- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-206-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05177-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-11-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. B. surašytas už tai, kad jis 2013-11-04, 13.25 val., patikrinimo metu Klaipėdos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ maršrutinių taksi stotelėje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierei V. S., turinčiai teisę tikrinti keleivines transporto priemones, vežančias keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d., patikrinus maršrutinio taksi Nr. 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, privalomus vairuotojui turėti darbo metu, vairuotojas Ž. B. pateikė negaliojantį draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2013-07-04, o kontrolierei paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę įrodantį dokumentą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, Ž. B. nevykdė teisėtų transporto kontrolieriaus reikalavimų ir atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Administracinio teisės pažeidimo protokolu konstatuota, kad Ž. B., nevykdydamas teisėtų transporto kontrolieriaus reikalavimų, ir nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo ar kitą asmens tapatybę įrodančių dokumentų pažeidė ATPK 137¹ str. 1 d., o neturėdamas darbo metu galiojančio draudimo liudijimo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 12.8 p., bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142² str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-10 nutarimu Ž. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ str. 1 d., paskyrė 380,00 Lt dydžio baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK142² str. 3 d., paskyrė – 230,00 Lt dydžio baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. Ž. B. paskyrė galutinę subendrintą 380,00 Lt dydžio baudą.
Šalies argumentai
Ž. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė administracini įstatymą, todėl nepagrįstai jį nubaudė. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 str. 4 d. yra numatyta, kad Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Remiantis šiuo įstatymu, apeliantas nurodo, kad jame nėra reikalavimo turėti draudimo pažymėjimą. Pasak pažeidėjo, pareigūnė, atėjusi patikrinti transporto priemonę, kurioje jis sėdėjo pietų pertraukos metu ir nebuvo sustabdytas vežantis keleivius, o sėdėjo ir valgė beliašą, todėl jo rankos buvo riebaluotos, paprašė pateikti dokumentus, ji nesiaiškino ar jis yra vairuotojas, ar vairuoja ir tikrai vairavo transporto priemonę, kurioje sėdėjo ir valgė. Pareigūnė neprisistatė, nepateikė jokių jos teises ir pareigas įrodančių dokumentų, neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, kas patvirtintų ją esant kontroliere, tiesiog grubiai ėmė reikalauti jo transporto dokumentų. Dokumentai buvo sudėti į vieną įdėklą, kuriuos jis jai pasiūlė pasiimti ir tikrintis pačiai. Pažymi, kad jis tuo metu valgė ir rankos buvo riebaluotos, o kontrolierė nesutiko palaukti, kol jis pavalgys. Pasak apelianto, ji pati iššaukė konfliktinę situaciją, kurią vėliau įvardijo kaip atsisakymą pateikti dokumentus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 str. yra įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, tokia tvarka egzistuoja ir IĮ „Saugus vežėjas“, kur jis dirba vairuotoju. Darbdavys yra sudaręs sutartis su savivaldybe ir kitomis institucijomis, yra patvirtinti grafikai, kurių jis dirbdamas vairuotoju privalo laikytis. 2014-11-04, 13.25 val. jam buvo pietų pertrauka, todėl jis savo mikroautobuse sėdėjo ir pietavo, nes tai galinė stotelė ir jis turėjo laisvą laiką. Nurodo, kad galėjo nebūti autobuse, išeiti pasivaikščioti, bet jam patogiau pavalgyti sėdint prie vairo, būtent tokį jį ir surado kontrolierė. Pasak pažeidėjo, jis neatsisakė pateikti dokumentų, tai patvirtina jau tas faktas, kad parodė dokumentus, kuriuos norėjo patikrinti ir tikrino. Tai, kad tarp dokumentų yra negaliojantis draudimo liudijimas jis nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Transporto dokumentus, draudimo dokumentus bei kitus būtinus kontrolei dokumentus visada tvarko, prižiūri ir jam įmautėje pateikia darbdavys. Jis įmonėje dirba pamainomis, kas trečią dieną, todėl visada pasitikėjo savo darbdaviu. Žinojo, kad transporto priemonė ir keleiviai yra apdrausti, o kad draudimo liudijimo į įmautę darbdavys nėra įdėjęs, bet nešiojasi su savimi jis nežinojo. Svarbiausia yra keleivių saugumas ir jį užtikrinti jis privalo keleivius perveždamas. Dėl transporto ir keleivių draudimo atsako įmonės savininkas, kuris atsakytų, jei įvyktų nelaimė. Jis žinojo, kad transporto priemonė ir keleiviai yra apdrausti, kad draudimo liudijimas yra, o kad jo nėra transporto priemonėje, nežinojo. Draudimo liudijimas vėliau buvo pateiktas ir įsitikinta, kad transporto priemonė ir keleiviai tikrai buvo apdrausti. Savo vairuotojo pažymėjimą jis taip pat pateikė, kai nusivalė rankas, kad nesuteptų dokumento, o tai kontrolierė priėmė, kaip atsisakymą pateikti dokumentus.
Mano, kad teismas nesigilino į pažeidimo esmę, pareigūnai surašė protokolą, niekas neatkreipė dėmesio į bendražmogiškąsias savybes, į paprasčiausią tolerantiškumą, tikslas yra nubausti. Supranta, kad tam ir egzistuoja transporto kontrolė, kad jie, keleivių pervežime dalyvaujantys asmenys, keleivius vežtų kuo saugiau, tačiau nesupranta, kuo ir kaip gali pakenkti keleivių saugumui pietus valgantis vairuotojas, kuris nevairuoja transporto priemonės ir net nesiruošia artimiausią pusvalandį ją vairuoti. Sėdi valgo pietus ir yra kaltas, kad jo rankos riebaluotos ir negali tokiomis rankomis liestis prie dokumentų. Tai yra visa pažeidimo esmė. Nors draudimo pažymėjimo su savimi neturėjo, bet realiai jis buvo ir buvo galiojantis, vėliau kontrolieriams pateiktas, todėl niekas negalėjo patirti žalos. Mano, kad jo nubaudimas tik įrodo, kad kontroliuojančios institucijos pareigūnai persistengė. Tokie darbo metodai neturėtų būti toleruojami, tai nėra nei teisinga nei teisėta.
Atsiliepimas
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į Ž. B. apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimą ir netenkinti apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Ž. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 137¹ str. 1 d. ir 142² str. 3 d. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, teigia, kad yra nubaustas nepagrįstai, ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Su tokiais apelianto skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Ž. B. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 137¹ str. 1 d., 142² str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ž. B. nubaustas pagrįstai.
Ž. B. nubaustas už tai, kad darbo metu neturėjo galiojančio draudimo liudijimo ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 12.8 p., bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142² str. 3 d.
ATPK142² str. 3 d. numato, jog keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, Ž. B. skundžiamą nutarimą ginčija tuo, kad jis yra tik samdomas įmonės darbuotojas ir jam dokumentus įmautėje pateikia darbdavys, jis žinojo, kad yra draudimo liudijimas tik nežinojo, kad jis yra negaliojantis, nežinojo, kad galiojantis draudimo liudijimas yra pas darbdavį, todėl jis negali už tai būti atsakingas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su tokiais Ž. B. argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nuodugniai išanalizavo Ž. B. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo buvimą, motyvuotai pagrindė savo išvadas.
Ž. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad neturėdamas darbo metu galiojančio draudimo liudijimo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 12.8 p. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai išdėstė, kad 2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-223, patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 12,12.1., 12.2.,12.3.,12.4.,12.5.,12.6.,12.7.,12.8 punktai numato, kad reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu; kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį; licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją; kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai kasos aparatų naudoti nereikia), bilietų kontrolės lapą ir keleivių bilietus (toliau – bilietas); kasos žiniaraštį, kai bilietai (bagažo kvitai) į tą reisą buvo parduoti ne transporto priemonėje (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); keleivių bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus, kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Šis dokumentų sąrašas nėra baigtinis, todėl be specifinių dokumentų, privalomų turėti reguliariųjų reisų metu, yra būtini ir bendrieji, kiekvienos transporto priemonės vairuotojui privalomi turėti dokumentai - vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos ir techninės apžiūros liudijimai, galiojantis draudimo liudijimas. Taisyklių 54.2. punktas numato, kad ekipažas privalo kelionės metu turėti ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant.
Nors apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis nepateikė galiojančio draudimo liudijimo, tačiau iš apeliacinio skundo galima suprasti, jog pažeidėjas mano, kad jo atsakomybę šalina ta aplinkybė, kad galiojantis draudimo liudijimas buvo pas jo darbdavį ir jis buvo darbdavio pateiktas. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės priemonės taikomos asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 142² str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą atsakomybę įtvirtino dviejų subjektų kategorijoms – vairuotojams ir vežėjams, todėl jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu ir nepagrįstai teigiama, kad už padarytą pažeidimą jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Ž. B., kaip transporto priemonės vairuotojas, privalo įsitikinti, kad transporto priemonė tinkama eksploatacijai ar joje yra dokumentai, privalomi turėti eksploatuojant transporto priemonę, o kaip darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti su netinkama transporto priemone. Daroma išvada, kad Ž. B. nevykdė teisės aktų numatytos pareigos ir buvo nubaustas pagrįstai.
Taip pat Ž. B. nubaustas už tai, kad kontrolieriui paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę įrodantį dokumentą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, nevykdė teisėtų transporto kontrolieriaus reikalavimų ir atsisakė duoti prašomus dokumentus kontrolieriui taip kliudydamas kontrolieriui atlikti pavestas pareigas. Tokie Ž. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 137¹ str. 1 d.
ATPK 137¹ str. 1 d. numatyta, kad kliudymas Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos ar transporto kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, užtraukia baudą piliečiams iki 100 Lt, transporto priemonių vairuotojams, vairuotojams-konduktoriams, konduktoriams ir vežėjams – nuo 250 iki 500 Lt.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26.1 p. numato, kad vairuotojas darbo metu privalo turėti ir kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti vairuotojo pažymėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Ž. B. kaltės padarius ATPK 137¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, apklausė liudytojus, institucijos atstovą, asmenį traukiamą administracinėn atsakomybėn ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Ž. B. maršrutinis taksi Nr. 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu, 2013-11-04, 13.25 val., stovėjo Klaipėdos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ maršrutinių taksi stotelėje. Ž. B. patikrinimo metu stovėjo galinėje maršrutinių taksi stotelėje geležinkelio stotyje darbo laiku, t.y. 13.25 val. Nors pažeidėjas teigia, kad jis pietavo, tačiau byloje nustatyta, kad jokių skiriamųjų ženklų, patvirtinančių vairuotojo pietų laiką ant transporto priemonės nebuvo. Kontrolierei, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, Ž. B. atsisakė pateikti prašomus dokumentus, motyvuodamas tuo, kad jis pietauja ir jo rankos riebaluotos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės, tai tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nors pažeidėjas teigia, kad asmuo paprašęs dokumentų neprisistatė, nepateikė jo teises ir pareigas patvirtinančių dokumentų, tačiau teismo posėdžio metu apylinkės teisme pažeidėjas parodė, jog negali prisiminti, ar V. S. turėjo ar neturėjo kokius tai skiriamuosius ženklus. Todėl Ž. B. teigimas, jog ji neprisistatė yra nepagrįstas, juolab, kad su V. S. patikrinime dalyvavo ir E. L., kuris nurodė, kad jis buvo su specialia apranga, jis buvo šalia kolegės V. S. ir viską girdėjo. Be to byloje nenustatytos aplinkybės, tokių aplinkybių nepateikė ir pažeidėjas, kad pažeidimą fiksavusi kontrolierė V. S. ir šalia buvęs kontrolierius E. L. pažinojo Ž. B. ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti.
Iš apeliacinio skundo turinio taip pat galima suprasti, kad Ž. B. supratimu, kontrolieriai gali tikrinti tik darbo metu, įsitikinus, kad maršrutinis taksi automobilis dirba. Teigia, kad tuo metu, kai vyko patikrinimas, jis pietavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog Ž. B. maršrutinį taksi buvo pasistatęs galinėje maršrutinių taksi stotelėje, prie kitų maršrutinių taksi, kur įprastai laukiama keleivių, jokių skiriamųjų ženklų, patvirtinančių pietų pertrauka nebuvo. Ž. B. teismo posėdžio metu neneigė, jog jo automobilis stovėjo maršrutinių taksi stotelėje, t. y. šalia kitų maršrutinių taksi paslaugas teikiančių automobilių, laukiančių keleivių. Liudytoju apklaustas E. L. nurodė, kad Ž. B. stovėjo galutinėje stotelėje ir už jo stovėjo dar vienas automobilis eilėje. Nustačius, jog Ž. B. automobilis stovėjo prie kitų maršrutinių taksi stotelėje, turėjo ženklą – plafoną su užrašu „8 maršrutinis taksi“, geltonas juostas ant transporto šonų, maršruto numeris atidengtas, be jokių skiriamųjų ženklų, kurie patvirtintų pietų pertrauką, vairuotojui sėdint prie vairo, akivaizdu, jog kontrolierė siekė patikrinti Ž. B. dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Ž. B. pietų pertraukos metu nereikėtų statyti maršrutinio taksi automobilio stotelėje, kur stovi kiti maršrutiniai automobiliai, o šiuo atveju pastačius maršrutinį taksi maršrutinių taksi stotelėje, kontrolierei reikia pateikti dokumentus patikrinimui. Be kita ko, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra tokio teisinio reglamentavimo, kuris ribotų kontrolę vykdančių pareigūnų teisę reikalauti pateikti dokumentus vairuotojų pietų metu. Įvertinus visas išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog Ž. B., stovėdamas maršrutinių taksi stotelėje, maršrutinių taksi eilėje, nevykdė teisėto kontrolierės reikalavimo, todėl pagal ATPK 137¹ str. 1 d. nubaustas pagrįstai.
Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Ž. B. už pažeidimą numatytą ATPK 142² str. 3 d. nubaustas pagrįstai, tačiau apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bauda už šį pažeidimą. Apylinkės teismas nutarimu Ž. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142² str. 3 d., paskyrė – 230,00 Lt dydžio baudą. Kai tuo tarpu ATPK 142² str. 3 d. numato, jog keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. Byloje nustatyta, kad Ž. B. dirba vairuotoju IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Minimo straipsnio sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimas keistinas ir Ž. B. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali penkiasdešimties litų bauda. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinės teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų apie Ž. B. baustumą byloje nėra, pažeidėjas turi nuolatinį darbą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde neginčija paskirtos baudos dydžio, tačiau jis skundžia viso nutarimo pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje keisdamas 2014-02-10 nutarimą nepažeidžia ATPK 302¹¹ str. numatytų nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimą pakeisti.
Ž. B. pagal ATPK 142² str. 3 d. skirti administracinę nuobaudą - 50 litų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti Ž. B. galutinę nuobaudą - 380 Lt baudą.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.