Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-493/2019 jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme 2020 m. liepos 27 d. gautas nuteistojo D. M. prašymas sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis prašo atsižvelgti į BK pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2020 m. liepos 1 d., ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. prašymas atmetamas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nuteistasis D. M., prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę, teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė iš esmės vienintelį motyvą, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti švelninama dėl to, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju – nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, D. M. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, o šis straipsnis per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar keistas nebuvo, atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą šiame BK straipsnyje, nešvelnėjo.

Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.), pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas (kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis nebuvo priimta). Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos D. M. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Be to, naujoji BK 75 straipsnio redakcija nuteistajam negalėtų būti taikoma ir dėl to, kad jis yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o pasikeitusi BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, ir tuomet teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi nusikalstamos veikos, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 punktas), padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikomas.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, apskritai nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Toks teisinis reglamentavimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese teismams nesuteikia diskrecijos taikyti naujai įsigaliosiančios redakcijos BK 75 straipsnio BK 3 straipsnio 2 dalies kontekste.

Atsižvelgiant į tai, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks naujas įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo D. M. veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, nuteistojo prašymas dėl jam paskirtos bausmės švelninimo laikytinas nepagrįstu ir todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo D. M. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.