Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti elgesio pataisos programą (teistumas neišnykęs), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes nebuvo jokių grasinimų ir nebuvo taikytasi ginklu į žmones. 2021 m. rugpjūčio 19 d. jis važiavo plentu nuo Šalčininkų. Jo automobilyje yra vaizdo registratorius bei teisėtai įmontuotas prietaisas, kuris rodo radijo ryšio signalus. Tuo metu jis turėjo įrodymų, kad jį seka. Tokių įrodymų turi ir dabar. Jo automobilyje buvo rastas seklys. Jį sekė tokie žmonės, kaip A. B. Pastarasis yra susijęs su vienu žmogumi – J. M., kuris duodavo nurodymus. Įvykio dieną važiuojant registratorius pagavo radijo bangų signalą. Tą dieną jis buvo susipykęs su motina. Sutapimas, kad (duomenys neskelbtini) mergina buvo kartu su A. B. Kai A. B. išvažiavo iš incidento, jis važiavo A. B. iš paskos, o registratorius parodė, kad radijo ryšio bangos sklido iš „BMW“ automobilio. Registratoriaus vaizdo įrašų su savimi neturi, ketina rašyti pareiškimą. Suprato, kad kažkas vyksta, todėl tiesiog apsisuko ir nuvažiavo link pusseserės į (duomenys neskelbtini). Ginklą jis (t. y. A. K.) išsitraukė Liepkalnyje prie Kelių tarnybos. Po to privažiavo prie kito automobilio apie metro atstumu. Iš automobilio neišlipo, tačiau atsidarė langą. Kito automobilio langas buvo pravertas. Norėjo pasiimti radijo bangų stotelę ir pasakyti, kad nuo jo atstotų. Jis nukentėjusiojo paprašė ir išsitraukė ginklą, kuris nebuvo nutaikytas į žmones. Ginklą tiesiog laikė rankoje. Ginklą įsigijo oficialiai iš ginklai.lt. Parduotuvėje jam pasakė, kad ginklo niekur nereikia registruoti. Ginklą užregistravo vietoje jo vardu. Jam pasakė, kad ginklą reikia laikyti dėkle. Dėklą jis nusipirko. Ginklas nebuvo užtaisytas. Ginklą jis laikė dėkle, kuris buvo po sėdyne. Ginklą vežiojosi, nes tuo metu iš J. M. jam grėsė pavojus. Registratorius visą kelią cypsėjo, jį sekė ne vienas žmogus, jie keitėsi. Jis (t. y. A. K.) apsisuko, privažiavo prie „BMW“ ir išėmė ginklą iš apačios. Ginklas nebuvo užtaisytas. Ginklą iškišo pro langą, nuleido jį vamzdžiu į žemę. Jokių grasinimų nebuvo, jis viską įsirašė, tačiau su savimi jis neturi to vaizdo įrašo. Ginklą demonstravo, kad nukentėjusysis suprastų. Norėjo, kad nukentėjusysis jam atiduotų radijo stotelę. Norėjo, kad išsigąstų ir atstotų nuo jo. Iš pradžių jis nematė, kad su A. B. buvo mergina. Pasakė nukentėjusiajam atiduoti radijo bangų stotelę, per kurią jis kalba, o nukentėjusysis pasakė, kad neturi jokios stotelės ir išvažiavo. Nukentėjusiajam jis negrasino. Tuomet nukentėjusysis pajudėjo, o jis važiavo iš paskos, važiuodamas padėjo ginklą į dėklą, buvo signalas. Vėliau jis (t. y. A. K.) apsisuko Salininkų žiede ir nuvažiavo atgal. Registratorius signalus pagavo jam pravažiuojant pro šalį, tuo metu „BMW“ stovėjo, todėl jis apsisuko ir grįžo prie „BMW“. Kai nukentėjusysis išvažiavo, jis nuvažiavo paskui jį, nes nebuvo kur apsisukti. Nusprendė nuvažiuoti per žiedą ir sugrįžti. Nuvažiavo nukentėjusiajam iš paskos ir iš karto buvo registratoriaus signalas. Kai „BMW“ nutolo, signalas susilpnėjo. Nukentėjusiojo nepažįsta, o liudytoją V. K. pažįsta, nes kartu su ja mokėsi vienoje mokykloje. A. B. jis matė pirmą kartą. Turi duomenų, kad nukentėjusysis yra susijęs su jo nurodytu asmeniu. Jam apie tai pasakė žmonės, kurių jis nenori įvardinti. Po įvykio sužinojo, kad nukentėjusysis susijęs su tuo asmeniu. Yra pripratęs visus klausimus spręsti pats ir nesikreipti į jokias tarnybas, todėl niekam nepranešė. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką ir disponavimo ginklu tvarką. Prieš jį taip pat buvo vykdoma nusikalstama veika, ketina kreiptis į policiją.

4. Nukentėjusysis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta. Tą dieną paėmė savo merginą iš stoties, norėjo ją nuvežti namo į (duomenys neskelbtini), pakeliui susiginčijo. Pamatęs artimiausią asfaltuotą aikštelę įsuko į ją ir apsisukęs sustojo. Langai buvo visiškai atidaryti, nes buvo vasara. Mašinos variklis buvo išjungtas, bet raktai buvo spynelėje. Jis šnekėjosi su mergina. Tada atlėkė „Škoda“ automobilis ir privažiavo labai arti. Jis net negalėjo atidaryti automobilio durelių. Automobilio „Škoda“ vairuotojas pradėjo rėkti, vartojo keiksmažodžius, klausė, kur yra racija. Kaltinamasis sakė, kad jis (t. y. nukentėjusysis) žino, apie ką jis kalba. Nesuprato, apie kokią raciją kaltinamasis kalba. Tuomet kaltinamasis išsitraukė ginklą ir padėjęs savo ranką ant durelių nusitaikė į jį. Ginklą kaltinamasis ištraukė su kaire ranka, iškišo per vairuotojo langą. Vamzdis neįėjo į jo (t. y. nukentėjusiojo) automobilio saloną. Kaltinamasis to ginklo nei ieškojo, nei ką, o iš karto išsitraukė. Bandė su kaltinamuoju išsiaiškinti, kas yra. Kaltinamasis sakė, kad jis (t. y. nukentėjusysis) yra susijęs su tais ir tais žmonėmis, minėjo kažkokias pavardes. Jis kaltinamajam atsakė, kad jų nežino. Kaltinamasis atsakė, kad neva jis (t. y. nukentėjusysis) viską žino ir tuoj parodys. Kaltinamasis vartojo keiksmažodžius, sakė „viską tu b...(necenzūrinis žodis) žinai, apie ką aš šneku“, „Tuoj tau bus pi...c (necenzūrinis žodis)“. Matė kaltinamojo išvaizdą, kai jis prilėkė. Kaltinamojo akys buvo stiklinės, su juo nebuvo įmanoma susišnekėti, jis visą laiką rėkė. Jis bandė kaltinamojo klausti, apie kokią raciją jis kalba. Kaltinamasis į jį nukreipė ginklą, pasakė, kad jis (t. y. nukentėjusysis) žino, apie ką eina kalba, sakė nebandyti išvažiuoti, nes nušaus. Tuo metu jo mergina buvo su juo, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jo mergina viską girdėjo. Langai buvo atidaryti, kaltinamasis tikrai matė merginą, jis buvo labai arti privažiavęs. Jis išsigando ir nesuprato, kas čia vyksta, kai kaltinamasis išsitraukė ginklą. Mergina išsigando, verkė ir jai pradėjo drebėti rankos. Kai antrą kartą paklausė kaltinamojo, apie kokią raciją jis kalba, tuomet jis išsitraukė ginklą, sakė nebandyti išvažiuoti. Jam neliko kitos išeities, todėl jis bandė bėgti. Jam nuvažiavus kaltinamasis apsisukinėjo. Eismas buvo intensyvus. Kaltinamasis važiavo paskui jį į Salininkų žiedą. Jis paskambino policijai, nes merginai drebėjo rankos ir ji negalėjo šnekėti su policija. Kaltinamasis bandė jį apvažiuoti, taranuoti. Važinėjo žiede ratu, kad pratemptų laiką iki kol atvažiuos policija. Žiede apsuko 6-7 ratus. Manė, kad kaltinamasis gali iššauti iš to ginklo, išsigando dėl savo gyvybės. J. M. jis nepažįsta, pirmą kartą girdi tokią pavardę. Kai kaltinamasis juos persekiojo ir jis skambino policijai, o kaltinamasis nulėkė į priekį.

5. Liudytojas A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį jis yra matęs. Įvykio metu dirbo su kolege I. V. Buvo gautas pranešimas, kad yra persekiojamas automobilis. Iš pradžių buvo nurodyta, kad automobilis juda link Salininkų žiedo, o vėliau buvo nurodyta, kad automobilis važiuoja link Minsko plento. Minsko plente buvo sustabdytas automobilis „Škoda“, jame buvo vienas žmogus – kaltinamasis. Gale buvo ir automobilis „BMW“. Kadangi pranešime buvo paminėtas ginklas, pirmiausia dėl saugumo išlaipino vairuotoją, tuomet apklausė asmenis. Asmenys pasakojo, kad stovėjo aikštelėje ir prie jų privažiavo automobilis, pradėjo kalbėti apie kažkokias racijas, išsitraukė ginklą ir nusitaikė į juos. Dar sakė, kad pradėjo bėgti automobiliu, o kitas automobilis bandė sustabdyti iki kol privažiavo pareigūnai. Asmenys minėjo, kad kaltinamasis sakė, kad jei jie išvažiuos, tai jis juos nušaus. Sakė, kad kaltinamasis išsitraukė ginklą ir nusitaikė. Buvo apžiūrėtas „Škoda“ automobilis. Pats asmuo pasakė, kurioje vietoje guli ginklas. Ginklas buvo rastas po priekine sėdyne. Ginklas tikriausiai buvo orinis, atrodė kaip normalus ginklas. Nukentėjusieji buvo išsigandę. Kaltinamasis iš karto buvo pasodintas į sulaikymo kamerą, kaltinamasis labai norėjo pabendrauti su tais asmenimis. Nukentėjusieji teigė, kad kaltinamojo nepažįsta, bet kaltinamasis juos kvietė pasikalbėti. Kaltinamasis sakė, kad galimai apsipažino, bet tokie dalykai neturi vykti, nors ir apsipažino. Kaltinamasis minėjo, kad sumaišė automobilį, norėjo atsiprašyti. Kai kaltinamasis buvo stabdomas, jis buvo priekyje kito automobilio. Tarp automobilių nebuvo saugus ir didelis atstumas.

6. Liudytoja V. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju ji mokėsi vienoje mokykloje. Įvykis buvo vasarą. Ji su vaikinu A. B. sustojo pasikalbėti Liepkalnio g., planavo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai sustojo, privažiavo kaltinamasis. Kaltinamasis privažiavo prie vairuotojo lango, sustojo labai arti, pradėjo rusiškai rėkauti, kur yra racija. Jie pradėjo kaltinamojo klausinėti, nes nesuprato, kas įvyko. Kaltinamasis pradėjo keiktis, minėti kažkokias pavardes, tada nukreipė ginklą į jos vaikiną. Kaltinamasis to ginklo neieškojo. Kaltinamasis kaire ranka nukreipė ginklą vamzdžiu į veidą. Jie pradėjo kaltinamojo klausti, kas atsitiko, nes jos vaikinas kaltinamojo nepažįsta. Kadangi automobilis buvo užgesintas, pradėjo ieškoti automobilio raktų, norėjo išvažiuoti, nes suprato, kad kaltinamasis neadekvatus. Kaltinamasis pasakė, kad jeigu jie pradės važiuoti, jis iššaus. Jie nuvažiavo link Salininkų žiedo, ten pradėjo sukti ratu. Kaltinamasis pradėjo juos stabdyti ir norėjo juos pralenkti. Po to kaltinamasis nuvažiavo link Liepkalnio „Maximos“. Jie pradėjo kaltinamąjį vytis ir pakeliui pradėjo skambinti policijai. Tuomet kaltinamasis pasuko į Minsko plentą link Kuprijoniškių ir ten pasivijo policijos ekipažas. Policija sustabdė kaltinamąjį, pastarasis išlipęs pradėjo atsiprašinėti, sakė, neva supainiojo žmogų. Kai pamatė ginklą, ji nesuprato, kas dedasi, ją apėmė stresas ir baimė, ji išsigando, o vaikinas sureagavo labai aktyviai. Kai kaltinamasis išsitraukė ginklą, buvo labai baisu. Kaltinamasis buvo agresyvus. Ji išsigando dėl savo gyvybės. Atrodo, kad kaltinamasis gali šauti.

7. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. 18.40 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo Liepkalnio „Maximos“ link Salininkų žiedo važiuoja pranešėjas, jį iš paskos seka nepažįstamas vyras automobiliu „Škoda“, pilkos spalvos, rodo šaunamąjį ginklą, kad nušaus (b. l. 12-16).

8. Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vietoje A. B. davė paaiškinimus. Jo teigimu, 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.30 val. Vilniuje, Liepkalnio g, jam stovint šalikelėje prie kelio su automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie jo automobilio kairės pusės lango privažiavo automobilis „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsidaręs langą pasakė „atiduok raciją“. A. B. paklausus, kokią raciją, asmuo staiga išsitraukė ginklą ir nusitaikė jam į galvos sritį. Tuo metu jis išsigando ir pajuto tiesioginę grėsmę savo gyvybei. Būdamas išsigandęs, negalėjo suprasti, koks tai ginklas ir ką asmuo ketina daryti. Asmuo jam draudė pajudėti iš vietos sakydamas „nemėgini važiuoti“. Tačiau jis greitai užvedė automobilio variklį ir pajudėjo link Salininkų g. žiedo, automobilis sekė iš paskos. Tuo metu jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir 10 min. bėgyje minėtą automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 1-4).

9. Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. foto lentelės matyti, kad joje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nufotografuotas automobilio priekis, automobilio dešinysis ir kairysis šonai, salono vaizdas, dėtuve esantis daiktas, panašus į ginklą (b. l. 19-22).

10. Iš 2022 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Body kameros vaizdo įrašai, susiję su nagrinėjamu įvykiu. Vaizdo įrašuose užfiksuotas proceso dalyvių bendravimas su atvykusiais policijos pareigūnais, automobilio „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūra. Iš vaizdo įrašų, be kita ko, matyti, kaip pareigūnas apžiūri „Škoda Octavia“ automobilio saloną ir po priekine keleivio sėdyne randa ir ištraukia juodą plastikinę dėžutę (galimai ginklo). V. K. ir A. B. paaiškina, kad prie jų privažiavo A. K. ir pradėjo su ginklu grasinti (b. l. 25-27).

11. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos. 50-o kalibro pneumatinis pistoletas „UMAREX T4E HDR 50“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti. 50-o kalibro sviediniais (guminiais, plastikiniais su dirginančios medžiagos arba dažančiu užtaisu). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pneumatinis pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J). Tirti pateiktas pistoletas tinkamas šaudyti (įstačius energijos šaltinį – 12 g suspaustų CO₂ dujų balionėlį). Tirti pateiktas balionėlis yra pramoninės gamybos 12 g suspaustų CO₂ dujų balionėlis, kuris naudojamas kaip energijos šaltinis daugelyje pneumatinių ginklų, tame tarpe - ir tirti pateiktame ginkle. Šis balionėlis nėra ginklo dalis ir konkrečiai kategorijai nėra priskiriamas (b. l. 31-35).

12. Iš 2022 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro skaitmeniniai garso įrašai, kuriuose užfiksuoti skambučiai, susiję su nagrinėjamu įvykiu. Girdėti, kaip skambinusysis prašo sujungti su policija, jis pranešė apie agresyvų vairuotoją, kuris grasina jam ginklu pro savo mašinos langą ir pradėjo skambinusįjį persekioti. Pranešėjas, be kita ko, informuoja, kad „Škoda“ vairuotojas kalbėjo apie raciją, liepė atiduoti raciją, prieš veidą mosikavo ginklu, rodė ginklą, sakė „tuoj šausiu“, „nebandyk judėt, nes šausiu į veidą tau“ (b. l. 44-48).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

13. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

14. Taigi viešosios tvarkos pažeidimas objektyviai gali pasireikšti įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais ir tokiais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti kilusius padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, kuris turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).

15. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.

16. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

17. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

18. Iš kaltinamojo A. K. teisiamajame posėdyje duotų parodymų turinio matyti, jog šioje kaltinimo dalyje jis savo kaltę pripažįsta iš dalies: kaltinamojo teigimu, jis pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, tačiau, jo teigimu, jis negrasino ir ginklu nesitaikė į žmones. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis A. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. jis važiavo nuo Šalčininkų, pravažiavo stovintį automobilį „BMW“ ir jo vaizdo registratorius užfiksavo iš minėto automobilio sklindančias radijo ryšio bangas. Kaltinamojo teigimu, kadangi jis turėjo duomenų apie tai, kad yra sekamas, jis apsisuko, privažiavo prie automobilio „BMW“ apie metrą atstumu, atsidarė langą, nukentėjusiojo paprašė atiduoti radijo bangų stotelę ir išsitraukė ginklą, kuris nebuvo užtaisytas, jį tiesiog laikė rankoje. Kaltinamasis pažymėjo, kad ginklą jis iškišo pro langą ir nuleido jį vamzdžiu į žemę, nukentėjusiajam negrasino, o ginklą demonstravo tam, kad nukentėjusysis suprastų, išsigąstų ir atstotų nuo jo. Pasak kaltinamojo, iš pradžių jis nematė kartu su nukentėjusiuoju automobilyje buvusios merginos. Nukentėjusysis pasakė, kad neturi jokios radijo ryšio stotelės ir išvažiavo, o jis nuvažiavo paskui, nes nebuvo kur apsisukti, o ginklą padėjo atgal. Teismo vertinimu tokie kaltinamojo parodymai atitinka kitų įrodymų turinį tik iš dalies, todėl teismas remiasi tik ta dalimi kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o kitą jo parodymų dalį atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą kaltinamojo gynybinę versiją ir vertina juos kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį.

19. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 18.30 val. kaltinamasis savo vairuojamu automobiliu „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavo prie automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, šalikelėje, kuriame už vairo sėdėjo nukentėjusysis A. B. ir priekinėje keleivio vietoje sėdėjo liudytoja V. K. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamasis A. K., tiek nukentėjusysis A. B. ir liudytoja V. K. Be to, tiek kaltinamojo A. K., tiek nukentėjusiojo A. B. ir kartu su juo buvusios liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis, sėdėdamas automobilyje, pro atvirą automobilio langą pareikalavo „BMW“ automobilyje sėdėjusio nukentėjusiojo A. B. atiduoti radijo stotelę. Tiek kaltinamasis A. K., tiek nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog tuo metu jie nepažinojo vienas kito, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis A. K. reikalavimą atiduoti radijo stotelę išsakė nepažįstamam asmeniui. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu kaltinamasis su savimi turėjo pneumatinį pistoletą „UMAREX T4E HDR 50”, kurį jis buvo iškišęs per automobilio langą. Kadangi, kaip minėta, ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių byloje nėra, teismas jų detaliau neanalizuoja ir laiko įrodytomis.

20. Šioje kaltinimo dalyje ginčas kilo dėl to, ar po to, kai nukentėjusysis paklausė, apie kokią radijo stotelę eina kalba, kaltinamasis pasiėmė nuo kelių pneumatinį pistoletą ir pro atidarytą savo automobilio langą nukreipė jį į nukentėjusįjį bei pagrasino, jog šaus į jį, jei šis bandys išvažiuoti. Teismas, sugretinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs jų nuoseklumą, daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos V. K. parodymai dėl faktinių įvykio aplinkybių laikytini objektyviais ir patikimais, patvirtintai kitais įrodymais, todėl jais ir kitais byloje surinktais įrodymais grindžia kaltinamojo A. K. kaltę. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis ginklo nenukreipė į nukentėjusįjį ir jam negrasino, atmeta kaip nepatikimus.

21. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis, privažiavęs prie jo, pradėjo rėkti, vartojo keiksmažodžius, klausė, kur yra racija. Jis su kaltinamuoju bandė išsiaiškinti, kas yra. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis sakė, kad jis (t. y. nukentėjusysis) yra susijęs su tais ir tais žmonėmis, minėjo kažkokias pavardes. Jis kaltinamajam atsakė, kad jų nežino. Kaltinamasis atsakė, kad neva jis (t. y. nukentėjusysis) viską žino ir tuoj parodys. Kaltinamasis vartojo keiksmažodžius, sakė „viską tu b... žinai, apie ką aš šneku“, „Tuoj tau bus pi.....c“. Matė kaltinamojo išvaizdą, kai jis prilėkė. Kaltinamojo akys buvo stiklinės, su juo nebuvo įmanoma susišnekėti, jis visą laiką rėkė. Jis bandė kaltinamojo klausti, apie kokią raciją jis kalba. Tuomet kaltinamasis kaire ranka ištraukė ginklą, iškišo jį per vairuotojo langą ir nusitaikė į jį, sakė nebandyti išvažiuoti, nes nušaus. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu jie buvo itin nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai, perklausius byloje esančius Bendrojo pagalbos centro skaitmeninius garso įrašus girdėti, kaip nukentėjusysis prašo sujungti su policija, praneša apie agresyvų vairuotoją, kuris grasina jam ginklu pro savo mašinos langą ir pradėjo skambinusįjį persekioti. Pranešėjas, be kita ko, informavo, kad „Škoda“ vairuotojas kalbėjo apie raciją, liepė atiduoti raciją, prieš veidą mosikavo ginklu, rodė ginklą, sakė „tuoj šausiu“, „nebandyk judėt, nes šausiu į veidą tau“ (b. l. 44-48, vokas su CD prie bylos galinio viršelio). Duomenys apie kaltinamojo išsakytus grasinimus užfiksuoti ir policijos įvykių registro išraše, iš kurio matyti pranešėjas informavo, jog „Škoda“ vairuotojas rodo šaunamąjį ginklą, kad nušaus (b. l. 12-16). Be to, apie tai, kad kaltinamasis pareikalavo atiduoti raciją, jam grasino, draudė pajudėti iš vietos ir buvo į jo galvos sritį nukreipęs ginklą, nukentėjusysis papasakojo ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie jo paaiškinimus užfiksavo 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir Body kameros darytame įraše (b. l. 1-4, 25-27, vokas su CD prie galinio bylos viršelio). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. taip pat parodė, kad kaltinamasis staigiai nuo savo kelių su kaire ranka paėmė pistoletą ir nukreipė į jo veidą, pradėjo jį kaltinti, neva jis susijęs su kažkokia kriminaline grupuote ir pan. (b. l. 53-55). Toks nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas ir tapatumas rodo, jog nukentėjusiojo parodymai atitinka faktines įvykio aplinkybes, nėra išgalvoti ar nepatikimi, juolab, kaip jau buvo minėta, jis kaltinamojo anksčiau nepažinojo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios siektų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį ir duoti jam nepalankius parodymus. Pagrindą tikėti nukentėjusiojo parodymų patikimumu BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina ir ta aplinkybė, jog pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui apie kaltinamojo veiksmus, nukentėjusysis, sprendžiant iš jo balso, trūkinėjančių ir nevientisų sakinių, buvo labai išsigandęs, ko, teismo vertinimu, neturėtų būti, jei jam nebūtų grasinama ir į jį nebūtų nukreiptas ginklas.

22. Be to, nukentėjusiojo A. B. paaiškinimų ir parodymų turinį patvirtina ir liudytojos V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme duoti parodymai. Antai, apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad privažiavęs kaltinamasis pradėjo keiktis, minėti kažkokias pavardes, tada kaire ranka nukreipė ginklą vamzdžiu į jos vaikiną. Liudytojos teigimu, kaltinamasis to ginklo neieškojo. Kaltinamasis pasakė, kad jeigu jie pradės važiuoti, jis iššaus. Iš esmės analogiškus paaiškinimus ir parodymus liudytoja V. K. davė ir iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 25-27, vokas su CD prie galinio bylos viršelio) bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63-63-65). Teismo vertinimu, šios liudytojos parodymais taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytoja būtų suinteresuota duoti kaltinamajam nepalankius parodymus ir jį apkalbėti, juolab, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis.

23. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. P. taip pat patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis ir liudytoja pareigūnams pasakojo, kad stovėjo aikštelėje ir prie jų privažiavo automobilis, pradėjo kalbėti apie kažkokias racijas, išsitraukė ginklą ir nusitaikė į juos, be to, asmenys minėjo, kad kaltinamasis sakė, jog jei jie išvažiuos, tai jis juos nušaus.

24. Teismas, sugretinęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, todėl konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis pasiėmęs pneumatinį pistoletą „UMAREX T4E HDR 50“, pro atidarytą savo automobilio langą nukreipė jį į A. B. bei pagrasino, jog šaus į nukentėjusįjį, jei šis bandys išvažiuoti.

25. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, jog kaltinamasis apklausiamas teisme teigė, jog jis nukentėjusiajam tik demonstravo pneumatinį ginklą, buvo jį nukreipęs į žemę, taip siekė, kad nukentėjusysis išsigąstų. Teismas pažymi, jog nors šiuo atveju byloje nustatytos kitokios faktinės įvykio aplinkybės, tačiau ir kaltinamojo nurodytas elgesys galėtų būti traktuotinas kaip psichinė prievarta ir grasinimas.

26. Nors kaltinamasis, duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad kaltinime nurodytą pneumatinį pistoletą jis laikė dėkle, kuris gulėjo po priekine keleivio sėdyne, visgi iš nagrinėjamo įvykio situacijos ir veiksmų intensyvumo matyti, jog analizuojamo įvykio metu kaltinamasis ginklą laikė prie savęs, o ne dėtuvėje, po sėdyne. Vis dėl to iš jo parodymų matyti, kad ginklą jis išsėmė dar prieš privažiuodamas prie nukentėjusiojo. Apklausiamas teisme nukentėjusysis A. B., be kita ko, parodė, kad kaltinamasis to ginklo nei ieškojo, nei ką, o iš karto išsitraukė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet, neabejotina, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis ginklą paėmė staigiai nuo savo kelių (b. l. 53-55). Apklausiama teisme liudytoja V. K. taip pat nenurodė, kad kaltinamasis būtų siekęs paimti ginklą iš po sėdyne esančio dėklo. Priešingai, minėta liudytoja parodė, kad kaltinamasis ginklo neieškojo. Iš nagrinėjamo įvykio situacijos matyti, kad ginklą kaltinamasis pro langą ištraukė tuoj pat po to, kai nukentėjusysis atsakė, jog nežino, apie kokią radijo stotelę eina kalba. Kitaip tariant, įvykių seka rodo, jog kaltinamojo versija apie dėkle laikytą ginklą nagrinėjamu atveju nėra įtikinama, nes patikimais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, iš dalies ir kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis ginklo neieškojo, jį išsitraukė iš karto. Teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir įvertinęs aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. įvykio aplinkybes prisiminė geriau, daro išvadą, jog yra įrodyta kaltinime nurodyta aplinkybė, kad ginklą kaltinamasis pasiėmė nuo kelių.

27. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. K. elgesį įvykio metu nulėmė menkavertė priežastis (kaltinamasis siekė iš nukentėjusiojo, kuris, neva, veikia kito asmens nurodymu ir jį seka, atimti radijo stotelę, demonstruojamu ginklu norėjo jį išgąsdinti, kad pastarasis nuo jo atstotų). Pažymėtina, jog jei kaltinamasis iš tiesų manė ar turėjo duomenų, kad yra neteisėtai sekamas, dėl tokių asmens veiksmų jis galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis to nėra padaręs iki šiol. Tuo pačiu pažymėtina, jog iš įvykio situacijos matyti, kad nukentėjusysis automobilyje sėdėjo su mergina, tikslinosi kaltinamojo, ką jis turi galvoje apie radijo stotelę, t. y. buvo linkęs kalbėtis, nebuvo agresyvus, todėl kaltinamajam situacija negalėjo kelti grėsmės, kad prireiktų išsitraukti ginklą, nusitaikyti juo į nukentėjusįjį ir jam grasinti. Tokie kaltinamojo veiksmai, t. y. grasinimai, ginklo demonstravimas ir bauginimas juo laikytini įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme.

28. Aplinkybę, kad dėl nurodytų kaltinamojo A. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina, kad kaltinamojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė nukentėjusiojo automobilyje važiavusi keleivė (t. y. liudytoja V. K.), dėl šio įvykio tiek nukentėjusysis, tiek keleivė labai išsigando, jie abu patyrė neigiamų emocijų. Tokia išvada darytina įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, taip pat skaitmeninius garso įrašus, iš kurių matyti, kad jie labai išsigando, liudytojai drebėjo rankos, nukentėjusysis, skambindamas Bendrajam pagalbos centrui, buvo labai susijaudinęs, išsigandęs. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis ir liudytoja buvo labai išsigandę. Dėl to jie buvo priversti skubiai šalintis iš įvykio vietos, kviesti policiją. Nors kaltinamasis parodė, jog jis iš pradžių liudytojos automobilyje nematė, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, kadangi iš nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų matyti, kad liudytoja sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, vairuotojo langas visiškai atidarytas, todėl tokia kaltinamojo versija nėra įtikinama. Kita vertus, kaltinamasis parodė, jog jis liudytojos nematė tik iš pradžių, tuo tarpu ginklu grasinama buvo prieš pat nukentėjusiajam išvažiuojant iš įvykio vietos, taigi situacijos pabaigoje. Teismo vertinimu, kaltinamojo pasirinktas elgesio variantas, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju, nukreipiant į jį ginklą ir išsakant grasinimą šauti, jei pastarasis bandys išvažiuoti, vasarą, šviesiu paros metu, šalikelėje, pro kurią gali praeiti ar pravažiuoti kiti asmenys, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, taip elgiantis, nors ir nekonkretinant, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajam ir viešajai tvarkai turės jo veiksmai, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.30 val., viešoje vietoje, t. y. Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, šalikelėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu grasinimais, panaudojant nešaunamąjį ginklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį: privažiavęs savo automobiliu „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie stovėjusio automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdėjo A. B. ir V. K., pareikalavo iš nepažįstamo A. B. atiduoti radijo stotelę, o nukentėjusiajam paklausus, apie kokią radijo stotelę eina kalba, pasiėmęs nuo kelių pneumatinį pistoletą „UMAREX T4E HDR 50“, pro atidarytą savo automobilio langą nukreipė jį į A. B. bei pagrasino, jog šaus į nukentėjusįjį, jei šis bandys išvažiuoti.

30. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis A. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

31. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

32. BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2005).

33. Teismas pažymi, kad neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015).

34. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

35. Iš kaltinamojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis iš esmės pripažįsta savo kaltę dėl šioje kaltinimo dalyje jam pareikšto kaltinimo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytą pneumatinį ginklą jis įsigijo oficialiai. Kaltinamojo teigimu, parduotuvėje jam pasakė, kad ginklo niekur nereikia registruoti, ginklą užregistravo vietoje jo vardu. Jam pasakė, kad ginklą reikia laikyti dėkle, dėklą jis nusipirko. Ginklą jis laikė dėkle, kuris buvo jo vairuojamame automobilyje „Škoda Octavia“, po sėdyne. Pasak kaltinamojo, ginklą jis vežiojosi, nes tuo metu iš vieno žmogaus jam grėsė pavojus. 2021 m. rugpjūčio 19 d. įvykio metu jis išsitraukė ginklą, iškišo jį pro langą, nuleido vamzdžiu į žemę, jį demonstravo nukentėjusiajam, taip siekė, kad nukentėjusysis išsigąstų ir nuo jo atstotų. Kaltinamojo teigimu, jis pripažįsta, kad pažeidė disponavimo ginklu tvarką.

36. Vertindamas šiuos kaltinamojo parodymus, teismas pirmiausia pažymi, kad ginklo savininkui ir naudotojui tenka pareiga žinoti ginklų savininko ir naudotojo pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 punktas numato, kad pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 džaulio (J) iki 7,5 džaulio (J), priskiriami D kategorijos ginklams. Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada patvirtina, kad įvykio metu kaltinamojo A. K. automobilyje „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rastas ir tirti pateiktas pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, kuris yra tinkamas šaudyti (b. l. 31-35). Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalį D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tačiau pagal minėto įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą nešiotis D kategorijos ginklą jo savininkui ir naudotojui draudžiama, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. K. galiojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas nešiotis jo teisėtai įgytą kaltinime nurodytą pneumatinį pistoletą (t. y. D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą) ir šį draudimą kaltinamasis, kaip ginklo savininkas ir naudotojas, privalėjo žinoti.

37. Ginklo nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kur išaiškinta, kad ginklo nešiojimas – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant, o minėto straipsnio 17 dalis ginklo turėjimą apibrėžia kaip ginklo laikymą, nešiojimą, saugojimą, naudojimą.

38. Nagrinėjamos situacijos kontekste nėra ginčo dėl to, jog kaltinamasis savo automobilyje „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vežiojosi D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą. Šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis A. K. (iš kurio parodymų matyti, kad ginklą jis vežiojosi savigynos tikslais, o ne siekdamas jį pergabenti iš vienos vietos į kitą), taip pat šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis A. B., liudytoja V. K., be to, ginklo radimo faktą kaltinamojo automobilyje, dėtuvėje, po priekine keleivio sėdyne patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno A. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, pareigūno Body kamera daryti vaizdo įrašai (vokas su CD prie galinio bylos viršelio), 2022 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 25-27) ir foto lentelė (b. l. 19-22). Iš analizuojamo įvykio situacijos akivaizdu, kad kaltinamasis ginklą laikė tokiomis sąlygomis, kurios kaltinamajam leido ginklą panaudoti nedelsiant: ginklas buvo iš esmės be jokių kliūčių pasiekiamas, kaltinamasis, privažiavęs prie nukentėjusiojo automobilio ir pareikalavęs atiduoti radijo stotelę, netrukus po to išsitraukė ginklą, kuriuo grasino nukentėjusiajam. Taigi, byloje surinktais įrodymais tuo pačiu nustatyta, kad tam tikrą laiką ginklas buvo išimtas iš dėtuvės, jį buvo galima nedelsiant užtaisyti ir jį panaudoti, jokių kliūčių tai padaryti kaltinamajam nebuvo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kaltinamasis A. K. D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą turėjo su savimi, t. y. vežiojosi, kas nagrinėjam atveju nesant duomenų apie kaltinamojo tikslą jį pervežti iš vienos saugojimo vietos į kitą, laikytina jo nešiojimu BK 258 straipsnio 2 dalies prasme, pažeidžiant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

39. Nors kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis ginklą vežiojosi dėtuvėje po bei ant priekinės keleivio sėdynės, visgi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis ginklą iš tiesų būtų vežiojęsis ant priekinės keleivio sėdynės. Ši faktinė kaltinime nurodyta aplinkybė šalintina kaip neįrodyta. Teismas pažymi, kad toks faktinės veikos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos veikos kvalifikacijai.

40. Kaip jau minėta, iš kaltinamojo D. K. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis D kategorijos nešaunamąjį pneumatinį pistoletą automobilyje vežiojosi savigynos tikslais, nes, jo manymu, jis buvo sekamas. Vis dėl to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato išimties iš minėto įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto draudimo net ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas (vežiojamas su savimi) savigynos tikslais (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015).

41. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamojo psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Pažymėtina, kad kaltinamasis su savimi vežiojosi pneumatinį ginklą, kuris yra specialiai pritaikytas žmonėms žaloti, šiuo atveju jis buvo laikomas ne namų sąlygomis, o kaltinamojo automobilyje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo teigimu, jis šį ginklą vežiojosi savigynos tikslais, nes, jo manymu, jis buvo sekamas. Akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo tyčią šį ginklą nešiotis su savimi, vežiodamas jį automobilyje, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. neteisėtai nešiojo D kategorijos nešaunamąjį ginklą – 50-ojo kalibro pneumatinį pistoletą „UMAREX T4E HDR 50", pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 puntą, kuriuo D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius, vežiodamasis jį automobilyje „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėtuvėje po priekine keleivio sėdyne, kol 2021 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 18.30 iki 18.50 val., Vilniuje, Minsko plente prie Liepkalnio g., jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

43. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis A. K. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

44. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto bausmės.

45. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis savo veiksmais padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamiesiems nusižengimams, abi veikos baigtos. Kaltinamojo nesunkiu nusikaltimu buvo pažeista viešoji tvarka, kaltinamasis elgėsi įžūliai, grasino nukentėjusiajam nešaunamuoju ginklu, tokiais savo veiksmais labai išgąsdino tiek nukentėjusįjį, tiek su juo automobilyje buvusią keleivę, sukėlė jiems neigiamų išgyvenimų. Kaltinamojo padarytas baudžiamasis nusižengimas susijęs su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, kaltinamasis neteisėtai nešiojosi nešaunamąjį ginklą, taip sukeldamas grėsmę visuomenės saugumui.

46. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo kaltinamasis pripažino tik iš dalies, tuo tarpu nors kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, visgi kaltinamasis savo poelgio nevertino neigiamai, neišgyveno dėl padarytų veiksmų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jis išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtą dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kaltinamasis 2020 m. gruodžio 7 d. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, o iš šio registro išregistruotas 2021 m. spalio 6 d. (b. l. 110-114). Taigi aptariamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis).

47. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) (b. l. 99), nedirbantis (b. l. 115), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 116), teistas vieną kartą (b. l. 112-114), aptariamas nusikalstamas veikas padarė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir tuo pačiu rodo, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas neturėjo teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, kadangi jis pakartotinai nusikalto. Teismas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, kurios metu jis viešoje vietoje su nepažįstamu asmeniu sukėlė žodinį konfliktą, iš automobilio bagažinės išsitraukė automobilinį mašininį keltuvą, kuriuo smogė nukentėjusiajam į galvos sritį, po to sudavė nukentėjusiajam ranka į galvos sritį. Tiek iš ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytų veikos faktinių aplinkybių, tiek iš šiuo teismo nuosprendžiu nustatytų veikų faktinių aplinkybių matyti, jog kaltinamasis yra linkęs konfliktuoti ir konfliktų metu elgtis neteisėtai, panaudodamas smurtinius veiksmus. Tokią teismo išvadą sustiprina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai apie tai, kad jis yra pripratęs visus klausimus spręsti pats ir nesikreipti į jokias tarnybas. Tokie kaltinamojo teiginiai signalizuoja apie jo negebėjimą spręsti kilusius konfliktus tinkamu ir teisės aktams neprieštaraujančiu būdu, apie netinkamą jo požiūrį į konfliktų sprendimo galimybes bei apie akivaizdžią kritiškumo savo elgesiui stoką. Pažymėtina, kad po aptariamų nusikalstamų veikų padarymų kaltinamasis padarė ne vieną administracinį nusižengimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 110-111). Kaltinamasis A. K. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 124), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 125), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo (b. l. 126).

48. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. K. elgesys tiek iki, tiek ir po nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis poveikio jo elgesiui nepadarė, kaltinamasis pakartotinai nusikalto net neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (šiuo metu minėtą bausmę jau yra atlikęs). Nors A. K. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, tačiau jo antivisuomeninės nuostatos besiformuojančios neigiama linkme.

49. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas taip pat artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

50. Kaltinamajam A. K. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, prie griežtesnės bausmės pridedant 15 parų dalį (nežymiai didesnę, nei minimalus tos bausmės rūšies dydis) švelnesnės bausmės. Šį bausmių bendrinimo būdą teismas taiko atsižvelgdamas į tai, kad ginklą kaltinamasis nešiojosi ne tik BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo metu, bet ir tiksliai nenustatytą laikotarpį iki veikos, kadangi jo teigimu jautė grėsmę, be to, BK 284 straipsnyje numatyta veika padaryta ne tik ginklo panaudojimu, bet ir kitais grasinimais. Kitaip tariant veikos padarytos ne idealiąja, o realiąja sutaptimi.

51. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. 19.10 val. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. 15.15 val. (b. l. 77, 78), t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

52. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

53. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad A. K. anksčiau arešto bausme nebaustas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K., į tai, kad kaltinamasis deklaravo ketinimą problemas spręsti kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, o ne pats neteisėtais veiksmais, sprendžia, jog siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo įpročiuose, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

54. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 5 ir 11 punktais, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam nustatytinos pareigos atsiprašyti nukentėjusiojo; pradėti dirbti arba Užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam; neturėti, nenaudoti, neįgyti visų kategorijų ginklų.

55. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

56. Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-98), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

57. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, pneumatinis pistoletas „UMAREX T4E HDR 50“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir CO₂ balionėlis, kurie 2022 m. vasario 7 d. kvitu B serija BBB Nr. OVS005391 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ginklų saugyklą (b. l. 36, 39), kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

58. Kompaktiniai diskai paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. K. skirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. 19.10 val. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. 15.15 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 5 ir 11 punktais, A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo atsiprašyti nukentėjusiojo; pradėti dirbti arba Užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam; neturėti, nenaudoti, neįgyti visų kategorijų ginklų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, pneumatinį pistoletą „UMAREX T4E HDR 50“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir CO₂ balionėlį, kurie 2022 m. vasario 7 d. kvitu B serija BBB Nr. OVS005391 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ginklų saugyklą, kaip nusikalstamos veikos priemonę konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Kompaktinius diskus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.