- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-113-462/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- R. N.
išnagrinėjo pareiškėjos R. N. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-03-03 nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. N. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl 2009-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės I. Mačiulienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-03-03 nutartimi atmetė pareiškėjos R. N. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės I. Mačiulienės 2009-10-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-11-23 nutarimo atmesti R. N. skundą panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu R. N. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-03-03 nutartį, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės I. Mačiulienės 2009-10-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-11-23 nutarimą atmesti skundą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00039-07. Skunde teigiama, kad nutartyje apsiribota tik 2009-10-29 ir 2009-11-23 prokuratūros nutarimų perrašymu, nevertinant ir nepasisakant dėl esminių skundų argumentų. Taip pat nutartyje formaliai nurodoma, jog ekspertizės aktu nustatyta, kad UAB „Galardena“ pardavė ilgalaikį turtą pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. LEB Nr. 6728209, 6728210, ne mažesne kaina, negu jo likutinė vertė, todėl šis turtas nėra iššvaistytas. Tačiau pinigai, gauti tariamai pardavus turtą, R. S. nebuvo įnešami į UAB „Galardena“ kasą (sąskaitą). Todėl darytina išvada, jog R. S., būdamas UAB ,,Galardena“ direktoriumi, tariamai pardavęs bendrovės ilgalaikį turtą, tačiau neįnešdamas gautų lėšų už parduotų turtą į bendrovės kasą (sąskaitą), iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą: frezą, pjūklus, gręžtuvus, suvirinimo aparatus, baldus, kompiuterius, mobiliuosius telefonus, kitą ilgalaikį turtą. Vien PVM sąskaitų – faktūrų buvimas nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Galardena“ turtas buvo parduotas. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos nuodugniai ir visapusiškai, neapklausti nei R. S., nei ji, R. N., nei kiti bendrovėje dirbę asmenys, aiškintasi tik ar R. S. galėjo pasisavinti atlyginimams skirtus pinigus.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje padaryta išvada, jog UAB „Galardena“ pagal PVM sąskaitas – faktūras pardavė ilgalaiki turtą, reiškia šis turtas nebuvo iššvaistytas, tačiau tai tik prielaida, nes šios išvados nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, netirta, ar tariamai pardavus UAB „Galardena“ turtą, R. S. įnešė pinigus į bendrovės kasą (sąskaitą), t. y., ar buhalteriškai juos apskaitė. Be to, nutartyje visiškai nepasisakyta dėl skundo argumentų, kad ikiteisminio tyrimo metu neištirtos aplinkybės, jog 2003-2004 metais R. S. į jo asmeninę sąskaitą, esančią AB Swedbank, iš UAB „Galardena“ užsakovų buvo pervedamos didelės sumos pinigų pagal jų rangos sutartis su UAB „Galardena“. R. S. taip darydavo todėl, jog buvo areštuotos UAB „Galardena“ sąskaitos. R. S. bendrovės pinigų, gautų į savo asmeninę sąskaitą, bendrovei negražino, o juos pasisavino. Šios aplinkybės žinomos ir jai, R. N., ir R. B., ir kitiems bendrovėje dirbusiems asmenims, tačiau apie tai niekas neapklaustas. Pareiškėja teigia, jog šias aplinkybes buvo nurodžiusi tyrėjams, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos nebuvo tiriamos, dėl jų nepasisakoma ir prokurorų nutarimuose bei nutartyje.
Skunde R. N. nurodo, jog apylinkės teismo nutartyje neatsakyta į skundo argumentą dėl N. B. pareiškimo bei jo kaip liudytojo apklausos, todėl darytina išvada, jog buvo pritarta prokurorų nutarimų prielaidoms, jog N. B., kad ir būtų apklausiamas liudytoju, „nieko naujo“ nepasakys, tačiau manytina, jog jis turėjo būti apklaustas apie savo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjos R. N. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės 2009-10-29 nutarimo ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-11-23 nutarimo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Kaip matyti iš R. N. pareiškimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, ji kaltina R. S., jog jis, būdamas UAB „Galardena“ direktoriumi, iššvaistė arba pasisavino įmonės turtą, tačiau kokį konkrečiai, nenurodo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 p. numatyta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nutarimo 11 p. nurodyta, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.
Bylos duomenys patvirtina, jog R. S. UAB „Galardena“ direktoriumi buvo nuo 2003-10-21 iki 2004-11-23 (b. l. 181, t. 1; b. l. 61, t. 5). Byloje buvo atlikti du UAB „Galardena“ laikotarpio nuo 2003-10-17 iki 2004-11-23 ūkinės finansinės veiklos tyrimai bei ūkinės finansinės veiklos ekonominė ekspertizė. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatyta, jog įmonės turtas būtų buvęs iššvaistytas ar pasisavintas. 2009-03-17 ekspertizės akte pažymėta, jog UAB „Galardena“ pardavė ilgalaikio turto pagal 2004-10-25 bei 2004-11-09 PVM sąskaitas – faktūras ne mažesne kaina negu jų likutinė vertė. Pagal 2004-10-25 PVM sąskaitą – faktūrą R. S. apmokėjo 5124,74 Lt, kurie buvo užpajamuoti bendrovės kasoje (b. l. 157, t. 3). Pagal 2004-11-09 PVM sąskaitą – faktūrą UAB „Galardena“ pardavė UAB „Naderna“ ilgalaikio turto už 8768,24 Lt, tačiau byloje yra UAB „Naderna“ raštas, jog apmokėjimas pagal 2004-11-09 PVM sąskaitą – faktūrą atliktas sudengimo būdu (b. l. 165, t. 3). Tiesa, tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyta, jog UAB „Galardena“ per kelis kartus A. S. pardavė blokelių bei uždengimų, tačiau kadangi nebuvo pateikti blokelių bei uždengimų įsigijimo dokumentai, ekspertė neturėjo galimybės nustatyti, ar jie parduoti mažesnėmis, ar didesnėmis kainomis, negu jų įsigijimo vertė, tačiau piniginės lėšos, gautos už blokelius ir uždengimus buvo užpajamuoti bendrovės kasoje (b. l. 158, t. 3). Apklaustas A. S. patvirtino, jog 2004 m. iš UAB „Galardena“ įsigijo blokelius ir uždengimus (b. l. 1-2, t. 5). Taigi akivaizdu, kad nenustatyta, jog bendrovės turtas buvo iššvaistytas ar pasisavintas. Nors pareiškėja skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, jog vien PVM sąskaitų – faktūrų buvimas nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Galardena“ turtas buvo parduotas, tačiau iš specialisto išvadų bei ekspertizės akto matyti, jog gauti pinigai buvo užpajamuoti bendrovės kasoje, o pardavimo UAB „Nadernai“ atveju apmokėjimas atliktas sudengimo būdu. Kadangi nebuvo pateiktas grynų pinigų inventorizacijos aprašas, ekspertė negalėjo pasakyti, ar pinigų likutis kasoje 2004-11-23 sutapo su dokumentiniu pinigų likučiu.
Pareiškėja skunde teigia, jog aplinkybės dėl turto pardavimo nebuvo nuodugniai ir išsamiai ištirtos, o aiškintasi tik atlyginimų mokėjimo aplinkybės. Kaip minėta, bylos duomenys nepatvirtino, jog R. S., būdamas UAB „Galardena“ direktoriumi, galėjo pasisavinti ar iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą, tačiau atliekant UAB „Galardena“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, aiškinantis įmonės turto galimo iššvaistymo arba pasisavinimo aplinkybes, nustatyta, kad pagal kasos išlaidų orderius bei mokamuosius žiniaraščius 27753,02 Lt buvo nurašyti į kasos išlaidas kaip darbo užmokestis įvairiems darbuotojams, tačiau be gavėjų parašų, todėl kilo abejonių, ar šie pinigai tikrai buvo išmokėti įmonės darbuotojams, ir šios abejonės privalėjo būti pašalintos. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir paaiškėjo, jog įmonėje buvo atvejų, kad išmokant darbuotojams pinigus, nebuvo pateikiama apskaitos dokumentų pasirašyti. Be to, buvo nustatyta ir inventorizacijos tvarkos pažeidimų, tačiau tokioje R. S. veikoje yra ne nusikalstamos veikos, bet administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl pažeidimo medžiaga sprendimo priėmimui buvo perduota Klaipėdos apskrities VMI.
R. N. skunde aukštesnės instancijos teismui užsimena, kad R. S. 2003-2004 m. į jo asmeninę sąskaitą, esančią AB Swedbank, UAB „Galardena“ užsakovai pagal rangos sutartis galėjo pervesti dideles sumas pinigų, nors neįvardijo, kokie tai užsakovai. Bylos duomenys tokių jos teiginių apie pinigų pervedimus nepatvirtina. Į bylą buvo pateiktas R. S. tuometinio AB banko „Hansabankas“ sąskaitos išrašas nuo 2003-10-17 iki 2004-11-23 (b. l. 190-191, t 3), iš kurio nesimato, jog kokios nors įmonės jam būtų pervedusios dideles sumas pinigų. Tiesa, išraše matyti, jog už statybos darbus R. S. pinigines lėšas pervedinėjo R. V. bei V. V., tačiau apklausta R. V. teigė, kad pinigus pervedinėjo vyro V. V. paliepimu (b. l. 8, t. 5), o V. V. paaiškino, kad su UAB „Galardena“ jokių sandorių neturėjo, sutarčių nesudarinėjo, o pinigus R. S. pervedė kaip fiziniam asmeniui už statybinių medžiagų pardavimą ir pristatymą (b. l. 9, t. 5). Taigi, byloje nėra duomenų, jog UAB „Galardena“ užsakovai būtų pervedę pinigines lėšas R. S..
Nors pareiškėja skunde teigia, kad N. B. turėtų būti apklaustas dėl pastarojo pareiškime, adresuotame Klaipėdos miesto PK komisarui, nurodytų aplinkybių apie tai, kad R. S. iš UAB „Galardena“ lėšų statosi namą Gargžduose, tačiau pažymėtina, jog šio ikiteisminio tyrimo svarbiausias tikslas buvo ne išsiaiškinti, iš kokių lėšų buvo statomas R. S. namas, tačiau ištirti, ar R. S., būdamas UAB „Galardena“ direktoriumi, galėjo pasisavinti ar iššvaistyti įmonės turtą. Prokurorų nutarimuose konstatuota, kad nenustatyta, jog R. S., būdamas UAB „Galardena“ direktoriumi galėjo iššvaistyti ar pasisavinti įmonės turtą, atitinkamai nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tokiai išvadai 2010-03-03 nutartyje pritarė ikiteisminio tyrimo teisėja, su ja sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, todėl apklausti N. B. apie jo pareiškime nurodytas abstrakčias aplinkybes, nebėra tikslinga.
Pagrindo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės I. Mačiulienės 2009-10-29 nutarimą bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-11-23 nutarimą ir 2010 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
pareiškėjos R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.