Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Onai Petniūnienei, dalyvaujant pareiškėjams V. P., R. S., jų atstovei advokatei Irinai Kizinai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P., R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjai nurodė, jog 2004 m. gegužės 31 d. mirus jų tėvui E. P. liko jo turtas - trys žemės sklypai: 4,04 ha žemės sklypas, esantis Karališkių k., Gelvonų sen., Širvintų r. sav., (0,4 ha sudaro miškas), 2,91 ha ir 1,8 ha ploto žemės sklypai, esantys Mikalajūnų k., Gelvonų sen., Širvintų r. sav. Po tėvo mirties dėl paveldėjimo į notarą pareiškėjai nesikreipė. Mirus tėvui jie likusiu turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo dienos, nes žemės sklypus išnuomavo su tikslu, kad žemė būtų prižiūrėta, nebūtų apleista.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, jog E. P. mirė 2004 m. gegužės 31 d. (b.l. 5). V. P. ir R. S. yra E. P. vaikai (b.l. 8, 9). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). Iš pareiškėjų pareiškimo matyti, kad palikėjo E. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Gelvonų seniūnijoje, Širvintų rajone. Notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kurią mirus palikėjui, gyvenančiam Gelvonų seniūnijoje, Širvintų rajone, notariniai veiksmai turėtų būti atliekami Širvintų rajono 2 – ajame notarų biure. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaro pažymos matyti, kad po E. P. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 19).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Liudytojas J. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad po pareiškėjo tėvo mirties žeme rūpinosi jo sūnus. Liudytojas patvirtino, kad žemė neapleista ir pagal nuomos sutartį žemę dirba ir joje ūkininkauja J. C..

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po pareiškėjo tėvo mirties žeme rūpinasi jo sūnus. Liudytoja patvirtino, kad žemė neapleista ir pagal nuomos sutartį žemę dirba ir joje ūkininkauja L. K..

Kitų galimų šio turto paveldėtojų nenustatyta.

Iš pareiškėjų parodymų matyti, kad pareiškėjai po E. P. mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Išnuomodami ūkininkams paveldėtą turtą ir toliau rūpinasi žeme, prižiūri, kad būtų mokami mokesčiai, prižiūri, kad žemė nebūtų apleista. Šiuos veiksmus pareiškėjai atliko nedelsiant, nepraleidę CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjai po tėvo mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po tėvo E. P. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. P., mirties 2004 m. gegužės 31 d., jo vaikai: R. S. ir V. P. faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjams dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.