- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- e2-1134-971/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07489-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- D. N.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Rimvydas Paulauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei D. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3779,46 Eur skolą, kurią sudaro ieškovės laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2022 m. ryšio operatoriui UAB „TELE2“ už atsakovės naudojamas paslaugas sumokėta suma, 5 proc. dydžio metines procesines palu?kanas nuo priteistos sumos nuo bylos is?kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė savo vardu sudarys sutartį su UAB „TELE2“ dėl mobilaus telefono bei pokalbių plano bei šiuos įsipareigojimus apmokės, o atsakovė atsiskaitys su ieškove dėl apmokėtų įsipareigojimų UAB „TELE2“. Ieškovė apmokėdavo atsakovės naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) sąskaitas ryšio operatoriui UAB „TELE2“. Ieškovė laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2022 m. ryšio operatoriui UAB „TELE2“ už atsakovės naudojamas paslaugas sumokėjo 3779,46 Eur sumą. Ieškovė ir atsakovė žodiniu susitarimu susitarė, jog ieškovė apmokės sąskaitas ryšio operatoriui UAB „TELE2“ už atsakovę, o atsakovė visas sumokėtas pinigines lėšas grąžins. Tačiau atsakovė nuo 2014 m. iki šiol nėra nė karto sumokėjusi ieškovei pagal sudarytą žodinę sutartį. Ieškovė ir atsakovė buvo geros draugės, bendravo apie 15 metų, todėl viena kita pasitikėjo. Ieškovė pasitikėdama atsakove sudarė sutartį žodžiu, ilgai laukė mokėjimų, kadangi pasitikėjo atsakove bei tikėjosi, jog ji atsiskaitys už apmokėtas UAB „TELE2“ PVM sąskaitas – faktūras, skirtas telefono numeriui (duomenys neskelbtini).
Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą 172,21 Eur suma iki 3607,25 Eur, atsižvelgdama į iš UAB „TELE2“ gautus duomenis, jog J. S. atliko mokėjimus šiai sumai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės darbinė veikla yra susijusi su grožio paslaugų teikimu, iki 2020 metų ji tai darė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose grožio namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), po to - MB „(duomenys neskelbtini)“ salone „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Iki 2017 metų lapkričio mėnesio atsakovė tiek savo darbe, tiek ir asmeniškai naudojosi kitu, su ieškove visiškai nesusijusiu telefono numeriu, ir tik nuo 2017 metų lapkričio mėnesio buvo pradėta naudotis ieškinyje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina grožio namų „(duomenys neskelbtini)“ 2017-09-23, 2017-11-21 reklaminiai skelbimai portale „Facebook“ , pirmajame iš jų nurodytas telefono numeris, nieko bendro neturintis su ieškove. Ieškovės duotu telefono numeriu buvo pradėta naudotis ne nuo 2014 metų, o nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ir juo buvo naudojamasi iki 2021 m. birželio mėnesio. Už šį laikotarpį su ieškove yra pilnai atsiskaityta ir jokios skolos nėra. Pati ieškovė pasiūlė naudotis jos apmokamu telefono numeriu, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už naudojimąsi juo bus atsiskaitoma keliais būdais - atsakovė už naudojimąsi telefonu atsiskaitys su ieškove grynais pinigais pagal telekomunikacijos bendrovės išrašytą sąskaitą arba suteiks paslaugas (plaukų kirpimo, dažymo ir pan.) ieškovei bei jos dukrai G. V. ir šių paslaugų kaina bus įskaičiuota kaip mokestis už naudojimąsi telefonu. Kad būtent toks susitarimas egzistavo, patvirtina pateikiamas susirašinėjimas elektroninių ryšių priemonėmis. Šis susitarimas buvo vykdomas iki 2021 m. birželio mėnesio ir iki to laiko jokio įsiskolinimo nebuvo. Be to, 2020 metų rudenį ieškovei bei jos dukrai G. V. apie 2-3 mėnesius buvo leista naudotis salono „(duomenys neskelbtini)“ priemonėmis ir patalpomis, kur jos teikė pedikiūro paslaugas. Mokestis už naudojimąsi salono „(duomenys neskelbtini)“ turtu, susitarus, kad ir šios išlaidos bus įskaitytos į telefono ryšio paslaugų kainą, nebuvo mokamas. Ieškovė į bendrą skolos dydį įtraukė analogiško dydžio sumas, t. y. po 21,29 Eur ir už 2021 metų liepos-gruodžio mėnesius, taip pat 2022 metų sausio mėnesį bei 52,93 Eur už 2022 metų vasario mėnesį. Už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 metų vasario mėnesio imtinai ieškovė nepateikė įrodymų apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktų ryšio paslaugų kainą. Atsakovė negalėjo naudotis šiomis paslaugomis, nes laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-03-04 jos atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje jai buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, telefono aparatas iš jos buvo paimtas. Atsakovės žiniomis po jos suėmimo telefonas buvo atjungtas, todėl ji, būdama suimta, objektyviai neturėjo galimybės juo naudotis. Atsakovės prašymu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki paleidimo į laisvę 2022-03-04 salono „(duomenys neskelbtini)“ reikalais ėmė rūpintis J. S., kuri už UAB „TELE2“ paslaugas D. V. prašymu iš savo asmeninės sąskaitos sumokėjo 2021-11-24 122,21 Eur ir 2022-02-12 - 50 Eur, iš viso 172,21 Eur sumą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovei J. S. atsiųstas el. laiškas, kuriame patvirtinamas pinigų - 172,21 Eur sumokėjimo faktas ieškovei. Jokio įsiskolinimo iki atsakovės suėmimo nebuvo, nes, atsakovės žiniomis, ieškovė prašė susimokėti J. S. tik už einamuoju laikotarpiu suteiktas ryšio paslaugas arba tokios paslaugos atnaujinimą, t. y. už laikotarpį, kai atsakovė buvo įkalinta ir ryšio paslaugomis nesinaudojo. Skolos padengimo už ankstesnius laikotarpius ieškovė nereikalavo, kas įrodo, jog jos nebuvo, ir antra, jei kas nors atsakovės suėmimo laikotarpiu ir naudojosi telefonu, už tai ieškovei yra sumokėta. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškinys yra susijęs su periodinių išmokų priteisimu ir išieškojimu. Ieškinys teismui pareikštas 2023-12-08, todėl reikalavimams priteisti ieškovės turėtas išlaidas už laikotarpį iki 2018-12-08 taikytinas ieškinio senaties terminas. Pagal į bylą ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus už ryšio paslaugas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „TELE2“ išrašė sąskaitas už 2014 m. gruodžio mėnesį 232,26 Eur sumai, už 2015 metus - 820,45 Eur sumai, už 2016 metus - 409,38 Eur sumai, už 2017 metus - 470,45 Eur sumai, už 2018 metų sausio - lapkričio mėnesius - 501,39 Eur sumai. Bendra suma, kurią reikalauti yra praleistas ieškinio senaties terminas, sudaro 2433,93 Eur, todėl šio reikalavimo daliai atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2014 m. atsakovė negalėjo sudaryti sutarčių su telekomunikacijų bendrovėmis, nes turėjo įsipareigojimų antstoliams, todėl ieškovė sutiko jai padėti ir savo vardu sudarė sutartį su UAB „TELE2“. Ji apmokėdavo telefono numerio, kuriuo naudojosi atsakovė, sąskaitas. Nors atsakovė kelis kartus yra dažiusi jai ir dukrai plaukus, tačiau ji su dukra padėjo atsakovei įsirengti grožio saloną. Atsakovė žadėjo atsiskaityti, bet visada sakydavo, kad neturi pinigų. Su atsakove pažįstamos mažiausiai 15 metų. Buvo draugės. Taip pat atsakovė ėmė kelis telefono aparatus. Santykiai pasikeitė, kai atsakovę sulaikė. Atsakovė niekada nėra atsiskaičiusi grynaisiais pinigais. Veiklą „(duomenys neskelbtini)“ salone atsakovė pradėjo 2014 m. J. S. perėmė atsakovės salono priežiūrą, jokių pinigų ieškovei nėra pervedusi. Telefono numeriu atsakovė naudojo salono veiklai. 2020 m. atsakovė perkėlė veiklą į kitą saloną, naudojo tą patį telefono numerį. Kodėl atsakovė neturėjo telefono numerio savo vardu, nežino. Tas pats telefono numeris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, dėl kurios atsakovės atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Niekas kitas šiuo telefono numeriu be atsakovės nesinaudojo. Po atsakovės sulaikymo telefoną turėjo atsakovės dukra. Buvo susitarusi, kad atsakovė apmokės sąskaitas arba dažys plaukus, tačiau atsakovės paslaugomis praktiškai nesinaudojo. Kai atsakovė paskolino jai pinigų, žadėjo už telefoną atsiskaityti. Niekas kitas, išskyrus ieškovę, negalėjo matyti sąskaitų už telefoną. Pas atsakovę buvo suteikta darbo vieta jai ir dukrai keliems mėnesiams salone „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus atsakovė prašė pervesti L. Ž.. Pinigus pervedinėjo dukra. Sutarties išsaugojusi neturi, senų sąskaitų gauti negali.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsiskaitė su ieškove už UAB „TELE2“ paslaugas. Jeigu J. S. atliko mokėjimus, turėtų būti pateikti pavedimai. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes turėtų būti taikomas bendras 10 metų senaties terminas. Ieškovė ir atsakovė buvo draugės. Šiuo metu tarp jų atsiradęs ginčas. 2014 m. ieškovė sudarė sutartį dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini). Už visą laikotarpį yra pateiktos sąskaitos, kurias apmokėjo ieškovė. Šiuo telefono numeriu naudojosi atsakovė iki sutarties nutraukimo 2022-02-16. Atsakovė teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškinio aplinkybes. Duomenų, kad atsakovė būtų naudojusi kitą telefono numerį, nėra. Kadangi paaiškėjo, jog J. S. sumokėjo 172,21 Eur už UAB „TELE2“ paslaugas, ieškinys mažintinas šia suma. Skola nėra periodiniai mokėjimai, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė dirbo ir bendravo su L. Ž. iki 2017 m. Tuo metu atsakovė naudojosi telefono numeriu, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), kurį buvo suteikęs L. Ž., po to pradėjo naudotis telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su ieškove atsiskaitydavo grynaisiais pinigais arba suteikdavo grožio paslaugas. Skaičiavimų atsakovė nevesdavo. Atsakovė išbuvo kardomajame kalinime 9 mėnesius ir tuo metu telefonu naudotis negalėjo. Per tą laiką buvo apmokėtas abonentinis mokestis ir sutarties nutraukimo mokestis, kuriuos sumokėjo J. S.. Pati atsakovė niekada nebuvo sudariusi sutarties su UAB „TELE2“. Periodinėms išmokoms taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas. Su ieškove buvo susitarta dėl periodinio atsiskaitymo pagal pateiktas sąskaitas, todėl turėtų būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Informacijos apie tai, kiek reikia sumokėti, iš UAB „TELE2“ atsakovė negaudavo, gaudavo tik iš ieškovės. Rašytinių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės nėra. Šalys buvo susitarusios, jog atsakovė atsiskaitys su ieškove kiekvieną mėnesį, todėl tai turėtų būti vertinama, kaip periodinis mokėjimas. Į bylą nėra pateikta pradinė sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „TELE2“. 2014 m. gruodžio mėnesį jokių vykdomųjų bylų atsakovės atžvilgiu nebuvo, taigi atsakovė neturėjo ko slėpti. Atsakovė telefonu faktiškai pradėjo naudotis 2017 m. lapkričio mėnesį. Patvirtino, kad atsakovė nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu sudarė sutartį su UAB „TELE2“ dėl mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) bei pokalbių plano. Už laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. pateiktas sąskaitas už telefono numerį (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo 3607,25 Eur. Ieškovės teigimu, tarp bylos šalių buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė naudosis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir grąžins ieškovei pinigus pagal jos pamokėtas sąskaitas, tačiau pinigų iki šiol negrąžino. Atsakovė neneigia, kad naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau teigia juo pradėjusi naudotis tik nuo 2017 m. lapkričio mėn., be to, teigia, kad su ieškove yra atsiskaičiusi.
Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, nes reikalavimas yra kilęs iš periodinių mokėjimų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo į teismą kreipėsi 2023-12-08. Ieškovė grindžia atsakovės skolą šiai negrąžinus piniginių lėšų už apmokėtas atsakovės naudoto telefoninio ryšio paslaugas. Nors ieškovė apmokėjo sąskaitas už UAB „TELE2“ telefoninio ryšio paslaugas pagal jai periodiškai siųstas sąskaitas, tačiau vien tik ši aplinkybė negali būti vertinama, kad atsakovės skola turėtų būti vertintina kaip periodiniai mokėjimai, nes bylos šalys dėl atsakovės atliktinų periodinių mokėjimų ieškovei nesitarė; šalys susitarė, kad ieškovė savo vardu sudarys sutartį su mobiliojo ryšio operatoriumi, telefono numeriu naudosis atsakovė ir grąžins ieškovei pinigus už šios apmokėtas sąskaitas. Be to, CK 1.125 straipsnio 10 dalis numato sutrumpintą senaties terminą ne periodiniams mokėjimams, o periodinėms išmokoms. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės skolą, susidariusią atsakovei negrąžinus pinigų, sumokėtų pagal sąskaitas paslaugos tiekėjui, taigi šis reikalavimas niekaip nesusijęs su jokiomis periodinėmis išmokomis, todėl sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą taikyti nėra pagrindo. Kaip minėta, ieškovė dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., priteisimo kreipėsi į teismą 2023-12-08, todėl bendras ieškinio senaties terminas taip pat nėra praleistas.
Ieškovė ieškiniu (sumažinusi reikalavimą) prašo priteisti iš atsakovės 3607,25 Eur, motyvuodama tuo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. (sutartis nutraukta 2022-02-16) naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės vardu su UAB „TELE2“ sudarytą sutartį ir nevykdė žodinio šalių susitarimo grąžinti ieškovės sumokėtas sumas UAB „TELE2“ už suteiktas paslaugas. Atsakovė su ieškovės ieškinio reikalavimu nesutinka, motyvuodama tuo, jog ieškovės nurodytu telefono numeriu naudojosi ne nuo 2014 m., o nuo 2017 m. lapkričio mėn., be to, su ieškove atsiskaitė, su ja atsiskaitydama grynaisiais pinigais bei teikdama ieškovei ir jos dukrai grožio paslaugas.
Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai), kurio buvimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai (CK 1.71 straipsnis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Ieškovė pateikė į bylą UAB „TELE2“ išrašytas sąskaitas, banko sąskaitos išrašus, paskaičiavimus, teismo posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus, pagrindžiančius ieškinio aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu gavus duomenis iš UAB „TELE2“, patvirtinančius aplinkybę, kad J. S. 2022-02-17 atliko UAB „TELE2“ 50 Eur mokėjimą ir 2021-11-24 atliko 122,21 Eur mokėjimą, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 3607,25 Eur. Nors atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis tik 2017 m. lapkričio mėn., o iki tol naudojosi kitu telefono numeriu, tačiau iš pačios atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2017 m. atsakovė naudojosi dviem telefono numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes apie atsakovės naudojimosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpį, atsakovė nepateikė. Be to, nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė jos sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikotarpiu naudotis telefonu negalėjo, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė ir jos atstovas, net ir nesinaudojant mobiliojo ryšio paslaugomis yra mokamas abonentinis mokestis, kurį ieškovė apmokėjo. Ieškovė nurodė ir tai, kad po atsakovės sulaikymo, telefoną su minėtu numeriu turėjo atsakovės dukra.
Atsakovė (jos atstovas) teigia, jog su ieškove buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais bei teikiant ieškovei ir ieškovės dukrai G. V. grožio paslaugas. Ieškovė pripažino, kad keletą kartų ji ir dukra naudojosi atsakovės teikiamomis grožio paslaugomis, tačiau už jas su atsakove atsiskaitė, be to, padėdavo atsakovei įsirengiant grožio salono patalpas. Pažymėtina, kad ieškovė, atsižvelgdama į iš UAB „TELE2“ gautus duomenis, patvirtinančius, kad J. S. už atsakovės naudotas mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugas sumokėjo 172,21 Eur, sumažino ieškinio reikalavimą nuo 3779,46 Eur iki 3607,25 Eur. Jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė bent iš dalies grąžino skolą ieškovei, atsakovė nepateikė. Vien tik atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji atsiskaitė su ieškove grynaisiais pinigais arba teiktomis grožio paslaugomis, yra deklaratyvūs teiginiai. Atsakovė nepateikė jokių skolos grąžinimo paskaičiavimų, duomenų apie pinigų išsigryninimą, teikiamų grožio paslaugų žurnalo, iš kurių būtų pagrindas spręsti, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove. Netgi priešingai, iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su ieškove matyti, jog ieškovė klausė atsakovės grožio paslaugų kainų, be to, prašė, kad atsakovė teiktų grožio paslaugas už pinigus. Būtina atsižvelgti į tai, kad tariamų lėšų gražinimo fakto atsakovė nefiksavo jokiomis priemonėmis, nereikalavo ieškovės pasirašyti pakvitavimą, ar kitokio kreditorės surašyto dokumento, kuriuo būtų patvirtintas skolos grąžinimo faktas. Šių aplinkybių kontekste itin svarbu pažymėti tai, kad pagal CK 6.65 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, jog negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą tol, kol jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, ieškovei atsisakant duoti pakvitavimą (ar kitaip patvirtinti skolos gražinimo faktą), turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą, o to nepadariusi, prisiėmė riziką dėl prievolės įvykdymo fakto įrodinėjimo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovo, atsakovės atstovo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog byloje esantys netiesioginiai įrodymai, nėra pakankami pripažinti, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi perduodama grynuosius pinigus ar kokiu nors kitu būdu. Atsižvelgiant į tai, jog tarp bylos šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovė naudojosi mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis pagal ieškovės vardu sudarytą sutartį ir ieškovė apmokėdavo UAB „TELE2“ išrašytas sąskaitas, už kurių apmokėjimą atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove, atsakovei, pagrįstai tikėtina, buvo suprantama būtinybė priimti tinkamą kreditoriaus pakvitavimą ir atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais grynųjų pinigų perdavimo (sumokėjimo) ar paslaugų teikimo ieškovei kaip atsiskaitymo būdo faktą. To nepadariusi, atsakovė prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo su ieškove fakto neįrodė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė apmokėjo sąskaitas už mobiliojo ryšio operatoriaus teiktas paslaugas, kuriomis naudojosi atsakovė, tačiau atsakovė prievolės grąžinti ieškovei jos sumokėtas pinigines lėšas neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3607,25 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo 2023-12-13 nutartimi buvo atmestas, 55 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovės nepriteistinas. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Tenkinus ieškinį, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur. Ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. N. 3607,25 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3607,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-12-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. V..
Priteisti iš atsakovės D. N. 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.