarojo automobilį, o tie du piliečiai – jam į autobusą. Darbai vyko vienu metu. Vėliau atėjo R. P. ir iškart atvyko policija. R. P. nieko nespėjo padaryti, pastarasis tik atėjo. Jam (E. B.) armatūros prikrovė iki pat lubų. Pats nustebo, kai policijos pareigūnai atidarė duris. Pas M. S. armatūros buvo mažiau. Pareigūnai sulaikė juos ir išsivežė į komisariatą. Jis norėjo pasivogti sau keletą armatūrų. Suprato, kad vykdo vagystę, dėl to gailisi. Kai kalbėjo su M. S., R. P. negirdėjo šito pokalbio. Jis sakė, kad jam reikia pasikrauti 20 vnt. Jam tiek ir tereikėjo. Į autobusą buvo prikrauta daugiau, nei jis norėjo pavogti. R. P. jam niekuo nepadėjo. Jis sakė R. P., kad ten nėra nei sargo, nei ženklų, nieko. M. S. pats pasakė, kad nešė tiems piliečiams maistą. Tie du asmenys valgė prie jų. M. S. pats pasakė, kad paskambins J. J. ir A. K.. Jis paklausė, ar tai M. S. draugai pabėgo, pastarasis atsakė, kad taip. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tyrėjui nurodė, kad sakė R. P., jog jam reikia parvežti 20 vnt. armatūros.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė kaltinamojo E. B. 2017 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis 2017 m. liepos mėnesį gėrė alkoholinius gėrimus miškelyje prie Nacionalinio stadiono Vilniuje, Ozo g. 25, ir pamatė teritorijoje esančias armatūras. Armatūros gulėjo visiškai neaptvertoje teritorijoje, jokio apsaugos posto nei tvoros nebuvo, todėl tą kartą pamanė, kad armatūra buvo niekieno. Kadangi statėsi garažą, pagalvojo, kad jam ta armatūra labai pagelbėtų, todėl 2017 m. rugsėjo 11 d. paprašė savo draugo R. P. padėti pasikrauti armatūros. R. P. su savo autobusiuku Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (raudonos spalvos) atvažiavo prie Nacionalinio stadiono, kur pamatė (kaip supranta iš įtarimo) M. S., J. J. ir A. K. „dirbančius“, t. y. kraunančius armatūrą į baltos spalvos autobusiuką Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Juos (E. B. ir R. P.) pamatę, jie pradėjo bėgti. Jis pradėjo juoktis ir pasakė, kad jei vagia, tai tegu užbaigia vogti. Tada vienas iš vaikinų, stambesnio kūno sudėjimo, pasiūlė armatūrą krautis bendrom jėgom, t. y. kad jie padės ir į jų autobusiuką krauti armatūrą. Tada jie visi penkiese pradėjo krauti į R. P. autobusiuką armatūrą. Neatsimena, kiek pakrovė, gal apie 50 vnt., gal apie 80 vnt., tada ir atvažiavo pareigūnai, kurie juos sulaikė (2 t., b. l. 105).

Perskaičius kaltinamojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad parodymai tokie pat, tik tiek, kad R. P. tuo metu buvo. Jis R. P. neprašė, kad pastarasis padėtų sukrauti armatūrą. Jis padėjo M. S., o pastarasis – jam. P. paprašė padėti sukrauti armatūrą prieš išvažiuojant. Kai jie atėjo, armatūra dar nebuvo kraunama, tie du asmenys tik dėliojo armatūrą į krūveles, M. S. dar nebuvo atėjęs. Galėjo sušukti maždaug taip, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu. R. P., kai jie krovė armatūrą, nebuvo. R. P. buvo tik iš pradžių. Reikia tikėti teisme duotais parodymais. Gal ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo blogai užrašyti, jis nemelavo.

Teismas paskelbė kaltinamojo E. B. 2018 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jo tikslas buvo pavogti apie 20 vienetų armatūros, kadangi ji jam buvo reikalinga išsibetonuoti duobei garaže. Jis paprašė R. P., kad pastarasis padėtų atsivežti jam armatūrą, kurią buvo nusižiūrėjęs prieš kelias dienas apleistame stadione šalia Akropolio. R. P. paklausė, kam jam reikia. Jis paaiškino, kad pirkti brangiai kainuoja, o čia ji guli nereikalinga, numesta ir surūdijusi. R. sutiko jam parvežti. Jie dviese nuvažiavo į stadioną su R. automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos. Įvažiavus į stadioną ten pamatė tris vyriškius, kurie jau buvo prisikrovę armatūros į savo baltos spalvos mikroautobusą. Pamatę juos atvažiuojančius, du vyriškiai išsilakstė ir liko tik vienas, kaip supranta, M.. Paklausus ką daro, pastarasis atsakė, kad renka grybus. M., supratęs, kad jiems reikalinga armatūra, pasiūlė greičiau susikrauti ir jiems. Atėję tie du vyrukai sukrovė į R. automobilį armatūrą. Tiek jis, tiek R. iš viso neprisilietė prie armatūros ir jos nekrovė. Viskam komandavo M., o tie du su juo buvę vyrukai viską vykdė. Dėl to, kad kėsinosi pavogti svetimą turtą, labai gailisi. M. R. paliko savo kontaktinį telefoną ir pasiūlė į jį kreiptis, jeigu dar reikės jiems ar jų pažįstamiems armatūros, nes planuoja viską iš čia išsivežti, sakydamas: „Čia mūsų mokesčių mokėtojų pinigai, kurių dalį aš atsiimsiu“ (2 t., b. l. 116).

Perskaičius kaltinamojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad buvo parašyta, kad ten stovėjo baltas mikroautobusas, bet balto mikroautobuso tuo metu dar nebuvo. Jie neįvažiavo į stadioną, juk buvo neaišku, kas ten yra. Jie sustojo prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje. Pirmą kartą parodymus davė išgėręs. Kai ėjo, pabėgo tie du asmenys. Už kelių minčių, paėjus gal 30 metrų, išlindo M. S.. Teisme sako tiesą, reiktų tikėti tais parodymais. Kai antrą kartą buvo apklausiamas, buvo strese, ką tik buvo uždarytas į Lukiškių TI-K. A. krovė ne sau, o padėjo M. S.. Tie du asmenys krovė į jų mikroautobusą, o R. P. nebuvo. M. padėjo sukrauti armatūrą, daug jos nebuvo. Pirmos apklausos metu viskas įvyko greit – tik juos sulaikė ir iš karto pradėjo apklausinėti, jis buvo neblaivus. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Neprieštaravo, kad būtų apklausiamas būdamas neblaivus, nes nenorėjo, kad jį laikytų iki ryto. Apklausos metu jo klausinėjo, ar taip buvo, sakė, kad taip. Beveik neskaitė, kas buvo parašyta apklausos protokole. Nepamena, ar pasirašė po apklausos protokolu. Gal ir jis dėl kažko susimaišė, nes buvo išgėręs. Nebuvo verčiamas duoti parodymų. Parodymus davė savo valia. Apklausos protokolas buvo rašomas jį apklausiant, jis buvo rašomas jo akyse. Apklausos protokolo neskaitė, nes jam reikėjo eiti atgal į kamerą. Pasirašė po apklausos protokolu, neturėjo dėl jo pastabų. Antros apklausos metu neatkreipė dėmesio, kad buvo prieštaravimų su pirmais parodymais. Sakė tiesą, neturi dėl ko sakyti ką nors kitaip. Paaiškinimas (2 t., b. l. 96) rašytas jo ranka.

Teismas paskelbė kaltinamojo E. B. 2017 m. rugsėjo 11 d. rašytinį paaiškinimą (2 t., b. l. 96), kuriame nurodyta, kad jis vaikščiojo po stadioną. Pamatė vežančius vyrukus armatūrą. Grįžęs namo pasiūlė draugui R., gal pastarasis galėtų jam parvežti kelias armatūras. R. nenorėdamas sutiko. Pamanė, kad pravers prie namų. Nuvažiavo į stadioną ir sutiko dar du vyrukus, kurie ruošė išvežimui. Iš pradžių jie pabėgo, o daugiau sutiko trečią vyruką, kuris pasakė, jog jie jau senai veža ir jiems pasiūlė pakrauti. Bendrom jėgom pasikrovė ir atvažiavo policija ir juos suėmė. Iš pradžių paklausė, ar turi leidimą. R. atvažiavo su raudonu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Baltas mikroautobusas buvo kito vyruko, kurio nepažįsta.

Perskaičius kaltinamojo E. B. rašytinį paaiškinimą, kaltinamasis paaiškino, kad yra įrašyta, kad buvo R. ir mikroautobusas, bet jų nebuvo, su mikroautobusu niekas nevažiavo. Paaiškinimą rašė savo ranka. Rašė taip, kaip buvo.

Kaltinamasis J. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad buvo susitikę su A. K. prie prekybos centro „Akropolis“, prie kurio sutiko žmogų, kurio tarp kitų kaltinamųjų nėra. Neatkleis to žmogus tapatybės, tiesiog iš matymo pažįstamas. Tas žmogus paprašė padėti pakrauti armatūrą. Jie ir padėjo, nes buvo žadėta už tai atsilyginti. Žmogus parodė, kur yra armatūra, t. y. stadione netoli prekybos centro „Akropolis“. Žmogus parodė tą vietą ir pasakė, kad ją reikia pakrauti. Stadionas yra nebaigtas statyti, armatūra buvo sudėta prie tvoros. Armatūros buvo daug, tačiau nepamena, kiek tam žmogui jos reikėjo. Jie traukė armatūrą ir dėjo į šoną, kad galėtų ją pakrauti. Žmogus sakė, kad atvažiuos, bet neatvažiavo. Kai ruošė armatūrą, tas žmogus buvo išvažiavęs. Žmogus prašė, kad paruoštų 200 vnt. vienetų, o jie paruošė gal 180 vnt. Jie buvo dviese su A. K.. Tada prie jų priėjo tas žmogus (rodo į kaltinamąjį R. P.), kuris paklausė, ką čia daro. Jie nieko neatsakė ir išėjo. Jie nuėjo greitai, nes bijojo, nežinojo, kas tas žmogus, gal jis šeimininkas. Galima sakyti, kad jie greit pasišalino. Nežino, tiesiog žmogus paprašė padėti, galvojo, kad gal jis turi leidimą ar ką, o pasišalino, nes suveikė instinktas. Jie buvo išėję apie 20 min. Apsižiūrėjo, nieko aplink nebuvo, tai grįžo atgal. Tada vėl dėjo tą armatūrą, tuomet atėjo tie asmenys (rodo į kaltinamuosius R. P. ir E. B.), pamatė juos ir iš karto pabėgo. Tuos asmenis matė pirmą kartą. Antrą kartą pabėgo, nes bijojo. Negali paaiškinti, kodėl bijojo. Pasivaikščiojo ir vėl grįžo. Kai jis (J. J.) grįžo prie armatūros, tie asmenys buvo. Prieš tai tarp jų nebuvo jokio žodinio kontakto. Padėjo tiems asmenims armatūrą pakrauti į mikroautobusą, kuris buvo raudonos ar mėlynos spalvos. Armatūrą krovė iš kitos krūvos. Nepamena, gal ir buvo prašymas padėti sukrauti armatūrą, o gal patys nusprendė ją sukrauti, negali atsakyti. Ką buvo paruošę anksčiau, tą buvo palikę, tos krūvos nekrovė. Nepamena, kada tas mikroautobusas atvažiavo. Mikroautobusas stovėjo gal 10 metrų nuo tos krūvos. Armatūrą krovė jis (J. J.), A. ir dar buvo tas žmogus (rodo į kaltinamąjį R. P.). Armatūrą krovė tik jis ir A., o tas žmogus (turi omenyje kaltinamąjį R. P.) buvo įlindęs į savo mikroautobusą. Jie pastarajam padavinėjo armatūrą, o jis ją dėjo. Kitas asmuo (turi omenyje kaltinamąjį E. B.) buvo nuėjęs į šoną. Kito kaltinamojo (rodo į kaltinamąjį M. S.) nematė, pastarąjį pamatė tik tada, kai juos sulaikė policijos pareigūnai. Pakrovė mikroautobusą ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, mikroautobusas jau buvo pakrautas, jis stovėjo šone. Policijos pareigūnai neatvažiavo, o atėjo. Jis nešnekėjo su policijos pareigūnais, jam tik uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį su A. K.. Kai jį įsodino į tarnybinį automobilį, pamatė baltos spalvos mikroautobusą, jis stovėjo aukščiau. Į tą mikroautobusą jis nieko nekrovė. Už tą darbą nežadėjo konkretaus atlyginimo. Su A. K. susitiko prie prekybos centro „Akropolis“, vyko ten susitikti su drauge. Jis atvyko autobusu iš Trakų kaimo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė du kartus. Teisingi tie parodymai, kuriuos duoda teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu. Jis pripažįsta, kad krovė armatūrą, tačiau nelaiko tai vagyste, nes jo paprašė. Nepamena, į kokį automobilį krovė armatūrą. Armatūrą krovė jis ir A. bei trečias žmogus (rodo į kaltinamąjį R. P.). Nepamena tikslaus įvykio laiko. Nenurodys to asmens, kuriam norėjo padėti, vardo ir pavardės. Kito kaltinamojo (turi omenyje kaltinamąjį M. S.) toje vietoje nematė. Pastarąjį pirmą kartą pamatė policijos komisariate. Kai grįžo antrą kartą, grįžo į tą pačią vietą, kurioje ruošė armatūrą. Ten stovėjo raudonos spalvos mikroautobusas. Negali atsakyti, kodėl krovė armatūrą į mikroautobusą. Pripažįsta ir gailisi dėl to, ką padarė. Nepamena, kaip buvo, kad pradėjo krauti armatūrą į mikroautobusą. Nepamena, gal žmogus paprašė to, seniai tai buvo. Nepamena, kas galėjo to paprašyti. Nepamena, kur buvo kaltinamasis R. P., kai atvyko policijos pareigūnai. Kai jie atvyko, jis stovėjo šone, už metalo krūvos. Mikroautobusas jau buvo pakrautas. Teritorija nebuvo aptverta, ten yra atidarytas kelias, juo vaikšto pašaliniai žmonės. Ta armatūra surūdijusi. Ten yra daug statybai reikalingų daiktų, jie išmėtyti krūvomis. Nepamena su kuo krovė armatūrą, gal krovė ją su kaltinamuoju E. B.. Negirdėjo, kas buvo šaukiama, tiesiog pabėgo. Kaltinamojo M. S. nepažinojo ir pastarasis jam neskambino. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, baltą mikroautobusą matė viršuje. Negali paaiškinti, kodėl pabėgę grįžo į tą vietą. Ta vieta nepanaši į statybvietę. Nepanašu, kad ji kažkam priklauso.

Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad susitiko su J. J. prie prekybos centro „Akropolis“, nusipirko alaus ir nuėjo į stadioną. Priėjo kažkoks nepažįstamas vyras ir paprašė, kad paruoštų strypus. Jie buvo išgėrę, nieko blogo nepagalvojo, norėjo užsidirbti. Buvo šiek tiek neblaivus. Tas žmogus žadėjo sumokėti, bet apie konkrečią pinigų sumą nekalbėjo. To žmogaus nepažįsta, čia jo nėra. Jie pradėjo ruošti tuos strypus, o tas žmogus išėjo. Nežino, kiek jie pridėjo tų strypų, neskaičiavo. Matė tą strypų krūvą, ji buvo apaugusi žolėmis, ją reikėjo ištraukti iš krūmų ir sudėti. Jų paprašė, kad sudėtų, o tas žmogus atvažiuos ir paims tuos strypus. Pažiūrėjo, kad ten niekas neaptverta, nėra sargų, todėl pagalvojo, kad gal ten to žmogaus armatūra. Nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų ar tvoros, ten galima laisvai patekti. Vėliau iš krūmų išlindo tie du žmonės (rodo į kaltinamuosius R. P. ir E. B.), jie su J. J. išsigando ir pabėgo. Kažką gal dar tie ir riktelėjo. Nežino, ko išsigando. Pirmą kartą buvo toje vietoje, gal primušti norėjo, nežino. Po 20–30 minučių prisiminė, kad paliko alų toje vietoje, todėl grįžo. Grįžę pamatė, kad apačioje stovi raudonas mikroautobusas. Kai pirmą kartą ruošė armatūrą, to mikroautobuso nebuvo. Kai grįžo, tie patys du asmenys (turi omenyje kaltinamuosius R. P. ir E. B.) vaikšto šiek tiek toliau mikroautobuso, paprašė padėti jiems pakrauti jau paruoštą armatūrą į jų mikroautobusą. Tas žmogus, kuris prašė to prieš tai, neatėjo. Minėti asmenys žadėjo duoti pinigų alui. Buvo išgėręs, tai ir sutiko. Armatūrą krovė jie dviese ir tas žmogus (rodo į kaltinamąjį E. B.). Kitas nurodytas asmuo vaikščiojo, gal jis buvo užlipęs ant kalno, nežino, jo šalia jų nebuvo. Mikroautobusas buvo atvarytas galu, jie visi tą armatūrą ir krovė, ji nėra sunki. Kai krovė armatūrą, ją reikėjo pataisyti, tai tas asmuo (turi omenyje kaltinamąjį E. B.) įlipdavo į mikroautobusą sutvarkyti, tada išlipdavo ir kraudavo toliau. Nežino, kiek tos armatūros jie prikrovė. Viskas baigėsi tuo, kad atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu armatūra jau buvo pakrauta. Policijos pareigūnai sulaikė juos visus keturis. Kaltinamojo (turi omenyje kaltinamąjį M. S.) nepažįsta, pastarąjį pirmą kartą pamatė teisme. Nežino, gal M. S. ir buvo toje vietoje. Kai užlipo į viršų, gal M. S. ten ir vaikščiojo. Kai juos sulaikė, užlipo į kalną, lygtais matė tą kaltinamąjį (turi omenyje kaltinamąjį M. S.) vaikštantį su maišiuku, gal pastarasis ten valgė, nežino. Kai juos sulaikė, nuvedė prie tarnybinio automobilio, daugiau nieko nebematė. Kai įlipo į viršų, dar matė baltą mikroautobusą, bet nežino, kada jis atvažiavo. Į prekybos centrą „Akropolis“ vyko be tikslo, tiesiog išvažiavo į miestą pailsėti, jam tada buvo išeiginė. Jis važiavo autobusu iš Juodbalių kaimo. Iš anksto su J. J. nesitarė susitikti, gal pastarasis vyko su mergina susimatyti, o jis – tiesiog pasivaikščioti į miestą. Neprisimena, kuris konkrečiai iš tų dviejų asmenų pasiūlė užsidirbti. Kai jie grįžo pasiimti alaus, buvo du kaltinamieji, jie ir prašė, kad pakrautų. Kai juos sulaikė, jis buvo išgėręs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė kaltinamojo A. K. 2017 m. rugsėjo 11 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad yra bedarbis, pasiūlė užsidirbti. 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 15.00 val., asmuo, kurio nepažįsta, su raudonu autobusu padėjo pakrauti armatūrą statybai, kad nelegaliai nežinojo, sargų ir tvoros nebuvo. Pasiūlė prie parduotuvės „Maxima“ Trakų Vokėje. Atvažiavo raudonu autobusu. Jis sutiko, nes reikėjo pinigų, gyvena su sugyventine ir dviem vaikais. Įsėdo su draugu J. J. į raudoną autobusą. Juos nuvežė prie „Akropolis“, krovė strypus, kol atvažiavo pareigūnai (2 t., b. l. 59).

Perskaičius kaltinamojo A. K. rašytinį paaiškinimą, kaltinamasis paaiškino, kad paaiškinime nurodė neteisingas aplinkybes, tuo metu buvo pasimetęs. Šiandien sako kaip buvo, o tuo metu nežino, ką šnekėjo (turi omenyje apklausą, 2 t., b. l. 68). Tas nepažįstamas žmogus paprašė, kad paruoštų armatūrą ir išėjo. Laukė, laukė jo, bet jis taip ir nepasirodė. Buvo neblaivus, jam viskas susipainiojo, tai taip ir papasakojo. Jam niekas nepatarė taip sakyti.

Teismas paskelbė kaltinamojo A. K. 2017 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 18.00 val., jis visiškai netyčia prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Vilniuje, Ozo g. 25, susitiko savo kaimyną J. J., buvo išgėręs ir norėjo dar išgerti, todėl jis parduotuvėje „Maxima“ nusipirko alaus, kad nestovėti prie prekybos centro ir negerti alkoholio, jie nusprendė nueiti į šalia Nacionalinio stadiono teritoriją ir ten išgerti. Nuėjo abu su J. į stadioną ir atsisėdo, jis gėrė alų, siūlė J., tačiau jis gerti nenorėjo. Neužilgo prie stadiono privažiavo raudonos spalvos autobusiukas Citreon Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išlipo du vyriškiai, kurie iš karto priėjo prie jų ir pasiūlė jiems užsidirbti, jie su J. iš karto paklausė ką reikės daryti. Vyriškiai paaiškino, kad reikės padėti sukrauti geležinius strypus (armatūrą) į autobusiuką. Jie nieko blogo neįtarę, sutiko padėti. Neklausė kieno tie strypai, nes jiems buvo neįdomu, jis yra bedarbis ir tik norėjo užsidirbti pinigų. Paėję kelis metrus pradėjo į autobusiuką krauti strypus, kas kiek sudėjo strypų į autobusiuką, nežino, nematė, neskaičiavo, bet krovė visi keturiese, t. y. jis, jo kaimynas J. J. ir dar du nepažįstami vyriškiai. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Vyriškių atpažinti negalės, nes buvo išgėręs ir matė juos pirmą ir paskutinį kartą. Paaiškinime parašė visišką netiesą, kadangi buvo išgėręs. Niekas jų su raudonu mikroautobusiuku niekur nevežė, parašė taip todėl, kad buvo išgėręs (2 t., b. l. 68).

Perskaičius kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad gal ne iki galo viską pasakė. Armatūrą krovė trise, o kur kitas (turi omenyje kaltinamąjį R. P.) išėjo, nežino, bet pastarojo su jais nebuvo. R. P. nekrovė armatūros. Nežino, kuris pasiūlė užsidirbti. Nežino, kodėl tą asmenį sulaikė (turi omenyje kaltinamąjį R. P.), gal pastarasis, kai pamatė policijos pareigūnus, atėjo ir jį sulaikė. Kaltę pripažįsta iš dalies. Ta stadiono teritorija nebuvo aptverta, armatūra stovėjo apaugusi žolėmis, ji atrodė niekam nereikalinga, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad ten negalima eiti. Jei būtų buvusi tvora, būtų ten nėjęs. Reikia tikėti parodymais, kuriuos davė šiandien. Armatūra buvo surūdijusi, pasenusi, apaugusi žolėmis.

Kaltinamasis R. P. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino. Paaiškino, kad gavosi kuriozinė situacija, bet viskas po truputį aiškėja. Nieko naujo negali pasakyti, viskas yra jo parodymuose. Tą dieną važiavo pro prekybos centrą „Akropolis“, nusprendė pasivaikščioti ir pamatė du asmenis, kurie pasišalino. Tuo metu buvo pasiėmęs telefoną, gal tie asmenys išsigando, kad iškvies policiją, todėl ir pasišalino. Jis norėjo paskambinti draugui E. B.. Tie asmenys buvo palikę daiktus, jis juos susirinko ir nusivežė į namus. Papasakojo E. B. apie tą įvykį, pastarasis pasakė, kad jam (E. B.) irgi reikia tų strypų susitvarkyti garažą. Nuvežė pastarąjį savo automobiliu į tą vietą. Jis toje vietoje nebuvo, vaikščiojo toliau. Kai pamatė, kad jie krauna daugiau nei buvo susitarta, susipyko su E. B. ir nuėjo toliau, nenorėjo tame dalyvauti. Kai pamatė, kad juos sulaikė policijos pareigūnai, grįžo atgal, nes ten buvo jo mamos automobilis, vis tiek yra už jį atsakingas, tad viskas taip ir įvyko. Kai atvažiavo su E. B., tie asmenys vėl ten buvo, krovė armatūrą, automobilis stovėjo toliau. Eidami su E. B., sutiko kitą asmenį (rodo į kaltinamąjį M. S.). Tuo metu kažką darė, tai važinėjo su raudonos spalvos mikroautobusu Fiat Ducato. Nepamena, kokiu tikslu važiavo į prekybos centrą „Akropolis“, gal vyko į parduotuvę, gal važiavo po paskaitų, negali pasakyti. Tuo metu kažko laukė, tiksliai nepamena, kaip buvo, greičiausiai, kad laukė kažkokio įvykio, nežino kaip atsidūrė prie to stadiono. Nuo asfaltuoto kelio į stadioną automobilis stovėjo už kokių 300 metrų. Teritorijoje pastatė automobilį ir jie nuėjo, sutiko vėl tuos asmenis. Pirmą kartą automobilį buvo palikęs aikštelėje prie taromato, bet nežino, ar tuo metu buvo atvažiavęs su tuo mikroautobusu. Pirmą kartą jis ten vaikščiojo, nuėjo pakankamai toli. Negali teigti, bet tie asmenys panašūs į kitus kaltinamuosius (rodo į kaltinamuosius J. J. ir A. K.). Jie pabėgo, rado tuos įrankius, t. y. hidraulinį domkratą ir kastuvėlį, dar dėžę. Daiktai buvo palikti be priežiūros, tai juos ir paėmė. Tie asmenys stovėjo prie krūvos, žiūrėjo, ką jis darys. Išsitraukė telefoną. Gal jie galvojo, kad paskambins policijai, tai tie asmenys ir pabėgo. Tada grįžo namo. Kai jo nebūna, E. B. padeda prižiūrėti jo (R. P.) mamą, todėl pastarasis buvo namuose. Papasakojo E. B. šitą situaciją, pastarasis pasiūlė nuvažiuoti ir apsižiūrėti, kas ten yra. E. B. sakė, kad jam irgi gerai būtų užsimūryti pamatą. Kai pirmą kartą atėjo, matė, kad yra paruoštos krūvelės, bet nematė, jog tie asmenys ten kažką darytų. Pasakė E. B., kad tie asmenys ruošė armatūrą. E. B. susidomėjo ta armatūra. Grįžti į tą vietą pasiūlė E. B., prašė ten nuvažiuoti. Antrą kartą ten jau vyko su mikroautobusu. Išvažiavo iš Justiniškių ir paliko mikroautobusą už kokių 400 metrų nuo tos krūvelės. Automobilį paliko toliau, sakė, kad į vidų nevažiuos. Išlipo, su E. B. nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta ir sutiko kitą asmenį (rodo į kaltinamąjį M. S.). M. S. sutiko praėję įvykio vietą, pamatė pastarąjį, užeidami už tvoros. Tie kiti du asmenys pabėgo antrą kartą. Prisiminė, kad pirmą kartą buvo atvykę su lengvuoju automobiliu. Kitas kaltinamasis (turi omenyje į kaltinamąjį M. S.) ėjo į tą įvykio vietą, pastarasis nešėsi maišelį, gal ten buvo maistas. Su tuo asmeniu bendravo E. B., jis negirdėjo apie ką jie šneka. Jis padavė E. B. raktus nuo mikroautobuso, jie kažką susitarė ir E. B. pats privažiavo prie tos krūvos, į teritoriją. Tada atsirado ir baltas mikroautobusas, kaip suprato, jį atvairavo M. S.. Kai E. B. atvarė mikroautobusą, atsirado tie du žmonės (turi omenyje kaltinamuosius A. K. ir J. J.), o M. S. buvo ant kalniuko, pastarasis ten buvo atsivaręs mikroautobusą. Jis stebėjo situaciją, armatūros nekrovė, buvo kas ją krauna. Jis nekrovė armatūros, nes nesutiko su tuo. Su E. B. nesitarė, kad bus sukrauta tiek armatūros, pastarajam pagal skaičiavimus reikėjo maždaug tik 20 vnt. Į jo mikroautobusą armatūrą krovė tie du asmenys (turi omenyje kaltinamuosius A. K. ir J. J.) ir E. B.. Jis išėjo iš ten, iš tikro, matė ir tą žmogų, kuris paskambino policijai, suprato, kad kažkas jau bus. Nėra tikras, kas krovė armatūrą į baltą mikroautobusą, nenori apkaltinti žmonių. Negali nurodyti šių aplinkybių. Kai jis atėjo, policijos pareigūnai buvo nusivedę tuos du žmones (turi omenyje kaltinamuosius A. K. ir J. J.), o E. B. pats priėjo prie policijos pareigūnų, tada atėjo ir jis. Nepamena, kur buvo kitas asmuo (turi omenyje kaltinamąjį M. S.). Mikroautobusą pirko tam, kad galėtų pritaikyti motinai, kadangi ji neįgali. To nepavyko padaryti, todėl mikroautobusą naudojo statyboms. Jis dirba, važinėja į Estiją, įrenginėja ten laivus. Taip pat šiuo metu mokosi pirmame kurse. Armatūra buvo netinkama, kadangi ji buvo surūdijusi, todėl ji nėra leistina naudoti betonui. Jis minėjo E. B., kad armatūra netinkama betonavimo darbams. Ta armatūros kaina nurodyta per didelė, jis buvo nustebintas nurodytos kainos, kadangi armatūra nėra tinkama, ji negali būti naudojama, ją reikia utilizuoti. Tikrai gailisi dėl to įvykio, nepagalvojo, kad viskas taip išsirutulios. Nepagalvojo tuo metu nieko blogo, juolab, kad ta armatūra tiek metų ten jau guli. Valstybė turėtų tuo pasirūpinti, utilizuoti arba pasirūpinti kitaip tuo už piliečių pinigus pirktu turtu. Su E. B. buvo susitarę, kad pastarasis paims 20 vnt. armatūros ir viskas, daugiau nesutiko vežti. Automobilis galėjo sulūžti nuo tos armatūros svorio, todėl ir supyko. Jam atrodė, kad tas turtas visų, gal valstybės piliečių, nežino. Sutinka, kad turtas svetimas, o ne jo.

Kaltinamasis M. S. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad nepamena, kuri diena tai buvo, gal savaitgalis. Darė sode naują tvorą ir jam pritrūko poros pritvirtinimo detalių. Nuvažiavo į „Ermitažą“, bet ten detalių nebuvo, pasakė važiuoti kitur. Buvo jau vėlu, gal apie 17.00-18.00 val., kamščiai. Pagalvojo, kad reikia pavalgyti, nuėjo į „Maxima“ prekybos centre „Akropolis“, nusipirko užkąsti bandelę ir atsigerti. Įsėdo į mikroautobusą, kurį buvo išsinuomojęs tą dieną, automobilis buvo baltos spalvos. Pradėjo važiuoti, matė, kad šalia yra stadionas. Stovėjo kamštyje, suprato, kad detalių šiandien jau nebenusipirks. Tada pamatė keliuką, vedantį link stadiono, įvažiavo į tą teritoriją, ten buvo toks žvyrkelis. Vienas kelias veda į kažkokį mišką, o kitas – į stadiono vidų. Įvažiavo į vidų, kadangi teritorija nebuvo aptverta, viskas ten buvo apaugę, vaikščiojo žmonės, matėsi, kad kelias geras, ten važinėja automobiliai. Įvažiavo į vidų, pamatė tą pilietį (rodo į kaltinamąjį R. P.), pastarasis užėjo kažkur į krūmus. Įvažiavo toliau, tada iš krūmų išėjo kitas žmogus (rodo į kaltinamąjį E. B.). Pradėjo su juo (turi omenyje kaltinamąjį E. B.) šnekėti, tiksliai nepamena, apie ką. Paklausė E. B., kas čia gero. Šis atsakė, kad nieko gero, viskas čia metalo laužas, kad jis ima armatūros betonuoti garažą. Kai privažiavo, matė, kad viršuje guli ta armatūra, o apačioje stovi raudonas mikroautobusas, bet nematė, kas ten darosi, nes viskas apaugę krūmais. Taip pat nematė, kas į jį krovė armatūrą. Jam pasiūlė tas kaltinamasis (turi omenyje kaltinamąjį E. B.) paimti armatūros. Paklausė, kiek jis (M. S.) skolingas. Atsakė, kad gal susitars, simboliškai. Jis sutiko, dar klausė, ar viskas čia gerai. E. B. atsakė, kad viskas čia gerai, kad visi iš čia ima. Jam įtarimų tai nesukėlė. Ten buvo gal apie 20 vnt. armatūros, gal daugiau, tikrai neskaičiavo, nedidelė krūvelė. Apsisuko mikroautobusą, jis (turi omenyje kaltinamąjį E. B.) pradėjo krauti jam tą armatūrą. Jie dviese krovė tą armatūrą. Kai mažai liko krauti tos armatūros, E. B. nuėjo link to raudono mikroautobuso, todėl likutį, buvo dar likę gal 10 vnt., baigė krauti vienas. Perstatė mikroautobusą šiek tiek toliau, kadangi jis prieš tai stovėjo vidury kelio, pastatė netoli pievos. Ėjo link to raudono mikroautobuso, galvojo, kad gal reikia atsilyginti ar kažką. Tada pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Buvo keista. Policija paklausė, ką daro, pasakė, kad nieko, tada jam liepė palaukti prie mikroautobuso. Vienas policijos pareigūnas nuėjo į apačią, kažkas ten rėkė, kitas policijos pareigūnas paprašė, kad niekur neitų, jie buvo užtvėrę kelią savo automobiliu, niekaip nebūtų pravažiavęs. Tuomet iš viršaus išėjo visi žmonės, kurie čia yra, nebuvo tik to žmogaus (rodo į kaltinamąjį R. P.), bet po kelių minučių iš krūmų išlindo ir tas žmogus. Iki įvykio nei vieno iš šių asmenų nepažinojo. Tie du (rodo į kaltinamuosius J. J. ir A. K.) atėjo su antrankiais, šitas žmogus (rodo į kaltinamąjį E. B.) priėjo prie jo, pradėjo kalbėti. Galvojo, kad gal juos paleis, bet policijos pareigūnai pasakė, kad buvo iškvietimas, todėl negali jų paleisti. Armatūros buvo nedaug, būtų ją nusivežęs į sodą, gal kažką užbetonuotų. Kai pastatė automobilį, pasiėmė bandelę, atsigerti ir ėjo link kitų, tada atvyko policijos pareigūnai. Ten nebuvo parašyta, kad kažkam ta armatūra priklauso, teritorija buvo atvira. Iš pokalbio suprato, kad armatūrą ima visi. Ten viskas buvo apaugę žolėmis. Jis važiavo į „Ermitažą“, o ten užklydo papietauti, kadangi buvo kamščiai. Suprato, kad tai bešeimininkis turtas. Jei kažkam tas turtas priklausytų, tai būtų kokia nors apsauga ir pan.

Liudytoja B. M.-O. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykių būna kas dieną, prašo vadovautis jos pirminiais parodymais. 1 PK teko perduoti automobilį. Kiek pamena, jie atvyko, patikrino dokumentus, greičiausiai, kam priklauso automobilis, ir grąžino automobilį su dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja B. M.-O. teisme nurodė neprisimenanti kai kurių aplinkybių, dėl kurių buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 11 d. apklausta liudytoja B. M.-O. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. dirbo antroje pamainoje kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK VS vyr. tyrėja V. S.. Teritorijos vyresnioji per „Avilio“ programą paskyrė joms nuvykti iki Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK ir grąžinti savininkui priklausantį automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į minėto komisariato kiemą prie baltos spalvos autobusiuko Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo vaikinas, kuris prisistatė automobilio savininku A. K.. Sutikrino jo pateiktus dokumentus, taip pat išsiaiškino, kad automobilis tikrai registruotas jo vardu. Vaikinas nieko joms neaiškino ir nepasakojo, tiesiog parašė pakvitavimą, kad automobilis jam grąžintas ir pretenzijų neturi. Grąžinus savininkui minėtą automobilį ir raktelius su dokumentais jos išvyko vykdyti kitų joms paskirtų užduočių. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nepamena (1 t., b. l. 43).

Perskaičius liudytojos B. M.-O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.

Liudytojas A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo įvykdyta vagystė prie prekybos centro „Akropolis“ esančiame stadione. Kadangi buvo konfiskuotas mikroautobusiukas Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, žino, kad buvo įvykdyta vagystė, nes mikroautobusiuką reikėjo atsiimti policijos komisariate. Iš jo M. S. išsinuomojo mikroautobusiuką 2017 m. rugsėjo 9 d. M. S. išsinuomojo autobusiuką dvejoms dienoms, o vėliau vis pratęsinėjo terminą, o galiausiai visai dingo. Vėliau jam paskambino, kad autobusiukas yra policijos komisariate, daugiau nieko neaiškino. Tuomet nuvyko į komisariatą ir ieškojo mikroautobusiuko, vėliau jį atsiėmė.

Liudytojas P. V. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena, kada tas įvykis buvo, tai buvo seniai. Tai buvo prie nebaigto statyto stadiono, esančio netoli prekybos centro „Akropolis“. Buvo gautas pranešimas, kad iš stadiono bandoma pavogti metalą. Į iškvietimą vyko kartu su M. B.. Privažiavo iš kitos pusės prekybos centro „Akropolis“, arčiau miškelio, iš tos pusės, kur yra sargo būdelė. Ta sargo būdelė buvo visą laiką. Teritorija nebuvo aptverta, tiesiog ten stovėjo sargo būdelė. Pro ten atvažiavo, žmogus nurodė, kurioje maždaug vietoje vagiamas metalas. Koks žmogus tai nurodė, jo duomenų nepasakys, nes skubėjo į įvykio vietą. Žmogus juos pasitiko už poros šimtų metrų nuo sargo būdelės, reikėjo pavažiuoti tokiu išvažinėtu keliuku. Tas žmogus buvo pranešėjas, jis nurodė ranka, kurioje pusėje. Jie apvažiavo visą stadioną, ten iš kitos pusės buvo įvažiavimas, pro kurį įvažiavo į stadiono vidų, į pačią aikštelę. Visi metalai – armatūra buvo sudėti pusėje arčiau prekybos centro „Akropolis“. Pamatė kelis asmenis, vieni iš jų krovė, o kiti padavinėjo. Asmenų, atrodo, buvo penki, jie visi buvo šalia vienas kito ir krovė į autobusiuką. Autobusiukas lygtais buvo Fiat markės, tačiau jo spalvos nepamena. Šie asmenys padavinėjo (rodo į kaltinamuosius J. J. ir A. K.). Jam atrodo, kad buvo vienas autobusiukas, tačiau tiksliai nepasakys. Asmenys niekaip į juos nesureagavo, jie nepabėgo. Neatsimena, kur tie asmenys stovėjo, pamena tik bendrą kontekstą. Šitie asmenys stovėjo šiek tiek toliau, padavinėjo (rodo į kaltinamuosius J. J. ir A. K.). Dėl kitų asmenų negali pasakyti, vienas iš jų lygtais buvo latvis, tai jie vienas kitam padavinėjo, bet kur jie tiksliai buvo, negali pasakyti. Asmenys nebėgo, jiems taip paaiškino, kad jie atvažiavo susirinkti armatūros, kadangi savininkų nėra ir panašiai, jie aiškino, kad nieko blogo nepadarė. Nepamena, ar su M. B. visą laiką buvo kartu. Nepamena, ar jis rašė tarnybinį pranešimą. Dažniausiai būna, kad vienas rašo tarnybinį pranešimą, abejiems neprivaloma. Armatūros diametras buvo didelis, turbūt virš 30 mm. Strypai buvo tikrai ne ploni. Nepamena, ar armatūros strypai buvo sulenkti. Buvo tiesių armatūros strypų, bet dėl sulenktų nepamena. Vėliau išsikvietė pagalbą, kad būtų galima pristatyti asmenis į policijos komisariatą. Autobusiukas su pakrauta armatūra buvo pristatyti į policijos komisariatą VPK nurodymu. Armatūra nebuvo iškrauta, t. y. kiek armatūros buvo sukrauta, tiek ir buvo atvežta. Į įvykio vietą, kuomet jie ten buvo, sargas nebuvo atėjęs. Kaip supranta, sargas ten pastoviai nebūna. Tuo metu niekas prie jų priėjęs nebuvo. Jie asmeniškai nematavo armatūros, jie neturėjo tam priemonių. Prie jo armatūra nebuvo matuota, bent jis to nematė. Armatūra gulėjo vidinėje teritorijoje. Teritorija buvo iš vienos pusės apaugusi. Armatūra buvo sena ir surūdijusi. Metalas jau buvo „pagulėjęs“. Nepamena, buvo vienas ar du automobiliai. Į teritoriją patekimas yra laisvas, galima patekti be problemų – iš vienos pusės galima ateiti pėsčiomis, iš kitos pusės įvažiuoti. Atrodo, kad draudžiamų ženklų nebuvo. Armatūra gulėjo sudėta bet kaip ir visur. Sargo būdelė buvo ne viduje, o išorėje tarp prekybos centro „Akropolis“ ir tos teritorijos, bet dažniausiai sargo būdelėje nieko nėra, tik vieną kartą yra matęs sargą. Yra įsitikinęs, kad armatūros diametras buvo didelis. Ant sargo būdelės užrašo nėra. Mano, kad nelabai galima suprasti, kad tai sargo būdelė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė policijos pareigūno M. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu P. V., apie 18.35 val., iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Ozo g. 25, stadione asmenys galimai vagia metalą. Atvykus minėtu adresu prie stadiono pastebėjo stovintį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradarius automobilio bagažinę pastebėjo sukrautas metalo armatūras. Netoliese už krūmų stovėjo dar vienas automobilis Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo stovėjo penki asmenys, kaip paaiškėjo R. P., E. B., A. K., J. J., M. S., kurie į minėto automobilio bagažinę krovė metalo armatūras. Visi asmenys buvo sulaikyti. Į įvykio vietą iškviestas KP NVRS. Abu automobiliai pristatyti į Vilniaus miesto 1 PK. Asmenys taip pat sulaikyti, pristatyti į 1 PK (1 t., b. l. 17).

Perskaičius policijos pareigūno M. B. tarnybinį pranešimą, liudytojas paaiškino, kad pamena tokias aplinkybes, kurias nurodė prieš paskelbiant tarnybinį pranešimą. Nepamena, kokie ten automobiliai buvo, pamena, kad buvo automobilis Fiat, jis stovėjo apačioje, t. y. toliau, o daugiau aplinkybių nepamena, bijo suklysti.

Teismui parodžius liudytojui P. V. įvykio vietos apžiūros protokolus (1 t., b. l. 21–25, 27–30), liudytojas paaiškino, kad asmenys, jam atrodo, stovėjo prie automobilio Fiat (1 t., b. l. 24). Tas automobilis Fiat, jam atrodo, stovėjo toliau, ten apačioje. Armatūra buvo sukrauta ant žemės, paruošta, bet iš kur ji buvo paimta, negali pasakyti, kadangi teritorija nesaugoma, nesuprasi. Armatūra, jam atrodo, buvo skirtingo dydžio, t. y. buvo ir tiesių, ir palenktų strypų, tačiau tiksliai negali pasakyti. Negali nurodyti, ar armatūra buvo vienodo ilgio.

Liudytojas J. P. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jo saugomas objektas yra Ozo gatvėje esantis stadionas, prie prekybos centro „Akropolis“. Tame objekte dirba apie 3 mėnesius, maždaug nuo spalio mėnesio pradžios. Matė, kad atvyko policijos pareigūnai, klausė viršininko, ar galima juos praleisti, pasakė, kad taip, tai įleido ir ėjo žiūrėti, ką darys. Policijos pareigūnai paskaičiavo, nufotografavo tą armatūrą, kuri gulėjo, sudėjo į vietą ir išvažiavo. Policijos pareigūnai žinojo, kur yra ta armatūra, jis pats to nežinojo. Policijos pareigūnams nereikėjo rodyti vietos, jie žinojo ją patys. Šiuo metu stadiono teritorija yra aptverta metaline tvora. Teritorijoje pašaliniai žmonės nevaikšto. Rašė patvirtinimą, kad buvo atvykę policijos pareigūnai.

Teismas paskelbia liudytojo J. P. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. lapkričio 27 d., apie 10.00 val., atvyko policijos pareigūnai, ekipažas 1602, kurie pasiteiravo, kurioje vietoje yra sudėti metaliniai strypai, kuriuos buvo bandyta pavogti praeitų metų rugsėjo mėnesį. Pareigūnus nuvedė į aptvertą teritoriją Vilniuje, Ozo g. 25. Nuvedė į teritorijoje esančią vietą, kur ir buvo minėti metaliniai strypai (armatūra). Jam dalyvaujant policijos pareigūnai apžiūrėjo ir išmatavo tuos pačius strypus, kuriuos buvo kėsintasi pavogti. Kas po įvykio sudėjo minėtus metalinius strypus jis nežino ir nesidomėjo (3 t., b. l. 115).

Perskaičius liudytojo J. P. paaiškinimą, liudytojas paaiškino, kad rašė šį tekstą pats. Rašė, kaip buvo. Dabar nepamena, kad taip rašė. Gal jam sakė, kad buvo bandyta vogti tą armatūrą, gal sakė anksčiau ten dirbę darbuotojai, jie sakė, kad kažkada kažkas buvo. Ten tik viena vieta yra, kur guli armatūra, kitai armatūrai reiktų krano. Ta prasme, yra tik viena vieta, kur guli mažesnė armatūra, ji gal 2–2,5 metro ilgio. Kita armatūra yra arba surišta, arba 10–12 metrų ilgio. Ta mažesnė armatūra guli vienoje vietoje. Ten ir buvo nuėję policijos pareigūnai. Armatūra buvo riesta. Ten gulėjo skirtingų formų armatūra, taip pat, viena armatūros dalis šiek tiek trumpesnė, kita šiek tiek ilgesnė. Jam sakė tik apie vieną vagystę, kuri buvo 2017 m. Iki jo tą teritoriją saugojo kitas asmuo, lygtais jo vardas V.. Šiuo metu pastarasis, jam atrodo, kad nebedirba. Nežino, ar jo vadovybė bendravo dėl armatūros su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovais. Jam asmeniškai su jais bendrauti neteko.

Teismui parodžius liudytojui J. P. įvykio vietos apžiūros protokolą (3 t., b. l. 109–113), liudytojas paaiškino, kad armatūra buvo šioje vietoje (3 t., b. l. 111). Armatūra guli ir toliau, bet ne tokios formos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas E. A. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kiek laiko buvo praėję, kai atvyko į vietą, nuo įvykio, tiksliai negali pasakyti. Žinojo, kad tas autobusiukas su armatūra stovėjo policijoje. Kai atvyko, jį pasitiko policijos pareigūnės ir jie laukė atvažiuojančių tų asmenų su visa armatūra. Nežino, kokie asmenys atvyko, nes veidų nepamena, bet kaip suprato, dalyvavusių visame tame įvykyje. Kai atvažiavo, tos armatūros, į kurią buvo pasikėsinta, vietoje nebuvo. Jei gerai pamena, viso proceso metu buvo daromos nuotraukos ir ta armatūra buvo iškraunama ją atvežusių asmenų. Negali pasakyti, kas nurodė vietą, kur iškrauti armatūrą, norėtų sakyti, kad policijos pareigūnės, bet nėra įsitikinęs. Jo žiniomis, ji buvo grąžinta į tą pačią vietą, bet nėra užtikrintas. Tą kartą armatūra buvo atvežta vienu automobiliu. Procesas truko ilgokai, gal apie valandą. Nes žmogus, kuris atvežė, kaip suprato, buvo vienas, o vienam būtų sudėtinga tai padaryti, todėl reikėjo laukti, kol atvyks dar vienas žmogus. Toje vietoje iškrovimas įvyko per vieną kartą. Kiek pamena, yra tekę dar kartą važiuoti, bet į kitą vietą, tik pagal apsaugos įmonės ar policijos kvietimą, bet nežino, ar įvykis buvo tas pats. Spėja, kad ta vieta buvo, apie kurią pasakojo sargas, kadangi ten buvo sukrauta smulkesnė armatūra. Nežino, ar įvykis buvo tas pats. Tą kartą viskas vyko greitai, atvyko į proceso pabaigą, tiesiog atvažiavo ir išvažiavo, nebuvo viso proceso metu. Jei neklysta, buvo iškrauta smulkesnė armatūra, bet nori pabrėžti, kad jis nestovėjo ir viso to nematė. Armatūra, kaip ir matė tose nuotraukose, buvo persilenkianti, kaip O forma, sakytų, kad ji buvo ganėtinai stora ir ilga. Sakytų, kad jos storis nuo 2 cm, gal net 2,5 cm, bet reiktų pasitikslinti ir pažiūrėti vietoje, išsimatuoti. Buvo suskaičiuota 240 su kažkiek armatūros vienetų. Ji buvo tokia pat – vienoda. Jis dalyvavo pirmame iškrovime, nuotraukas matė, buvo iškraunama didesnė armatūra, kurios diametras, kaip minėjo, apie 2–2,5 cm. Ilgio nepamena, bet jos ilgis, sakytų, būtų apie 3 metrai, o su išlankstymu – 6 metrai. Suvokdamas, kad ta armatūra neturi savo įsigijimo vertės, vertino ją kaip metalo laužą. Kadangi neturėjo kaip pasverti armatūros įvykio vietoje, svorį skaičiavo pagal gamintojų deklaruojamus svorius, apsiklausė metalo supirktuves, kiek šiuo atveju galėtų maždaug kainuoti ta surūdijusi armatūra, taip ir apskaičiavo vertę. Vienetų nustatė tiek, kiek nurodyta, nes skaičiavo, kiek buvo iškrauta iš autobusiuko, kuomet dalyvavo iškrovime. Pasirašė pakvitavimą, koks armatūros kiekis buvo. Kaip ir minėjo, važiavo papildomai, kad išsimatuotų armatūros diametrą ir susirastų rinkoje tokio diametro armatūrą. Be abejo, matavo ir armatūros ilgį. Ištiesinus strypą, mano, kad ji būtų virš 6 metrų. Galimai kokie nors skaičiavimo užrašai gal ir yra, bet šiuo metu jų neturi. Nebūtų teisinga skaičiuoti įsigijimo vertės, kadangi ta armatūra negali būti naudojama. Ji gali būti naudojama tik kaip metalo laužas, tad taip ir skaičiavo. Kaip ir minėjo, apskambino kelias įmones ir klausinėjo, kokią kainą galėtų pasiūlyti už tokios būklės armatūros toną. Norėtų sakyti, kad už tokios armatūros toną būtų galima gauti 220 Eur. Tai buvo visiškai preliminarūs skaičiavimai, nes tam, kad galėtų įvertinti, reikia kviestis kažkokius specialistus. Jo žiniomis, armatūra turėtų būti likusi toje vietoje, kur ir buvo iškrauta.

Teismui parodžius įgaliotam atstovui E. A. įvykio vietos apžiūros protokolą (3 t., b. l. 109–113), įgaliotas atstovas paaiškino, kad jeigu taip žiūrint, tai matosi, kad tai nėra pirmo įvykio armatūra, nes iš ankstesnių nuotraukų matosi, jog ji kitaip sudėta, o jos niekas nepernešiojo. Važiavo skaičiuoti ne šios armatūros (3 t., b. l. 113). Armatūros forma panaši, bet ne iki galo, nes persidengimas tos pirmosios, sakytų, yra gerokai mažesnis. Jei armatūra čia matosi visa, tai čia užfiksuota armatūra, kurios ilgis mažesnis.

Teismui parodžius įgaliotam atstovui E. A. įvykio vietos apžiūros protokolus (1 t., b. l. 23–25, 27–30), įgaliotas atstovas paaiškino, kad jis dalyvavo iškrovime, kuomet buvo iškraunama ta armatūra (1 t., b. l. 30). Pasak jų, armatūra buvo grąžinta į tą pačią vietą. Gulinčios armatūros ilgis su užraitymais buvo 3,5 metro, o visas strypo ilgis yra apie 6 metrai. Tai skaičiavo jis pats. Armatūra buvo vienodos formos ir dydžio. Žino, kad armatūra buvo vienoda. Visoje teritorijoje ji buvo vienoda. Jis tiksliai nepamena, kiek buvo autobusiukų, tik žino, kad su policijos pareigūnėmis tiksliai sekė iškraunamos armatūros skaičių, dėl kurio pasirašė. Kiek automobilių atvyko, negali pasakyti. Jei pasirašė, tai patvirtina faktą, kad dalyvavo atliekant apžiūrą ir kokie duomenys apžiūros metu buvo užfiksuoti. Daro prielaidą, kad turi duomenis, kaip skaičiavo armatūros vertę ir kt., kadangi mėgsta skaičiavimus atlikti Excel programoje. Gali pabandyti to failo paieškoti. Negali pasakyti, kas pirko armatūrą, nes tai gali būti ir ne rangovas, o subrangovas. Gali pasidomėti apie galimybę gauti armatūros įsigijimo dokumentus. Negali atsakyti, kada stadione buvo atliekami darbai. Taip pat negali atsakyti, kas buvo rangovas. Principe jie, kaip atstovai, medžiagų neįsigijo, jie įsigijo darbus. Jei jie su rangovais yra atsiskaitę ir jie neturi finansinių klausimų jiems, tai spėja, kad jie susimokėjo už darbus. Gali pabandyti pasidomėti ar už šią armatūrą yra pilnai atsiskaityta.

Liudytojas M. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad detalių nepamena, kadangi įvykis buvo pakankamai seniai, pamena tik abstrakčiai. Buvo gautas iškvietimas, kad Ozo g. 25 esančioje statybinėje stotelėje pranešėjas mato, kad asmenys kažką krauna į automobilį. Atvykę pamatė vieną automobilį, tačiau vėliau pastebėjo dar vieną automobilį. Automobiliai buvo mikroautobusai. Kiek buvo asmenų, negali pasakyti. Apžiūrėję automobilius, juose pamatė metalo konstrukcijas, tiksliai negali pasakyti, ar abu apžiūrėjo, vienam tikrai buvo konstrukcijos, o kas kitame – negali atsakyti. Automobiliai buvo vienas nuo kito 50 metrų atstumu. Prie pirmo automobilio asmenų nebuvo. Negali pasakyti, kokios spalvos buvo automobilis, nepamena. Vėlokai atrado antrą automobilį, jis buvo žemesnėje vietoje, todėl iškarto nematė. Prie antro automobilio buvo asmenys, negali pasakyti, kiek buvo asmenų, galėjo būti keturi ir daugiau. Kadangi viską pirma pamatė porininkas, o ne jis, jam atėjus porininkas jau bendravo su minėtais asmenimis. Jam teko bendrauti su tais asmenimis. Nepamena detalių, ką kalbėjo, bet kalbėjo apie patį įvykį. Vėliau buvo informuotas OVS padalinys, atvažiavo ir padarė įvykio vietos apžiūrą, jei neklysta, atvyko dar vienas ekipažas pastiprinimui. Negali atsakyti, kiek pristatė, gal du ar tris asmenis, į komisariatą. Automobilius taip pat kažkas vairavo, nepamena. Gali būti, kad vieną automobilį pats vairavo, tačiau negali teigti. Pamena šiuos asmenis (rodo į kaltinamuosius E. B. ir J. J.).

Perskaičius liudytojo policijos pareigūno M. B. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 17), liudytojas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Kiek pamena, tuo metu tvoros kai kur buvo, bet teritorija aptverta ne visa. Apsaugos darbuotojo tuo metu nebuvo. Dėl ženklų atsakyti negali, bet į tą vietą yra keletas galimų įvažiavimų, viename iš jų yra sargo, kurio tuo metu nebuvo, būdelė. Sargo būdelė yra prie įvažiavimo nuo prekybos centro „Akropolis“ pusės. Sargo būdelė stovėjo prie prekybos centro „Akropolis“, prie įvažiavimo dešinėje pusėje.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. 18.35 val. užregistruotas įvykis, kad Vilniuje, Ozo g., pranešėjas ką tik matė du ar tris vaikinus, kurie atvykę su baltos spalvos mikroautobusu Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš nebaigtų stadiono statybų vagia metalą. Pranešėjas laukia (1 t., b. l. 12).

Iš 2017 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant R. P., apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Ozo g. 25, nebaigto stadiono statybos jo teritorijoje. Į teritoriją įvažiuojama iš dešinės prekybos centro „Akropolio“ pusės. Važiuojama neasfaltuotu keliu 500 m tiesiai iki pirmo išvažiavimo į dešinę pusę. Pasukus į dešinę pusę ir važiuojant neasfaltuotu keliu iki krūmų laukymės. Privažiavus laukymę dešinėje pusėje matomas baltos spalvos autobusiukas Citoren Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi krūmuose. Apžiūrint automobilį pastebėta, kad galinėje dalyje sudėti rudos spalvos metaliniai strypai. Nuo laukymės į krūmynų gilumą tęsiasi neasfaltuotas keliukas, kurio gale stovi automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos – baltu stogu. Apžiūrint automobilį matoma, kad galinėje dalyje sudėti metaliniai strypai ir ant jų uždėta raudonos spalvos striukė. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Daugiau reikšmingų požymių nepastebėta (1 t., b. l. 21–25).

Iš 2017 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant M. S., E. A., R. P., Vilniuje, Ozo g. 25, stadione apžiūrėti automobiliai Citoren Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus užplombuotu automobiliu Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, ir atidarius bagažinę matoma pakrautos konstrukcijos – metalinės armatūros, kurias ištraukus iš bagažinės, jų viso yra 64 vienetai, apie 3,5 metro ilgio kiekviena. Atidarius kitą užplombuotą automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, jo bagažinę taip pat matoma metalinės konstrukcijos – armatūros, kurias ištraukus iš bagažinės viso jų yra 191 vienetai, apie 3,5 metro ilgio kiekviena (1 t., b. l. 27–30).

Iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2018 m. kovo 2 d. rašto Nr. 10-B-(42.7) matyti, kad atlikus Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Vilniuje, Ukmergės g., statybos aikštelės apžiūrą, buvo nustatyta 255 vnt. U formos 3,5 m armatūros gaminių vagystė, t. y. apie 7,4 tonos metalo. Bendra patirtų nuostolių vertė sudaro apie 1 657,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pavogtos statybinės medžiagos į objektą buvo grąžintos bendrovei nepatyrus reikšmingų su tuo susijusių nuostolių, civilinis ieškinys nebus reiškiamas (1 t., b. l. 38).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis M. S. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 1, tai yra E. B., kuris 2017 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinio stadiono teritorijoje prie jo priėjo ir pasiūlė armatūros už 20 Eur, taip pat šis vaikinas padėjo jam sudėti armatūrą į autobusiuką (1 t., b. l. 135–136).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis J. J. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 1, tai yra E. B., kuris 2017 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinio stadiono teritorijoje pasiūlė užsidirbti pinigų ir pasiūlė padėti jam į automobilį sudėti armatūrą (2 t., b. l. 12–13).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis J. J. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 3, tai yra R. P., kuris 2017 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinio stadiono teritorijoje kartu su juo, jo kaimynu A. K. krovė į automobilį armatūrą (2 t., b. l. 14–15).

Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp įtariamųjų J. J. ir A. K.. Klausimas A. K.: Kodėl teigė, kad kartu gėrė su J. alų, nors J. parodymais jis priėjo tik vėliau. A. K. atsakymas: Tiesiog nelabai jis viską prisimena, nes buvo pakankamai išgėręs, tik pamena, kad priėję du nematyti vyrukai pasiūlė jiems užsidirbti, kraunant metalo strypus į jų raudonos spalvos autobusiuką. Klausimas J. J.: Ar patvirtina A. žodžius, gal turi papildyti jo parodymus? J. J. atsakymas: Taip, patvirtina A. žodžius ir papildomai nori pasakyti, kad su A. jie buvo kartu ir kažkuriuo momentu, kai jis (A.) buvo gerokai apsvaigęs jis (A.) turbūt nuėjo atlikti gamtinių reikalų ir jam bendraujant su dviem vyriškiais, kurie pasiūlė papildomai užsidirbti, A. grįžo ir jam jie pasiūlė taip pat užsidirbti. Klausimas A. K.: Ar pažįsta asmenis, kurie jam pasiūlė užsidirbti papildomai pinigų? A. K. atsakymas: Jis tuos asmenis pirmą kartą matė, tiesiog galvojo, kad tas metalas yra jų ir jiems reikia tik darbo jėgos, sukraunant metalą į automobilį. Jis iš viso pirmą kartą pakliuvo į tokią situaciją ir yra dar neteistas. Klausimas J. J.: Ar pažįsta asmenis, kurie pasiūlė užsidirbti papildomai pinigų? J. J. atsakymas: Tuos asmenis matė pirmą kartą, daugiau tų asmenų nėra matęs. Klausimas A. K.: Kiek asmenų buvo įvykio metu? A. K. atsakymas: Jie buvo penkiese, jie su J. abu krovė į raudonos spalvos autobusiuką, ten tie du nematyti vyriškiai irgi krovė su jais. Klausimas J. J.: Ar patvirtina A. žodžius, ką gali papildyti? J. J. atsakymas: Jis sutinka su A. žodžiais ir nori pasakyti, kad matė, jog toliau stovėjo baltos spalvos autobusiukas. Kai juos sulaikė policijos pareigūnai, juos nuvedė į policijos pareigūnų automobilį ir matė, kad šone stovėjo minėtas baltos spalvos automobilis. Kiek tiksliai buvo žmonių prie to automobilio nežino, tik žino, kad sulaikė 5 asmenis (2 t., b. l. 19).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. 20.06 val. A. K. nustatytas 1,73 promilių girtumo laipsnis (2 t., b. l. 61).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis E. B. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 2, tai yra M. S., kuris 2017 m. rugsėjo 11 d. jau kartu su dar dviem vaikinais krovė armatūrą į baltos spalvos autobusiuką Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau šis vaikinas su dar dviem vyriškiais padėjo sukrauti armatūrą į R. P. autobusiuką Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 107–108).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis E. B. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 1, tai yra J. J., kuris 2017 m. rugsėjo 11 d. kartu su M. S. ir dar vienu vyriškiu krovė armatūrą į baltos spalvos autobusiuką Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau šis vaikinas su dar dviem vaikinais padėjo sukrauti armatūrą į R. P. autobusiuką Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 109–110).

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant sargui J. P., 6 PK VS tyrėjams V. N., R. D., M. N., Nacionaliniame stadione Vilniuje, Ozo g. 25, apžiūrėti metaliniai strypai (armatūros). Atvykus į įvykio vietą, užfiksuotą įvykio vietos 2017 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokole, prie aptverto Nacionalinio stadiono, esančio adresu Vilniuje, Ozo g. 25, prie vartų pasitiko budintis sargas J. P., kurio buvo pasiteirauta, kurioje vietoje yra sudėti metaliniai strypai, kuriuos buvo bandyta pagrobti 2017 m. rugsėjo 11 d. Sargas palydėjo į vietą, kur sudėti minėti strypai į vieną bendrą krūvą. Viskas užfiksuojama fotonuotraukomis. Apžiūrimi metaliniai strypai, kurie yra vienodo ilgio, formos ir yra vienodo diametro. Visų apžiūrėtų strypų diametras yra 17 mm. Apžiūrėjus strypus buvo išmatuota viso strypo ilgis, kuris yra 546 cm. Strypai, kurie yra sudėti į bendrą krūvą, yra surišti metalinėmis standžiomis vielomis. Pažymėtina, kad sargo J. P. nurodyta strypų vieta atitinka 2017 m. rugsėjo 11 d. įvykio apžiūros protokole nuotraukose užfiksuotą strypų buvimo vietą (3 t., b. l. 109–113).

Iš 2019 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant 6 PK VS tyrėjams M. N., I. L., UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgaliotam atstovui E. A., advokatui Viktorui Firsovui, įtariamiesiems R. P., E. B., Nacionaliniame stadione Vilniuje, Ozo g. 25, apžiūrėti metaliniai strypai (armatūros). Atliekama pakartotinė įvykio vietos apžiūra Vilniuje, Ozo g. 25. Įvykio vieta yra aptvertame Nacionaliniame stadione, kur sudėti metaliniai strypai (armatūros), kuriuos kėsintasi pavogti 2017 m. rugsėjo 11 d. Apžiūrimi metaliniai strypai, analogiški tiems, kurie buvo apžiūrėti 2017 m. rugsėjo 11 d. Apžiūrimi metaliniai strypai sudėti į vieną bendrą krūvą, jų visų atskirti nėra galimybės, kadangi jie yra sušalę ir apledėję. Kadangi visi strypai yra vienodos formos, ilgio ir apimties, tai iš krūvos viršaus nuimamas vienas strypas, kuris išmatuojamas: strypo ilgis yra 3 metrai iki sulenkimų, kadangi strypas yra iš abiejų galų sulenktas – tai išmatuojamas visas strypo ilgis, kuris yra 7 metrai. Nustatyta, kad visi strypai yra rumbėto reljefo, su vienodais iškilimais, tarp iškilimų vienodi tarpai. Strypo storio diametras išmatuojamas ties siauresne vieta tarp iškilimų ir yra 15 mm, ties platesne vieta (apimant iškilimus) diametras yra 18 mm. Visi atliekami veiksmai yra užfiksuoti fotonuotraukomis (3 t., b. l. 155-159).

Iš 2019 m. sausio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgaliotam atstovui E. A., Nacionaliniame stadione Vilniuje, Ozo g. 25, apžiūrėti metaliniai strypai (armatūros). Atliekama papildoma įvykio vietoje esama metalinių strypų (armatūros) apžiūra, kurios tikslas nustatyti metalinių strypų (armatūros) svorį. Vieta yra aptvertame Nacionaliniame stadione sudėti metaliniai strypai (armatūros), adresu Vilniuje, Ozo g. 25. Apžiūros metu iš 2019 m. sausio 11 d. apžiūrėtų metalinių strypų krūvos paimamas metalinis strypas, nuo kurio su šluotele pašalinamas sniegas bei apledėjęs sluoksnis. Minėta armatūra užkabinama ant „VKTECH“ svarstyklių, kurių maksimalus sveriamas svoris yra 50 kg, laikiklio. Prieš sveriant įjungiamos svarstyklės ir jų ekranėlis šviečia bei matoma, kad jokios apkrovos ant jų nėra, užkabinus armatūrą laukiama, kol stabiliai nusistovi svoris, kuris užfiksuojamas fotonuotraukomis. Nustatyta, kad visos armatūros svoris yra 11 kg, tačiau pagal technines charakteristikas minėtų svarstyklių svorio paklaida yra 0,05 g į vieną ar kitą pusę (3 t., b. l. 183–186).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį – kas pagrobė nedidelės vertės (nuo 112,98 Eur iki 188,30 Eur, BK 190 str. 1 d.) svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų E. B., J. J., A. K., R. P., M. S. kaltė pasikėsinus įvykdyti vagystę visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia pasisakytina dėl gynėjų keliamo klausimo, ar UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra teisėta ginčo armatūros savininkė, nes pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas prasidėjo pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pareiškimą. Iš šios įmonės 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškimo policijai (1 t., b. l. 1) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atlikti Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos valdymo ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugas; UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2007 m. sudarė rangos sutartį su UAB „Veikmė“ ir apmokėjo už atliktus darbus. Gynėjams keliant klausimą dėl armatūros nuosavybės, t. y. ar visgi ši armatūra dar priklauso rangovui UAB „Veikmė“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovas pateikė teismui bendro pobūdžio dokumentus, susijusius su Nacionalinio stadiono statyba (3 t., b. l. 160–168), taip pat pateikė UAB „Veikmė“ 2019 m. vasario 6 d. raštą (3 t., b. l. 197), patvirtinantį, kad už visas Nacionalinio stadiono teritorijoje esančias armatūros konstrukcijas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su UAB „Veikmė“ yra visiškai atsiskaičiusi. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad procesas šioje byloje prasidėjo gavus teisėto savininko pareiškimą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nei vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis E. B. iš esmės sutiko, kad pasikėsino pavogti armatūrą, tačiau žymiai mažiau nei buvo prikrauta į jo draugui R. P. priklausantį mikroautobusą Fiat Ducato, be to, neigė, kad vagystę vykdė bendrininkaudamas su R. P.. Kaltinamojo R. P. teigimu, jis tik parūpino savo draugui E. B. transportą, kad pastarasis galėtų paimti nedidelį kiekį armatūros garažo statybai, tačiau pats vagystėje neketino dalyvauti ir prie jos neprisidėjo. Kaltinamieji J. J. ir A. K. pripažino, kad iš tikrųjų krovė armatūrą, tačiau nesuprato, jog vykdo vagystę, kadangi jų tiesiog paprašė padėti pakrauti armatūrą ir už tai duoti pinigų. Kaltinamasis M. S. užėmė poziciją, kad jis atsitikrinai atsidūrė stadione, kur sutiko E. B., kuris pasiūlė ir jam paimti niekam nereikalingos armatūros.

Pažymėtina, kad pagrindžiant nurodytas pozicijas kaltinamųjų duoti parodymai yra nenuoseklūs, kadangi ne tik prieštarauja tarpusavyje, tačiau ir jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Kadangi policijos pareigūnai, reaguodami į pranešėjo pranešimą, atvyko kaltinamiesiems jau baigus krauti armatūrą į du mikroautobusus, tiksliai ir objektyviai nustatyti įvykių seką, kaltinamiesiems kraunant armatūrą, yra beveik neįmanoma. Tai galėtų padėti padaryti tik pačių kaltinamųjų parodymai, tačiau, kaip minėta, šie parodymai yra prieštaringi, nuolat keitėsi. Visgi išanalizavus visus kaltinamųjų paaiškinimus, kurie gana smulkiai pateikti šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje, sugretinus juos su liudytojų parodymais ir bylos rašytine medžiaga, matyti, kad kaltinamasis duoda R. P. naudingus parodymus, stengdamasis sušvelninti savo draugo teisinę padėti šioje byloje, o kaltinamieji J. J. ir A. K. duoda kaltinamajam M. S. naudingus parodymus.

Minėta, kad kaltinamasis E. B. neneigia, kad su R. P. pastarojo automobiliu nuvyko į stadioną šalia prekybos centro „Akropolis“. Turėjo tikslą paimti ten 20 vnt. armatūros. Žinojo, kad ji ten yra, nes matė ją. E. B. teigimu, R. P. tik atvažiavo iki prekybos centro, o jis pats (E. B.) mikroautobusu įvažiavo į stadiono teritoriją, armatūros krovime R. P. nedalyvavo, buvo kažkur pasišalinęs. Kalbant apie paties E. B. veiksmus, pažymėtina, kad pagal kitų kaltinamųjų, išskyrus R. P., nurodytas aplinkybes E. B. dalyvavo kraunant armatūrą į abu mikroautobusus (R. P. ir M. S.). Tai matyti iš kaltinamųjų J. J., A. K. ir M. S. teisme duotų paaiškinimų. Kaltinamojo E. B. parodymus, naudingus R. P., teismas vertintina kritiškai ir jais nesivadovauja. Jie prieštarauja net paties R. P. teisme nurodytoms aplinkybėmis. Pasak R. P., jis pirmas sužinojo (atsitikrinai pamatė), kad stadione yra armatūra ir pasakė apie tai E. B.. Šiam atsakius, kad armatūra reikalinga statant garažą, nuvežė E. B. prie stadiono. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. P. žinojo kokiu tikslu važiuojama prie stadiono. Be to, R. P. teisme pasakodamas, kad nekrovė armatūros, paaiškino kodėl, t. y. nesutiko su tuo, kad būtų kraunama tiek daug armatūros, nes pagal paskaičiavimus reikėjo tik 20 vnt. Taigi matyti, kad R. P. suprato, kokiu tikslu vykstama į stadioną ir kas iš tiesų ten vyko. Nepaisant to, kad nei E. B., nei pats R. P. nepripažino, kad pastarasis prisidėjo prie armatūros į jo paties mikroautobusą krovimo darbų, kaltinamieji J. J. ir A. K. parodė, kad R. P. aktyviais veiksmais padėjo jiems krauti armatūrą. Be to, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, sulaikė prie mikroautobuso sulaikė visus kaltinamuosius.

Kaltinamųjų J. J. ir A. K. užimtą poziciją, kad jie nesuprato, jog vykdo vagystę, paneigia jų pačių elgesys įvykio metu. Iš kaltinamųjų E. B. ir R. P. duotų paaiškinimų matyti, kad J. J. ir A. K. ruošė armatūrą sudedant ją į krūvelę ir pamatę pašalinius asmenius (E. B. ir R. P.) iš karto pabėgo, nors vėliau ir grįžo. Tai, kad jie buvo pabėgę, neneigia ir patys J. J. bei A. K.. Jeigu tikėti pastarųjų paaiškinimais, kad jie nieko blogo savo veiksmuose neįžvelgė, kodėl tokiu atveju jie aptariamoje situacijoje pasišalino pamatę pašalinius asmenius. Be to, jeigu minėti kaltinamieji ir patikėjo, kad žmogus, kuris paprašė jų už atlygį sukrauti armatūrą, yra šios armatūros savininkas, kodėl jie vėliau padėjo ne minėtam asmeniui, kuris taip ir nepasirodė stadione, o E. B.. Minėtos aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji suprato, jog vykdo vagystę, o ne padeda armatūros savininkui ją surinkti ir pakrauti.

Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir kaltinamasis M. S., teigdamas, kad patikėjo E. B., šiam nurodžius, kad nieko blogo tame (armatūros pakrovime į M. S. vairuojamą automobilį) nėra. Neįtikėtina ir nelogiška, kad nurodytomis aplinkybėmis atsitiktinai sutikus nepažįstamą žmogų nebaigtame statyti stadione galima juo patikėti. Be to, teismo vertinimu, būtent M. S. siūlė J. J. ir A. K. užsidirbti, kraunant armatūrą. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir byloje esantis A. K. rašytinis paaiškinimas. Kaltinamasis J. J., nenurodydamas priežasčių, atsisakė teismui nurodyti asmenį, kuris prašė iš jų tokios pagalbos. Visgi kaltinamųjų E. B. ir R. P. parodymai patvirtina, kad buvo akivaizdžiai matyti, kad M. S. pažinojo J. J. ir A. K., nešė jiems maistą. Taigi M. S. taip pat ne atsitiktinai nuvažiavo į stadioną, o tikslu vogti armatūrą.

Teismas konstatuoja, kad nebaigtame statyti stadione, kuriame paliktos nepanaudotos statybinės medžiagos, atsitiktinai susitiko dvi kompanijos (E. B. ir R. P.; M. S., J. J. ir A. K.), kurios buvo atvažiavusios į stadioną tuo pačiu tikslu, t. y. vogti armatūrą. Šios kompanijos susipažino ir padėjo viena kitai. Iš pradžių kaltinamiesiems buvo pareikštas pirminis kaltinimas, kad jie visi veikė bendrininkų grupėje. Kadangi veikos kvalifikacijai esminę reikšmę turi turto vertę, į kurią kaltinamieji pasikėsino, teisme apklausus kaltinamuosius (tai leido labiau individualizuoti kaltinamųjų veiksmus), prokurorė pakeitė kaltinimą kaltinamiesiems, išskyrus E. B. (3 t., b. l. 92–93). Teismas sutinka, kad susiklosčiusią faktinę situaciją labiau atitinka pakeistame kaltinime nurodytos aplinkybės. Kitaip tariant, E. B. savo veiksmais prisidėjo kraunant armatūrą į abu mikroautobusus. Iš 2017 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad, atvykus policijos pareigūnams, į mikroautobusą Citroen Jumper buvo sukrauta 64 vnt. armatūros, o į mikroautobusą Fiat Ducato – 191 vnt., iš viso 255 vnt. (1 t., b. l. 27–30). M. S., veikdamas kartu su E. B., į mikroautobusą Citroen Jumper sukrovė 64 vnt. armatūros. R. P., J. J. ir A. K., veikdami kartu su E. B., į mikroautobusą Fiat Ducato sukrovė 191 vnt. armatūros.

Pažymėtina, kad dėl armatūros vienetų skaičiaus byloje iš esmės ginčo nebuvo. Tačiau bylos teisminio narinėjimo metu iškilo ginčas dėl armatūros vertės. Prokurorė tiek pirminiame, tiek pakeistame kaltinime nurodydama armatūros vertę, vadovavosi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2018 m. kovo 2 d. raštu (1 t., b. l. 38), kuriame nurodyta 255 vnt. armatūros vertė – 1 657,60 Eur. Teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė siekiant nustatyti tikrą armatūros vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra armatūros įsigijimo dokumentų. Kita vertus, šie dokumentai ir negalėtų būtų laikomi tinkamu pagrindu nustatyti armatūros vertę, kadangi ji dėl jos laikymo sąlygų ir termino nebegali būti naudojama pagal paskirtį. Kelis kartus buvo apklaustas minėtos įmonės atstovas, kuris paaiškino, kokiu būdu jis apskaičiavo armatūros vertę, t. y. vertino ją ne kaip armatūrą, o metalo laužą, pasiteiravo kelių laužo supirkimo bendrovių supirkimo kainų ir tokiu būdų, atsižvelgiant į armatūros svorį, nustatė jos vertę. Byloje gynybai iškėlus klausimą dėl armatūros išmatavimų, atitinkamai ir svorio, kelis kartus teismo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnai vyko į įvykio vietą apžiūrėti ginčo armatūros, išmatuoti jos ilgį, diametrą ir storį. Teismo, gynybos ir prokurorės iniciatyva į bylą pateikti duomenys, kurie leidžia, neskiriant ekspertizės, teismui pačiam nustatyti armatūros vertę.

Byloje iš esmės nesant ginčo, kad armatūra, kurią pasikėsinta pavogti, vertintina kaip metalo laužas, o tiksliau – negabaritinis metalo laužas (į kurio sąvoką patenka ir statybinė armatūra), reikia nustatyti 255 vnt. armatūros svorį ir negabaritinio metalo laužo supirkimo 2017 m. rugsėjo mėn. (veikos padarymo metu) kainą. Kaip minėta, gynybos, prokurorės ir teismo iniciatyva į bylą buvo pateikti viešoje erdvėje prieinami duomenys apie negabaritinio metalo laužo supirkimo kainas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Siekdamas nustatyti bylai aktualią kainą, teismas kreipėsi į vieną iš metalo supirkimo bendrovių, prašydamas nurodyti negabarintinio metalo supirkimo kainas, aktualias 2017 m. rugsėjo mėn. Iš UAB „Ruvis“ gautas atsakymas, kad minėtu laikotarpiu vidutinė supirkimo kaina buvo 160 Eur už 1 toną.

Daug sudėtingiau yra nustatyti ginčo armatūros svorį. Minėta, kad dėl armatūros vienetų kiekio ginčo iš esmės nėra. Iš 2019 m. sausio 11 d. apžiūros protokolo (3 t., b. l. 155-159) matyti, kad ginčo armatūros vieneto ilgis yra 7 metrai, diametras svyruoja nuo 15 mm (ties siaurąja vieta be rumbelių) iki 18 mm (ties plačiąją vietą su rumbeliais). Iš į bylą pateiktų duomenų (gautų iš viešosios erdvės) matyti, kad armatūra būna 14 mm, 16 mm ir 18 mm diametro (3 t., b. l. 94). Atsižvelgiant į teisminio bylos nagrinėjimo metu iškilusį ginčą, kaip turėjo būti matuojamas ginčo armatūros diametras, teismas, vadovaudamasis minėtu apžiūros protokolu, galimais armatūros diametrais, paskaičiavimus atlikdamas kaltinamųjų naudai, nustato, kad ginčo armatūros diametras yra 16 mm. Iš jau minėtų į bylą pateiktų duomenų (3 t., b. l. 94) matyti, kad 16 mm diametro armatūros 1 metro svoris yra 1,580 kg. Tai reiškia, kad 7 metrų 16 mm diametro armatūros svoris yra 11,06 kg (7 x 1,580). Teismo atliktų paskaičiavimų teisingumą patvirtina UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ atstovo 2019 m. sausio 25 d. apžiūros protokolu užfiksuotas ginčo armatūros vieneto svėrimas (3 t. b. l. 183–186). Iš protokolo matyti, kad ginčo armatūros vieneto svoris yra 11 kg, t. y. atitinka teismo atliktus paskaičiavimus. Šis sutapimas patvirtina teismo atliktų paskaičiavimų teisingumą, taip pat pašalina galinčias kilti abejones dėl metrologiškai nepatikrintų svarstyklių rodmenų teisingumo. Nustačius, kad 1 vnt. ginčo armatūros svoris yra 11 kg (nustatoma kaltinamųjų naudai 11 kg, o ne 11,06 kg), konstatuojama, kad 255 vnt. svoris yra 2 805 kg, o rinkos vertė 2017 m. rugsėjo mėn. – 448,80 Eur; 191 vnt. svoris yra 2 101 kg, o rinkos vertė – 336,16 Eur; 64 vnt. svoris 704 kg, o rinkos vertė – 112,64 Eur.

Šios aplinkybės (teismo nustatyta ginčo armatūros, į kurią pasikėsino kiekvienas iš kaltinamųjų, vertė) sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamojo M. S. veiksmuose nėra ne tik BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (kaip nurodyta pakeistame kaltinime), bet ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos požymių, nes baudžiamajai atsakomybei kilti turto vertė turėtų viršyti 112,98 Eur sumą, o M. S. atveju ši suma sudaro 112,64 Eur, todėl M. S. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. veikoje galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnyje, požymių, nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašas perduotinas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.

Kitiems kaltinamiesiems pakeistame kaltinime nurodytas aplinkybes, išskyrus armatūros vertę, patvirtina iš dalies pačių kaltinamųjų duoti parodymai, liudytojų parodymai, kita nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta rašytinė bylos medžiaga.

Dėl kaltinamųjų ir gynybos akcentuojamų aplinkybių, kad stadiono teritorija nebuvo aptverta tvora ir saugoma, nebuvo jokių draudžiančių ženklų į ją patekti, pažymėtina, kad kaltinamiesiems nebuvo inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalis, t. y. įsibrovimas į saugomą teritoriją, todėl tokio pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kitų argumentų, t. y. kad armatūra buvo palikta be priežiūros, surūdijusi, iš esmės netinkama naudoti pagal paskirtį, kaip bešeimininkis turtas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji buvo palikta nebaigto statyti stadiono teritorijoje. Akivaizdu, kad kaltinamieji suprato, kad tai svetima armatūra, kurią buvo planuojama panaudoti stadiono statybai. Tai, kad armatūra yra svetima, bylos teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino ir patys kaltinamieji. Laikyti šios armatūros bešeimininkiu kaltinamieji neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamieji E. B., J. J., A. K. ir R. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugsėjo 11 d. 18.35 val. atvyko į šalia prekybos centro „Akropolis“ esančio nebaigto statyti stadiono teritorija, kurioje, E. B., veikdamas kartu su M. S., pasikėsino pavogti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priklausančius 64 vnt. metalinių strypų (armatūros), kurios vertė 112,98 Eur, įkrovė šiuos metalinius strypus į automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, veikdamas kartu su kitais kaltinamaisiais, pasikėsino pavogti tai pačiai įmonei priklausančius 191 vnt. metalinių strypų (armatūros), kurios vertė 336,16 Eur, įkrovė šiuos metalinius strypus į automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nustatytą turto, kurį kaltinamieji ketino pagrobti vertę, kaltinamųjų E. B., J. J., A. K. ir R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika nebaigta), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 4 kartus (iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu teistas 3 kartus), taip pat už analogišką nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 132–134), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 130–131), dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (nustatyta iš kaltinamojo žodžių).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. B. skirtina BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str. 2 d.), taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Teismas, skirdamas bausmę J. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika nebaigta), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 5 kartus, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 43–45), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 38–42), nedirbantis (2 t., b. l. 37), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 36).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. J. skirtina BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, sutikdamas su prokurorės siūlymu, pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam J. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. J. J. dirba neoficialiai (nustatyta iš jo žodžių). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta (armatūra grąžinta). Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.). Tokia bausmė su minėtu įpareigojimu nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti J. J., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika nebaigta), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (2 t., b. l. 92), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 91), nedirbantis (2 t., b. l. 90), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 89).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. K. skirtina BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str. 2 d.), taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Teismas, skirdamas bausmę R. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika nebaigta), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas (teistumai išnykę) (3 t., b. l. 193), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118–120), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 117), dirbantis (3 t., b. l. 71–72), studijuojantis (3 t., b. l. 75–76), turi mažametį vaiką, kurį išlaiko (nustatyta iš kaltinamojo žodžių).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P. skirtina BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str. 2 d.), taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 124) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 32) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 85) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 110) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti E. B. visą bausmės laiką dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią E. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, J. J. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti A. K. visą bausmės laiką dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti R. P. visą bausmės laiką dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą perduoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnį pradėjimo.

Kaltinamajam M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti E. B., A. K., R. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš