Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjo M. R. (M. R.) atstovui advokato padėjėjui Jonui Kiauleikiui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyrio (ankstesnis pavadinimas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus Pasų poskyris) atstovei Lilijanai Preikšaitienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. R., jos atstovei advokato padėjėjai Renatai Petrylaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą, pateiktą pareiškėjo atstovės advokatės Dalios Foigt, atsakovui Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. R. dėl 2008-08-11 Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus Pasų poskyrio sprendimo Nr. 30-SP2-2078 „Dėl L. R. Lietuvos Respublikos pilietybės“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjo skundas vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu paliekamas nenagrinėtas, pareiškėjui kreipusis į teismą, nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir galint pasinaudoti šia tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriaus Pasų poskyrio viršininkė, vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 10 dalimi, 25 straipsniu, 28 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į pateiktus dokumentus dėl L. R. Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė sprendimą pripažinti L. R., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliete (b.l. 13).

Pareiškėjas skundu ginčija minimą administracinį aktą ir nurodo, kad priimant sprendimą dėl L. R. pripažinimo Lietuvos Respublikos piliete buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą reglamentuojančios Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatos, numatančios, jog Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai svarstomi tik pagal paties asmens rašytinį prašymą. 18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti ar įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų atstovai. Skundu akcentuojama, kad tretysis suinteresuotas asmuo I. R. neturėjo teisės pateikti prašymo dėl pilietybės L. R., nes 2007-06-20 Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo sprendimu visos L. R. globos teisės, įskaitant teisę spręsti dėl gyvenamosios vietos nustatymo, registracijos ir paso reikalų, yra suteiktos išimtinai M. R.. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas akcentuoja, kad pareiškėjas sutinka, jog jo dukra L. yra išsaugojusi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau ją suteikiant ginčijamu sprendimu turėjo būti laikomasi jos suteikimo tvarkos. Ši teisė buvo netinkamai realizuota, todėl administracinis aktas dėl pripažinimo L. R.Lietuvos Respublikos piliete turi būti panaikintas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Lietuvos Respublikos pilietybės teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2008-07-15 įstatymo Nr.X-1709 redakcija). Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo priimtas individualus administracinis aktas dėl L. R. pripažinimo Lietuvos Respublikos piliete. Pareiškėjas nurodo, kad L. R. motina I. R. neturėjo teisės pateikti prašymo dėl pilietybės L. R., nes 2007-06-20 Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo sprendimu visos L. R. globos teisės, įskaitant teisę spręsti dėl gyvenamosios vietos nustatymo, registracijos ir paso reikalų, yra suteiktos išimtinai M. R. Taigi pareiškėjo skundu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą prašoma pripažinti negaliojantį, paaiškėjus, kad 2008-08-11 sprendimas dėl L. R. pripažinimo Lietuvos Respublikos piliete, priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatas.

Pilietybės įstatymo 21 straipsnis numato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimo negaliojančiais pagrindus. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu pagrindų – jeigu paaiškėja, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Pilietybės įstatymo 24 straipsnis detalizuoja sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir jų įgyvendinimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ar sprendimą netaikyti šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, kai šį klausimą apsvarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Komisija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams spręsti. 2006 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 312 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklės, kurių 71 punktas taip pat numato būtent aukščiau paminėtą sprendimo teisėtumo revizavimo tvarką.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr.1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1 punktu įgaliojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikti veiksmus, numatytus Pilietybės įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1, 11, 13 ir 15 dalyse, 24 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 25 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalyje. Taigi sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ar sprendimo netaikyti šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos priėmimas yra Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompetencija, kai šį klausimą apsvarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Komisija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams spręsti.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad įstatymo leidėjas yra numatęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką ir sprendimą dėl pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu, jei yra manoma, jog pilietybė įgyta pažeidus Pilietybės ar kitus įstatymus (būtent pareiškėjo nurodytu pagrindu), yra delegavęs priimti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, todėl pareiškėjas atsakovo priimtą individualų teisės aktą turėjo ginčyti kreipdamasis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Pareiškėjas teismui skundžia aktą, kurio teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ir dar galima ja pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad atsakovas 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. 30-SP2-2078 Dėl L. R. Lietuvos Respublikos pilietybės nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis būtent ir numato, kad įstatymo numatytais atvejais individualūs teisės aktai turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Aukščiau cituojamas teisinis reglamentavimas nepaneigia pareiškėjo ir kitų asmenų teisės pasinaudoti teismine gynyba. Teisės aktais gali būti nustatyta pareiga visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-07-02 nutarime yra pabrėžęs, kad “Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą." Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Pažymėtina, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, kad teisme turi būti ginamos asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne.“ Pareiškėjui pasinaudojus aukščiau nurodyta neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo sprendimą priėmus Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, šis sprendimas ginčo šalių (ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis) gali būti skundžiamas teismui. Kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 25 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 1 punktu, 149 straipsniu, nutarė :

Rezoliucinė dalis

administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą, teikiamą pareiškėjo atstovės advokatės Dalios Foigt, atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. R. dėl 2008-08-11 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriaus Pasų poskyrio sprendimo Nr. 30-SP2-2078 „Dėl L. R. Lietuvos Respublikos pilietybės“ panaikinimo, palikti nenagrinėtą. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.