Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-838-312-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
1A-838-312-2011
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00612-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Stasys Lemežis, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
A. S., V. K., P. K., ir S
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-838/2011

Teisėja Leonora Jakubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00612-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2; 2.4.6.3.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Antanui Skomantui, Aldevinui Švedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., V. K. ir P. K. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams ir 10 MGL, t. y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., V. K., P. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, V. K. veikiant kaip organizatoriui organizavusiam grupę asmenų A. S., P. K. ir S. P., parengusiam nusikalstamą veiką ir vadovavusiam šiai grupei, A. S. ir P. K. veikiant kaip vykdytojams, o S. P. kaip padėjėjui, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2009 m. spalio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, Druskininkų mieste, V. K. ir A. S. automobiliu „Audi A 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Anglija), kurį vairavo A. S., apvažiavo Druskininkų miestą ir surado tinkamas pavogti transporto priemones: mini ekskavatorių ,,SV 15 CR”, stovėjusį automobilio priekaboje ,,Bazaltas 3-2.6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Neravų gatvėje, prie pastato Nr. 2, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, priklausantį UAB „Eltel Networks“, o Ateities gatvėje, prie pastato Nr. 9, automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį Z. N. individualiai įmonei. Po to, 2009 m. spalio 21 d., apie 22.00 val., tuo pačiu automobiliu, V. K. kartu su A. S. nuvyko į degalinę „Statoil“, esančią Savanorių pr. 321, Kaune, ir susitiko su bendrininkais P. K. ir S. P.. V. K. paskirstė vaidmenis, nurodęs A. S. parodyti P. K. ir S. P. reikiamas pavogti transporto priemones Druskininkuose, P. K. jas atrakinti ir užvesti, bei jas pagrobus nugabenti ir paslėpti į V. K. nurodytą vietą prie kapinių, Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone, o S. P. - saugoti A. S. ir P. K. vykdant vagystę, stebint aplinką ir juos informuojant apie pasirodžiusius policijos pareigūnus, pažadėjęs A. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą atiduoti savo automobilį „Audi A 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Anglija), o P. K. ir S. P. – sumokėti dalį pinigų, gautų už šias pagrobtas transporto priemones. Po to, grįžęs su A. S. į Druskininkus, A. S. davė dvi racijas ryšiui palaikyti nusikaltimo darymo metu, nurodydamas jas naudoti tarpusavio pokalbiams. 2009 m. spalio 22 d., apie 01 val. 11 min., V. K., koordinuodamas jo organizuotos grupės nusikalstamą veiką mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į A. S. mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė A. S. ar jis susitiko su minėtais bendrininkais, A. S. atsakė, kad susitiko ir 2009 m. spalio 22 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. nurodžius S. P. stovėti ir stebėti aplinką, Druskininkuose, Veisiejų gatvėje, prie pastato Nr. 17, S. P. stebint aplinką ir per raciją bei mobiliojo ryšio telefoną informuojant P. K. ir A. S. apie stebimą aplinką, P. K. metaliniu strypu išlaužus automobilio ,,VW Transporter”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) durų spyną ir jį užvedus, kartu su A. S. šiuo automobiliu atvažiavus į nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Neravų gatvėje, prie namo Nr. 2, P. K. su A. S. atjungus nuo UAB ,,Eltel Networks” priklausančio automobilio ,,R. M.”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio priekabą ,,Bazaltas 3-2.6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ją prijungus prie pavogto automobilio ,,VW Transporter”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą: automobilį ,,VW Transporter”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 9000,00 Lt vertės, su jame esančiais - traktoriaus MTZ 80 variklio detalėmis: 1 komplektu 4 stūmoklių su įvorėmis 500,00 Lt vertės, 4 variklio cilindrais, variklio žiedų komplektu, sankaba, variklio tarpinėmis, vairo kolonėlės velenu, bendros 500,00 Lt vertės, įrankių dėže 40,00 Lt vertės su šaltkalvio įrankiais bendros 120,00 Lt vertės, benzininiu pjūklu „Olemak“ 500,00 Lt vertės, 70 l dyzelinio kuro, buvusio automobilio „VW Transporter“ kuro bake, 213,50 Lt vertės, elektriniu grąžtu mėlynos spalvos 200,00 Lt vertės, elektriniu grąžtu „ENHEL“ 100,00 Lt vertės, bei neturinčiais vertės automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu, „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės draudimu, priekabos - namelio registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės draudimu. Po tp jam, vairuojant automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su P. K. atvažiavę į nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato Nr. 2, Neravų gatvėje, jis kartu su P. K. atjungę nuo UAB „Eltel Networks“ priklausančio automobilio „R. M.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio priekabą „Bazaltas 3-2.6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su joje esančiu mini ekskavatoriumi „SV 15 CR“ ir ją prijungę prie pavogto automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. K. nurodymu pagrobė svetimą turtą - UAB „Eltel Networks“ priklausančią automobilio priekabą „Bazaltas 3-2.6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1,00 Lt vertės, ir joje esančius: mini ekskavatorių „SV 15 CR “ 23 225,00 Lt vertės, vibroplokštę „Honda“ 1810,65 Lt vertės, 150 m ilgio kabelių pratraukėją, neturintį materialinės vertės. Po to, S. P. važiuojant L. T. priklausančiu automobiliu ,,Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekyje ir stebint aplinką nuo galimo policijos pareigūnų pasirodymo bei per raciją apie tai informuojant P. K., kad kelyje policijos pareigūnų nėra, A. S., P. K. ir S. P. minėtas pagrobtas transporto priemones ir juose esančius pavogtus daiktus, V. K. nurodymu nugabeno į jo nurodytą vietą prie kapinių Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone, šiais savo veiksmais visi padarydami Z. N. individualiai įmonei iš viso 11173,50 Lt turtinę žalą, o UAB „Eltel Networks“ iš viso 25036,65 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į tai, kad jo vaidmuo darant nusikaltimą, buvo antraeilis. Be to, teismas neįvertino, kad apeliantas nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, prisipažino padaręs nusikaltimą.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistasis neprisidėjo prie nusikaltimo ruošimo, jo vaidmuo buvo pasyvus, jis tik turėjo vairuoti automobilį. Pažymima, kad apeliantas neturėjo galimybės realizuoti pagrobtų daiktų, nežinojo, kur ir kam šie daiktai bus realizuoti, neieškojo ir neturėjo galimybių gauti ryšio priemonių.

Šalies argumentai

A. S. teigia, kad dėl jo duotų parodymų buvo sudarytos sąlygos surasti pagrobtus daiktus, nustatyti visas reikšmingas nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat apeliantas pažymi, kad dalis pagrobtų daiktų buvo grąžinta, o likusi neatlyginta žala yra minimali.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. K. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. nuteistas nepagrįstai. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie leistų teigti, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Telefoninių pokalbių turinys patvirtina A. S. dalyvavimą darant nusikaltimą. Būtent A. S. planingai padarė nusikaltimą su kitais asmenimis, jis nurodė kitiems bendrininkams, kokius veiksmus jie turi atlikti, pats atliko savarankiškus veiksmus.

Apeliantas teigia, kad jam buvo žinomas faktas, jog A. S. nori pagrobti svetimą turtą ir jį pagrobė. Apeliantas neneigia, kad būtent jis supažindino A. S. su kitais bendrininkais. Tuo pačiu V. K. pažymi, jog aplinkybė, kad jis pergyveno dėl to, jog buvo rasti jo asmeniniai daiktai, buvo sulaikytas draugas, neleidžia teigti, kad jis organizavo nusikaltimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. parodymai nėra patikimi, kadangi šis nuteistasis keitė savo parodymus, apeliantas mano, kad A. S. jį apkalbėjo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. S. parodymuose yra esminių prieštaravimų, jo parodymai nesutampa su kitų nuteistųjų parodymais. Kiti nuteistieji neigė, kad V. K. organizavo nusikaltimo padarymą. Pats A. S. teigė, kad jis turėjo tik vairuoti automobilį, tačiau vėliau aiškino, jog jis nurodė, kur stovi ekskavatoriukas, pats ieškojo automobilio nutempimui, padėjo prikabinti priekabą, nuvairavo vogtą turtą į Rumšiškes ir ten išėmęs pjūklą, grąžtą ir kartonines dėžes su kitais daiktais susikrovė į S. P. vairuojamą automobilį, vėliau šiuos daiktus pats realizavo Aleksoto turguje, gaudamas iš to naudą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad A. S. parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Liudytojas E. N. patvirtino, jog nusikaltimo vietoje V. K. nematė, tik nurodė, kad gauta operatyvinė medžiaga leido teigti, jog galimai automobiliu „Audi A 4“ gali atvykti A. S. ir V. K., tačiau byloje tokia operatyvinė medžiaga nepateikta, toks liudytojo teiginys grįstas prielaidomis. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. S. priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Be to, vien A. S. parodymų nuoseklumas neleidžia daryti išvados, kad jie atitinka tikrovę.

Apeliaciniame skunde dar kartą pabrėžiama, kad liudytojas E. N. nurodė, jog V. K. įvykio vietoje nematė. Be to, liudytojas G. Š. yra paaiškinęs, jog grobti mini ekskavatorių pasiūlė A. S.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie liudytojai turėtų kokį nors pagrindą, kurį nors iš nuteistųjų apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus.

V. K. pažymi, kad ant automobilio „VW Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta jo pėdsakų. Apeliantui abejonių kelia odorologinio tyrimo patikimumas. Jo kvapas negalėjo būti rastas automobilyje „VW Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi jis šiame automobilyje nesėdėjo. Minėtame automobilyje V. K. kvapas buvo rastas ant sintetinių vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės, tačiau byloje nustatyta, kad automobilį vairavo A. S., o keleivio sėdynėje sėdėjo P. K.. Nuteistasis tvirtina, jog ekskavatoriuko pagrobimo metu jis buvo visai kitoje vietoje. Šią aplinkybę patvirtina skambučių išklotinėse užfiksuoti duomenys.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad V. K. suprato, kokius veiksmus atlieka, suvesdamas A. S. su kitais asmenimis, kurie padės parduoti pagrobtą turtą. Nenustačius būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. negali būti sprendžiamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. K. prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtąją bausmę, taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. ir į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendį bei sulaikyme išbūtą laiką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. K. buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužes 31 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė iki Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nuostatomis. Apeliantas tvirtina, kad į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas sulaikyme bei bausmės atlikime išbūtas laikas pagal ankstesnį nuosprendį.

Šalies argumentai

P. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo amžių, šeiminę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog jis yra jauno amžiaus, vedęs, su žmona augina mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų, dėl amžiaus vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Nuteistasis paaiškina, jog 2008 - 2009 metais jis neturėjo darbo, todėl siekė praturtėti darydamas nusikalstamas veikas, tačiau jo atžvilgiu priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius ir paskyrus bausmes, nuteistasis suprato savo veiksmų padarinius, suvokė, jog žalos padarė savo šeimai, žmonai, vaikui, tėvams. P. K. pasižada daugiau nebenusikalsti.

Apibendrindamas skundo teiginius, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. K. ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini, o nuteistojo P. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus nagrinėja juose suformuluotų prašymų ribose.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 2 d. 178 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog pagrobti svetimą turtą pasiūlė V. K.. V. K. taip pat pasiūlė nuvykti į Kauną, kur A. S. supažindino su P. K. ir S. P.. Visi kartu sutarė pagrobti svetimą turtą. V. K. davė A. S. racijas, kurių pagalba jis turėjo bendrauti su kauniečiais, grobiant svetimą turtą. Įvykio dieną A. S. Druskininkuose susitiko su P. K. ir S. P.. Vieną raciją paliko S. P., kuris turėjo pranešti kitiems nuteistiesiems, jeigu pasirodytų policija. A. S. ir P. K. pagrobė automobilį „VW Transporter“ su jame buvusiais daiktais, vėliau nuvažiavo ir pagrobė traktoriuką. Pagrobtą turtą nugabeno į V. K. nurodytą vietą Rumšiškėse. A. S. teigė, jog V. K. už dalyvavimą grobiant svetimą turtą, jam pažadėjo atiduoti automobilį „Audi“. Svetimo turto grobimo planą kauniečiams išdėstė V. K.. A. S. turėjo vairuoti pagrobtą automobilį, P. K. atrakinti ir užvesti automobilį, o S. P. stebėti aplinką ir po vagystės lydėti bendrininkus, reikalui esant - įspėti apie policiją (t. 6, b. l. 173-176).

Iš esmės analogiškus parodymus A. S. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, 10-11, 13-14, 15-17), taip pat apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, 20-23). Taigi konstatuotina, jog minėti A. S. parodymai atitinka tikrąsias faktines aplinkybes, šiais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. S. parodymų patikimumą, atsižvelgia ir į tai, kad jį su V. K. sieja draugiški santykiai, abipusis pasitikėjimas (V. K. pats yra nurodęs, kad A. S. iš jo dažnai imdavo automobilį, kartais net ilgesniam laikui (t. 6, b. l. 177)), jokių pykčių tarp abiejų nuteistųjų nebuvo, dėl šių priežasčių mažai tikėtina, jog jis galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti V. K.. Kita vertus, A. S. parodymus iš dalies patvirtina ir kiti šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Tuo pačiu pabrėžtina, jog vien tai, kad A. S. parodymus davė neprisiekęs, nėra pagrindas netikėti jo parodymais. Lygiai tokia pačia teise naudojosi ir kiti kaltinamieji.

Faktą, jog V. K. dalyvavo padarant nusikaltimą, už kurį yra nuteistas patvirtina ir specialisto išvada Nr. 140-1-(00124)-IS1-7. Minėtoje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad kvapo pėdsakuose, kurie buvo paimti 2009 m. spalio 24 d., iš automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nuo sintetinės vairuotojo sėdynės ir sintetinės priekinės keleivio sėdynės rastas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kvapas (t. 1, b. l. 168-170). Abejoti šia specialisto išvada nėra jokio pagrindo. Taigi, tokia specialisto išvada paneigia nuteistojo V. K. teiginius, jog jis visiškai nesusijęs su svetimo turto pagrobimu ir tik padėjo A. S. surasti bendrininkus. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialistai pateikė kategorišką išvadą dėl kvapų priklausomybės. Aplinkybė, kad automobilyje nebuvo rastas P. K. kvapas nėra pagrindas abejoti specialisto išvados patikimumu, kadangi užduotyje atlikti objektų tyrimą buvo prašoma nustatyti ar įvykio vietoje surinkti kvapo pėdsakai priklauso V. K. ir A. S. (t. 1, b. l. 159), t. y. nebuvo prašoma nustatyti ar surinkti kvapo pėdsakai priklauso P. K.. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, P. K. kvapo pėdsakai ir negalėjo būti rasti. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pagrobtame automobilyje „VW Transporter“ nebuvo rasta V. K. pirštų pėdsakų nei patvirtina, nei paneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Pastebėtina, kad pats V. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog pirmasis apie tai, kad A. S. ir P. K. gaudė policija, pranešė S. P.. Kodėl pastarasis būtent jam pranešė tokią informaciją - paaiškinti negalėjo. Su S. P. anksčiau jokių santykių nepalaikė (t. 6, b. l. 177). Paminėtos aplinkybės, vertinant jas kartu su tuo, kad A. S. ir P. K. pagrobtą turtą gabeno iš vienos vietos į kitą, o S. P. kitu automobiliu lydėjo minėtus asmenis ir turėjo informuoti apie policiją, rodo, jog V. K. buvo žinoma apie bendrininkų veiksmus ir jį domino šių veiksmų eiga bei rezultatas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantis telefoninio pokalbio tarp A. S. ir V. K. įrašas (t. 2, b. l. 82-89). Iš pokalbio turinio matyti, jog V. K. pirmasis pasiteirauja ar racijos liko pas bendrininkus, o A. S. paaiškina, kad jis raciją išmetė, ar S. P. išmetė raciją negalėjo nurodyti („Aš tai išmečiau. O jisai tai nežinau. Tą tai su mašina, tai nežinau“). Taip pat iš pokalbio tarp A. S. draugės ir V. K. turinio matyti, jog V. K. džiaugiasi, kad A. S. pavyko pabėgti nuo policijos pareigūnų, taip pat jis teiraujasi ar nuo policijos pareigūnų pavyko pabėgti ir kitam asmeniui (t. 2, b. l. 90). Taigi, toks pokalbių turinys akivaizdžiai rodo, jog V. K. žinojo apie bendrininkų veiksmus, žinojo kokias funkcijas kiekvienas iš bendrininkų turėjo atlikti.

Apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija konstatuoja, jog abejoti paties V. K. parodymų patikimumu verčia tai, kad pirmosios instancijos teisme jis nurodė, jog jis tik supažindino A. S. su P. K., kadangi pastarasis galėjo padėti parduoti pagrobtą traktoriuką (t. 6, b. l. 176). Visgi, byloje yra neginčytinai nustatyta, kad P. K. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo ne surasti pirkėją pagrobtam turtui, o patekti į automobilį ir jį užvesti. Toks pats neatitikimas yra ir P. K. paaiškinimuose, duotuose pirmosios instancijos teisme. Iš pradžių šis nuteistasis teigė, jog V. K. pasakė, kad jam reikės surasti, kas galėtų įsigyti pagrobtą traktoriuką, tačiau vėliau jau aiškino, jog su A. S. buvo tariamasi dėl traktoriuko grobimo (t. 6, b. l. 178).

Apibendrinant visa, kas aptarta, teigtina, jog byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys patvirtina tai, kad V. K. dalyvavo darant jam inkriminuotą nusikaltimą kaip jo organizatorius. Tuo pačiu aptarti įrodymai paneigia nuteistųjų P. K., S. P. bei liudytojo G. Š. paaiškinimus, susijusius su V. K. vaidmeniu nusikaltimo padaryme.

P. K. pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie V. K. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, kaip ir A. S. (t. 4, b. l. 4-6). Vėliau šių parodymų P. K. atsisakė, teigė, jog tokius parodymus jį privertė duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jam buvo grasinama suėmimu (t. 6, b. l. 179). Visgi, teismas netiki tokia parodymų keitimo motyvacija, kadangi vertinant pirminius P. K. ir vėliau pakeistus parodymus matyti, jog jų turinys paties nuteistojo veikos teisiniam vertinimui esminės reikšmės neturi, parodymų keitimas yra naudingas tik V. K., su kuriuo P. K. sieja bičiuliški santykiai. Įvertinus tai, kad P. K. su V. K. siejo tvirtesni santykiai (ženkliai senesnė pažintis) nei su A. S., visiškai tikėtina, jog parodymų keitimą nulėmė ne kokie nors netinkami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, o noras pagelbėti pažįstamam.

Tas pats pasakytina ir apie S. P. parodymus, nors S. P. iki nusikaltimo padarymo nebuvo gerai pažįstamas su V. K., tačiau teisme nurodė, kad su pastaruoju normaliai susipažino etapavimo metu (t. 6, b. l. 180). Taigi konstatuotina, jog S. P. su V. K. sieja draugiškesni santykiai nei su A. S., todėl jis gali duoti V. K. palankius parodymus. Kita vertus, S. P. teiginius dėl V. K. vaidmens nusikaltimo padaryme paneigia anksčiau aptarti įrodymai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. Š. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis šio liudytojo parodymais. Visgi, su tokiu apeliacinio skundo teiginiu negalima sutikti. Iš G. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jį ir V. K. sieja draugiški santykiai, bendri interesai – sportas, laisvalaikio praleidimas. Todėl teigtina, kad G. Š., siekdamas palengvinti V. K. teisinę padėtį, gali duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Be to, kaip jau minėta, G. Š. parodymus paneigia anksčiau aptarti įrodymai.

Sutiktina su V. K. apeliacinio skundo teiginiu, kad E. N. parodymai nepatvirtina, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Taip pat sutiktina su tuo, kad byloje esančių skambučių išklotinėse užfiksuoti duomenys patvirtina tai, jog V. K. nebuvo svetimo turto grobimo vietoje. Tačiau pabrėžtina, jog tiesioginis turto grobimas jam ir nebuvo inkriminuotas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nėra įrodyta, jog V. K. veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. K. suvokė, jog veikdamas kartu su kitais asmenimis (kaip organizatorius) pagrobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi, nekyla jokių abejonių, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. S. ir P. K., Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 41 str. reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas A. S. ir P. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir gailisi. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir dar labiau švelninti nuteistiesiems paskirtąsias bausmes nėra jokio pagrindo.

Aplinkybė, kad A. S. padėjo nustatyti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., sudedamoji dalis. Kaip jau minėta, ši aplinkybė buvo įvertinta parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, todėl dar kartą atsižvelgti į ją nėra jokio pagrindo. Tas pats pasakytina ir dėl P. K. apeliacinio skundo analogiško argumento.

Nepagrįstas A. S. apeliacinio skundo teiginys, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Iš paties A. S. parodymų matyti, jog jis aktyviai veikė grobiant automobilį „VW Transporter“ bei mini ekskavatorių, t. y. kartu su P. K. pagrobė svetimą automobilį, prikabino prie šio automobilio priekabą su mini ekskavatoriumi, vėliau gabeno pagrobtą turtą iš vienos vietos į kitą, su kitais bendrininkais dalinosi pinigus, kuriuos gavo pardavus daiktus, buvusius pagrobtame automobilyje. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. S. aktyviai dalyvavo darant nusikaltimą, veikė kaip nusikaltimo vykdytojas. Apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip antraeiliai, kadangi jis aktyviai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo.

A. S. nedirba, yra baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, apeliantas anksčiau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, yra linkęs nusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta.

Aplinkybės, kad A. S. nežinojo, kam galima realizuoti pagrobtus daiktus, neieškojo ir neturėjo galimybės gauti ryšio priemonių, nei lengvina, nei sunkina nuteistojo teisinę padėtį. Šios aplinkybės nėra pagrindas dar labiau švelninti A. S. paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala yra minimali, todėl paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama. Toks apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas, tuo labiau, kad ši, kaip pats nuteistasis įvardija, „minimali“ žala nėra net iš dalies atlyginta.

P. K. niekur nedirba, anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą nuosavybei, apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė nepraėjus net mėnesiui nuo pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, leidžia daryti išvadą, jog jis nelinkęs paklusti visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, taisytis, kritiškai vertinti savo poelgių bei daryti išvadų, keisti savo gyvenimo pozityvia linkme. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. K. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistasis siekė gauti pajamų („praturtėti“) iš nusikalstamos veikos, nes neturėjo darbo, tik parodo jo neigiamo pobūdžio gyvenimiškų nuostatų dominavimą ir tuo pačiu neigiamai jį charakterizuoja.

Aplinkybė, kad P. K. yra sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką, turintį sveikatos problemų, nėra pakankamas pagrindas dar labiau jam švelninti paskirtąją bausmę. Apeliantas tvirtina, jog jo vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistajam atliekant bausmę, vaiko nebus kam prižiūrėti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paskirtoji bausmė jokiu būdu nepažeidžia P. K. vaiko teisių. P. K. teisinė padėtis yra nulemta jo paties veiksmų, dėl kurių be jokios abejonės nepatogumų patirs ir jo šeima.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistojo amžius nusikaltimo padarymo metu nei lengvina, nei sunkina jo teisinę padėtį. Nėra jokio pagrindo teigti, jog nusikaltimo padarymas yra atsitiktinis ar nulemtas nuteistojo gyvenimiškos patirties stokos. Iš bylos duomenų matyti, jog P. K. yra vedęs, turi vaiką. Taigi, jis yra pakankamai brandus, jog suvoktų savo veiksmų reikšmę bei pasekmes.

Apibendrinant teigtina, jog nėra jokio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir jam paskirti švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas, įvertinus jo asmenybę, vaidmenį darant nusikaltimą, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes, taip pat nėra tikslinga. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymui nėra ir visų būtinų įstatyme numatytų sąlygų.

Visgi, P. K. yra visiškai teisus nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas jam paskirtąją bausmę turėjo subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiais, t. y. skundžiamu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu P. K. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki minėtų Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas P. K. paskirtą bausmę privalėjo bendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyta bausme.

Dėl šios priežasties Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Esant aptartoms aplinkybėms, V. K. ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini, o P. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistųjų V. K. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti. P. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d., P. K. prie bausmės, paskirtos Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, pridėti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytos bausmės dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ir bausmę, visiškai atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytą bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Teresėlė KazlauskienėStasys Lemežis