- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-931-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06026-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11413-877/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareikštu ieškiniu prašė priteisti 300 000 Eur neturinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti.
3. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsniu, ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodė, kad ieškovė su ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis), tačiau šiuo atveju minėta įstatymo norma netaikoma, nes Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, o ne Kaune ar Kauno rajone.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir nagrinėti ieškovės ieškinį iš esmės. Nurodė, kad ieškovės teisės buvo pažeistos Kaune, o ne Vilniuje ar Jungtinėje Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
7. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
8. Ieškovė ieškinį pareiškė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro duomenimis yra adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius. Kaip faktinį savo reiškiamų reikalavimų pagrindą ieškovė nurodė, kad jai neturtinė žala padaryta tuo, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. K. neteisėtai atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei adv. D. J. ir tretiesiems asmenims dėl 150 000 Eur žalos atlyginimo, ieškovė nuo 2015 m. daugiau kaip 580 kartų kreipėsi į pirmos instancijos teismus su ieškiniais, teismai atmeta jos reikalavimus apginti jos daiktines teises.
9. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Pirmosios instancijos teisme sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą buvo patikrinti VĮ Registrų centro Gyventojų registrų centro duomenys. Nustatyta, kad ieškovė V. F. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba apsunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šią teisę asmuo gali realizuoti tik įstatymo nustatyta tvarka, įskaitant ir civilinių bylų teismingumo taisykles.
11. CPK 29 straipsnyje yra numatyta bendroji teritorinio bylų teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnyje yra išvardinti konkretūs atvejai, kada ieškovas turi teisę pasirinkti, į kurį teismą pagal civilinės bylos teismingumo taisykles kreiptis. Šis sąrašas yra baigtinis.
12. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškovas turi teisę pagal savo gyvenamąją vietą reikšti ieškinius dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
13. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui nenurodė ieškinyje savo gyvenamosios vietos adreso. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, viešame registre nėra duomenų apie su ieškove dėl šio turto sudarytas nuomos ar panaudos sutartis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės V. F. faktinę gyvenamąją vietą Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio turinį sprendžia, jog ieškinys iš esmės yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir įžeidžiančio turinio pareiškimais. Ieškinyje iš esmės nėra nuodyta faktinių aplinkybių, susijusių su žalos ieškovei padarymo vieta, kuo yra grindžiamas ieškovės atskirasis skundas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi analizavo ieškovės teisę teikti ieškinį Kauno apylinkės teisme tik CPK 30 straipsnio 7 dalies prasme.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys turėtų būti teikiamas vadovaujantis CPK 29 straipsnyje nustatyta civilinių bylų teismingumo taisykle, t. y. – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovė teikdama ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė faktiškai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, t. y. kad jos kultūrinių, socialinių, ekonominių interesų centras yra Kauno mieste ar Kauno rajone.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Kaune, todėl ieškovė neturėjo pagrindo, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 ar 7 dalimi, pareikšti ieškinį Kauno apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pagal teismingumo taisykles ieškovė su šiuo ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pagal atsakovę Lietuvos valstybę galinčios atstovauti institucijos buveinės vietą. Byloje nėra duomenų, jog civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, būtų kaip nors pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė teismui dokumentus teikia naudodamasi elektroninėmis ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos posistemį.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.