- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- I-8325-362/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01856-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas I. M. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas I. M. nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 19 d. iki skundo padavimo 2019 m. liepos 31 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas kameroje Nr. 34, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 77. Šioje kameroje 2019-05-16 nakties metu atsikėlė uždaryti nuo vėjo atsidariusį langą, ir, kadangi lipant nuo lovos ant staliuko vietos mažai, nuslydo, krito ant grindų patyrė viso kūno lengvą sukrėtimą, šoką, buvo prakirsta alkūnė, žaizda intensyviai kraujavo. Kameroje nėra įrengta s iškvietimo mygtukas, jis kentė skausmą, nerimą dėl to, ar nelūžo kaulas iki pat ryto 7 valandos, kada, belsdamas į duris, prisikvietė pareigūną, kuris jį nuvedė į medicinos dalį. Toks iškvietimo mygtuko nebuvimas yra taisyklių pažeidimas, ir yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Iškvietimo mygtukų nėra ir pasivaikščiojimo kiemeliuose. Visos Šiaulių tardymo izoliatoriaus programos, susijusios su įkalinto asmens socialine reabilitacija, integracija į visuomenę, pozityviu prasmingu užimtumu, su įkalintų asmenų pataisa, yra grynai formalios ir realiai neveikiančios, deklaratyvaus pobūdžio. Darbo, už kurį jam būtų mokama, Šiaulių tardymo izoliatorius taip pat nesuteikia, todėl jis negali dengti iš jo priteistą civilinį ieškinį, negali, dirbdamas darbą, ruošti save pozityviam mąstymu, integracijai į visuomenę, užtikrinti savęs nebuvimo didžiąją dienos dalį kameroje. Kameroje Nr. 77 nėra ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemos, tad dėl jų nebuvimo kameroje yra nemalonus kvapas, atlikus gamtinius reikalus, be to, dėl to kameroje vasaros metu labai trošku ir karšta. Sanitarinis mazgas kameroje atitvertas 2 m aukščio sienele, tačiau ne iki lubų, be to, nuo apačios iki grindų yra 10 cm plyšys., kas taip pat sąlygoja tai, kad kameroje yra fekalijų kvapas. Yra pažeidžiamas ir jo privatumas, nes prausyklė yra tualeto patalpoje, durų nėra, tad prausiantis jis yra matomas pareigūnų per stebėjimo akutę ar be perspėjimo atidarant duris. Vietos sanitariniame mazge yra per mažai. Oro kiekis kameroje nepakankamas, drėgmė per didelė. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, į gyvenamas kameras šiltas vanduo netiekiamas. Pasinaudojus sporto sale ar pabuvus krepšinio aikštelėje, papildomai dušu pasinaudoti negalima. Privatumas ir anonimiškumas, kalbant taksofonu, nėra užtikrinamas. Dėl to jis prarado pasitikėjimą teisingumu, patyrė fizinį skausmą, išsivystė aukščio baimė, liko neišnykstantis randas, patyrė šoką, stresą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, savigarbos jausmo praradimą, diskomfortą, slogią emocinę depresinę būseną, privatumo, anonimiškumo praradimą, viso kūno higienos trūkumą, nuolatinį galvos skausmą, didelį nerimą, išsivystė nemiga, saugumo jausmo praradimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-03-19 iki 2019-07-31 laikomas kamerose Nr. 34,77, kuriose sanitariniai mazgai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, įėjimai atitverti durimis ar stora plėvele, dėl ko nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai negali stebėti, kas vyksta sanitariniame mazge. Teisės aktai kvapų parametrų nereguliuoja. Pareiškėjas kameroje visą laiką buvo vienas. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, per langus, mechaninės vėdinimo sistemos, iškvietimo mygtuko, radijo taško įrengimas nėra galimas dėl įstaigos statuso. Kalinčių asmenų nuolatinė prižiūra yra vykdoma, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo susižalojimo yra užfiksuotos, jis pats jokių pretenzijų neturėjo Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, socialinio užimtumo programos yra vykdomos, jos yra savanoriškos. Naudojimasis dušu taip pat vykdomas pagal galiojančius teisės aktus, dušų įrengimas prie sporto salės tardymo izoliatoriuje nenumatytas. Privatumas sanitariniame mazge, prausiantis kriauklėje, užtikrinamas esančia pertvara ir durimis ar užuolaida. Teisės aktai nenumato privalomo nuteistųjų įdarbinimo, darbo vietų šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra. Privatumas ir anonimiškumas, skambinant taksofonu, užtikrinamas tiek, kiek to reikalauja teisės aktai. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo I. M. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2019-08-01 pažymos Nr. 60/09-27474 „Dėl I. M.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2019-03-19 iki 2019-07-31, jis buvo laikomas kamerose Nr. 34,77, kameroje buvo visą laiką vienas. Viso Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo 135 dienas.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-08-29 pažymoje Nr. 61/04-2201 „Dėl I. M.“ nurodyta, kad pareiškėjas I. M. laikotarpiu nuo 2019-03-19 iki 2019-07-31 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi. 2019-04-08 pateikė skundą dėl parduotuvės darbo, 2019-04-08 pateikė skundą dėl maisto kokybės, 2019-04-12 pateikė skundą dėl netinkamo siuntinio perdavimo, 2019-04-15 pateikė skundą dėl netinkamos kokybės išduotos patalynės, 2019-04-15 pateikė skundą dėl suplėšyto korespondencijos įpakavimo, 2019-04-15 pateikė skundą dėl neišduoto padėtų į sandėlį daiktų akto, 2019-05-02 dėl per trumpo gulto kameroje, 2019-06-12 pateikė skundą dėl netinkamos skundo registracijos.
Iš pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų matyti, kad kameros, kuriose tuo metu buvo patalpintas pareiškėjas , dalyvavo užimtumo programose, viso 30 kartų, iš kurių 14 kartų dalyvavo kartų su kitose kamerose laikomais nuteistaisiais.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-26 pažymoje Nr. 60/09-30103 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, jog tualetai nuo kameros atskirti OSB sienele, sienelės aukštis - 1,81 m (kameroje Nr. 34) ar 1,96 m (kameroje Nr. 77).
Pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažyma Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, kur ir kokioje kameroje buvo atliekami remonto darbai. Pareiškėjo buvimo kamerose remonto darbai atliekami nebuvo.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 (pakeista 2018-04-16 įsakymu Nr. 1-01-130) tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, duomenų, jog šie įsakymai nebuvo vykdomi, nepateikta.
Pagal patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, teismui nepateikta.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose, 2019-04-26 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 77 patikrintas natūralios apšvietos koeficientas, jis šioje kameroje nustatytas 0,19±0,10, tačiau nurodoma, kad matavimų rezultatai nevertinami, kadangi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja natūralios apšvietos koeficiento laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose.
Į bylą pateiktas 2019-05-16 tarnybinis pranešimas, kuriuo nurodoma, kad 2019-05-16 d. apie 6 val. 45 min. kameroje Nr. 77 pastebėtas I. M., su kūno sužalojimu, ir 7 val. jis buvo pristatytas pas medikus. Taip pat pateiktas 2019-09-04 to paties pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame patikslintos įvykio aplinkybės, nurodoma, jog pareigūnas išgirdo triukšmą kameroje Nr. 77, priėjo prie kameros ir pasitikslino, kas atsitiko, jam buvo pasakyta, kad nuteistasis susižalojo pats, nuslydęs nuo gulto, kai norėjo uždaryti langą. Dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausus patį I. M., jis nurodė, kad niekam pretenzijų neturi.
Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 77 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida. Taksofonai vienas nuo kito atitverti pertvarėlėmis.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi, dėl peties skausmo, 2019-05-16 dėl kairės alkūnės žaizdos, vėliau dėl žaizdos dilbyje, dėl nemigos. Kad susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kamerose, nenurodė.
Pats pareiškėjas teismui pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-07-03 atsakymą į jo prašymą, kuriame nurodoma, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje šiuo metu darbo vietų nuteistiesiems iki gyvos galvos nėra.
Be to, pareiškėjas teismui pateikė eilę atsakymų į jo skundus, kurie yra surašyti jau po skundo padavimo teismui, tad jie šioje byloje yra nevertintini, tačiau teismas įvertina pateiktų skundų turinį, kuris yra aiškus iš pateiktų atsakymų į skundus bei pridėtų pareiškėjo paaiškinimų.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos gyvenamosiose kamerose, kur netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nėra mechaninės vėdinimo sistemos, iškvietimo mygtukų, netinkamai vykdomos socialinio užimtumo programos.
Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra nepaneigti. Nors teismui yra pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams aktai pareiškėjo buvimo kamerose, kur buvo tikrintas natūralus apšvietimas kameroje Nr. 77, Pareiškėjo argumentas dėl oro trūkumo per didelės drėgmės, per didelės oro temperatūros kameroje yra nepaneigtas, tad abejonės traktuojamos pareiškėjo naudai. Pažymėtina, jog skundų dėl šių aplinkybių pareiškėjas neteikė.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui ar radijo taško įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog šių sistemų įrengimo darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) ir radijo taško įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Pažymėtina, jog teismui pateikta nurodo į tai, jog elektros laidų pravedžiojimas po tinku negali būti laikomas paprastuoju remontu, bet taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog negalima įrengti belaidžių sistemų. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikvieti pareigūnus yra deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Nors pareiškėjas nurodo, jog 2019-05-16 jis naktį susižalojo, ir dėl iškvietimo sistemos nebuvimo ilgą laiką kentė kančias, tai nėra patvirtinama bylos medžiaga. Atliekant tyrimą dėl susižalojimo, pats pareiškėjas buvo pareiškęs, kad pretenzijų neturi, pagal pateiktus tarnybinius pranešimus matyti, kad pareigūnai sureagavo jau į pareiškėjo kritimą ant grindų, be to, atsižvelgiant į tai, kad tardymo izoliatoriuje vykdoma nuolatinė suimtųjų (nuteistųjų) priežiūra, numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, šis argumentas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Šiuo atveju ventiliacija užtikrinama per langą.
Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 81 cm (kameroje Nr. 34) ar 1,91 cm (kameroje Nr, 77) aukščio, paties pareiškėjo ūgis yra 187 cm, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta, tačiau įvertintina ir tai, kad pareiškėjas kameroje visą laiką buvo vienas. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 34 sanitarinis mazgas yra su durimis, tai nurodo pats pareiškėjas, tad šioje kameroje privatumo pažeidimai nenustatyti. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, kameroje Nr. 77 sanitarinis mazgas atitvertas ne durimis, o užuolaida, toks atitvėrimas tik užuolaida nėra laikomas pakankamu, siekiant užtikrinti asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą, tačiau pažymėtina, jog užuolaidos yra ne medžiaginės, o storo nepermatomo polietileno, pareiškėjas kameroje buvo vienas, tad privatumo pažeidimai buvo minimalūs. Sanitarinių mazgų plotas yra 1,47 – 1,55 kv. m, toks plotas laikytinas pakankamu.
Vertinant tardymo izoliatoriuje vykdomas socialinio užimtumo programas, pastebėtina, jog jos yra vykdomos pagal patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 Šiaulių tardymo izoliatoriuje „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą“. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, teismui nepateikta, priešingai, pateikti įrodymai, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas šia programa pasinaudojo 30 kartų, tarpe tarpe 14 kartų ne vienas. Kokie rezultatai pasiekiami šia programa, priklauso ne tik nuo šią programą suteikiančios pusės, bet ir nuo joje dalyvaujančių asmenų, tad šis argumentas dėl vykdomų programų deklaratyvumo yra atmestinas. Taip pat yra atmestinas argumentas dėl mokamo darbo nesuteikimo. Teisės aktais nėra numatyta atsakovo pareiga suteikti visiems asmenims , esantiems tardymo izoliatoriuje, mokamą darbą, dėl šio darbo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, jam buvo pateiktas atsakymas.
Taip pat atmestinas argumentas dėl netinkamo taksofonų įrengimo. Taksofonų įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, jie yra įrengti pakankamu atstumu vienas nuo kito, atitverti pertvarėle, tad pakankamas privatumas yra užtikrinamas, ir tuo pačiu užtikrinama galimybė, vykdant nuolatinę suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą, numatytą Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kontroliuoti nuteistųjų pokalbius, kad nebūtų skambinama asmenims, kuriems uždrausta skambinti, ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant naudojimąsi dušu, pažymėtina, jog dušu pareiškėjas galėjo naudotis pagal teisės aktų reikalavimus, t. y., ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismas sutinka, jog negalėjimas pasinaudoti dušu po buvimo sporto salėje treniruoklių kambaryje ir pan. pareiškėjui sukelia papildomus sunkumus, tačiau pats pareiškėjas nurodė, kad jis turėjo galimybę apsiprausti kameroje, nors ir po šaltu vandeniu. Šilto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras būtinybės teisės aktai nenumato.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos, dėl pelėsio kamerose Nr. 26,65 esant abejonėms, kurios traktuojamos pareiškėjo naudai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip blogas kvapas kameroje, nepilnai užtikrintas privatumas, tačiau įvertinant ir tai, kad pareiškėjas kameroje visą laiką buvo vienas, tad privatumo pažeidimai, jei jie ir buvo, buvo minimalūs, pareiškėjas per netinkamai užtrauktą ar dėl paties pareiškėjo judesių sujudėjusią užuolaidą galėjo būti pastebėtas pareigūnų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo nuolat stebimas, tai galėjo atsitikti tik labai retai, teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo I. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.