- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-944-168-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00204-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Nuteistasis
- E. U.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant: prokurorei Linai Šimonienei, gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nukentėjusiajai V. P., nuteistajam E. U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kalu pagal Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. U. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.30 val., veikdamas kartu su N. S., kuris nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, būdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, N. S. išlaužus namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) duris ir tokiu būdu įsibrovę į gyvenamąją patalpą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu – E. U. suduodamas G. P. ne mažiau 10 smūgių kumščiais į galvą ir ne mažiau keturių smūgiu kėde į liemenį ir kitas kūno vietas, padarydami G. P. krūtinės sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą G. P. priklausantį turtą bendros 273 litų vertės: 20 Lt vertės fotoaparatą „Premier PC-130“, 159 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1650“ su jame buvusia 12 Lt vertės „Labas“ SIM kortele, 40 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, su jame buvusia 5 Lt vertės „Tele-2“ SIM kortele, pinigus – 17 Lt, 2 bendros 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonų „Nokia“ kroviklius bei svetimą V. P. priklausantį turtą bendros 380 Lt vertės: 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 110“ su jame buvusia 5 Lt vertės „Tele-2“ SIM kortele, 10 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ kroviklį, 15 Lt vertės radijo aparatą „Aiwa FR-C30EZ“, 300 Lt vertės magnetolą „Thomson TM159“.
E. U. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti - skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas dėl neteisingai paskirtos, per griežtos bausmės. Jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, pripažino pareikštą civilinį ieškinį, atlygino padarytą turtinę žalą ir stengsis kuo greičiau atlyginti nukentėjusiam G. P. padarytą neturtinę žalą. Taip pat nurodo, kad anksčiau nebuvo nusikaltęs, nebuvo teistas, neturi jokių nuobaudų, prisipažino dėl padarytos veikos. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), antrame kurse apdailininko (statybininko) specialybės. Jei tektų atlikti paskirtą teismo bausmę realiai, tai nutrūktų mokslai, nebegalėtų atlyginti nukentėjusiam neturtinę žalą, darbo susiranda pas ūkininkus. Apibendrindamas nurodo, kad įvertinus visas paiminėtas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties, todėl prašo skirti bausmę vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis, jog asmenims pirmą kartą teisiamiems, esant galimybei turėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė, o bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismui skiriant nuteistajam bausmę, BK 54 str. įtvirtinti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti.
Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o BK 61 str. 2 d. nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Išimtys iš šios bendros taisyklės yra numatytos LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. ir jos suteikia išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų bei paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
BK 54 str. 3 d. numato, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantas tokiu pagrindu vadovaudamasis prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tačiau BK 54 str. 3 d. (švelnesnės bausmės skyrimas) teismų praktikoje taikoma tada, jei bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, be to, ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Kolegijos manymu, E. U. nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su nuteistojo noru mokytis, dirbti ir atlyginti neturtinę žalą, taip pat su jo asmenybės vertinimu - jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, yra įvertinti skiriant jam bausmę. Kolegijos įsitikinimu šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 str. 3 d. prasme. Taip pat šios aplinkybės negali būti pagrindu skirti švelnesnę bausmę atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį – jis veikdamas kartu su kitu asmeniu, nakties metu įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo atliktą bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą, kolegija konstatuoja, kad nustatytos E. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, nėra išimtinės ir rodančios, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas už BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl BK 54 str. 3 d. nuostatos E. U. netaikytinos.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, pasekmes, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jog jis kaltu prisipažino ir gailisi, atlygino padarytą turtinę žalą, teismas atsižvelgė, jas pripažino atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. U. praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas.
Už BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, iki septynerių metų. E. U. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.
Kadangi nenustatyta pagrindų nuosprendį naikinti ar skundo ribose jį keisti, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. U. apeliacinį skundą atmesti.