- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-986-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05521-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo D. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. pagal ATPK 124 str. 6 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. vasario 21 d., apie 19.34 val., Liepų - Jaunystės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Safrane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 113 km/h greičiu, atsižvelgus į paklaidą – 111 km/h greičiu. Leistinas greitis viršytas 61 km/h.
Šalies argumentai
D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutarimą neatsižvelgdamas į visus surinktus ir pateiktus įrodymus bei liudininkų ir kaltinamojo teiginius. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal raštą iš darbovietės ir liudininkų parodymus D. V. 2013 m. vasario 21 d., apie 19.34 val., nevairavo automobilio „Renault Safrane“. Pasak apelianto, foto medžiaga, gauta iš stacionaraus greičio matuoklio, neįrodo, kokia tiksliai yra transporto priemonė, kas vairuotojas, taip pat neaiškus automobilio valstybinis numeris, t. y. nesimato ženklo LT, o raidžių ir skaičių eiliškumas būdingas ir kitų valstybių, pvz., Švedijos, Vengrijos ir kt. Kadangi priimtas nutarimas yra nepagrįstas pateiktais įrodymais, todėl apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas. Apeliantas nurodo, kad teismo surinkta medžiaga neįrodo D. V. kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, tirdama bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. D. V. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu automobilio nevairavo, nes buvo darbe, todėl darbo metu įvykio vietoje negalėjo atsidurti. Taip pat nurodė, kad jo automobilis „Renault Šafrane“ yra techniškai netvarkingas, nėra eksploatuojamas 3 metus, šiai transporto priemonei nėra atliktas būtinas techninis patikrinimas bei ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Į darbovietę, kuri yra Klaipėdoje, jis važinėja autobusu (b. l. 14, 23). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas V. T. paaiškino, kad vienas iš jo bendradarbių yra D. V., kuris į darbą važinėja autobusu iš Vilniaus į Klaipėdą. Pagal darbo grafiką jie dirba po 12 valandų. Ar D. V. turi nuosava automobilį, liudytojui nėra žinoma (b. l. 30). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas T. Š. paaiškino, kad dirba Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamente. Inspekcijoje taip pat dirba D. V., kuris į darbą važinėja, kiek liudytojui yra žinoma, autobusu. Pagal darbovietės darbo grafiką (b. l. 12), jie 2013 m. vasario 21 d. dirbo nuo 08.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 30). Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento direktoriaus pavaduotojas M. B. 2013-05-24 rašte, skirtame Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė, kad 2013 m. vasario 21 d. D. V. pagal patvirtintą grafiką, vykdydamas tarnybines pareigas dirbo Transporto priemonių kontrolės skyriuje, esančiame Vilniaus pl. 10, Dirvupių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. nuo 8 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. Nurodė, kad darbo metu D. V. iš skyriaus teritorijos išvykęs nebuvo (b. l. 21). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra neaiškumų ir prieštaravimų, ar D. V. 2013 m. vasario 21 d., apie 19.34 val., Liepų - Jaunystės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Safrane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 113 km/h greičiu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 501/9782 (b. l. 8) esančių nuotraukų nėra aiškiai matoma transporto priemonės markė, valstybiniai numeriai, t. y. ar jie yra registruoti Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra aiškiai matomas automobilį vairavęs asmuo. Taip pat pažymėtina, kad nebuvo tiriama D. V. versija, kad jo automobilis „Renault Šafrane“ yra techniškai netvarkingas ir nėra eksploatuojamas 3 metus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 501/9782 esančių nuotraukų ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kas leistų nustatyti Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 501/9782 užfiksuotą transporto priemonę ir 2013 m. vasario 21 d., apie 19.34 val., ją vairavusį asmenį, bei ar D. V. automobiliu „Renault Šafrane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galėjo padaryti nagrinėjamą pažeidimą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).
Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant D. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 6 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl D. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimas naikinamas bei byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti D. V. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis neskundžiama.