Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-04-15 · Administracinė byla Nr. I-873-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
I-873-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00326-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
Ž. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-873-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00326-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, susipažinusi su pareiškėjo Ž. S. prašymu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo bei rašytinio proceso tvarka spręsdama prašymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Ž. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą prašymu (reg. Nr. 3-331) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo jam teisėtai priklausančią sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį 6 096,45 Lt.

Konstatuojama:

Dėl atsisakymo priimti pareiškėjo prašymą

Kaip matyti iš prašymo turinio bei prie prašymo pateiktų dokumentų, pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta, apskaičiuota ir mokama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 11SP-3170. Pareiškėjas prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste - ABTĮ) 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas.

Pareiškėjas atsakovu nurodo bei prašymo reikalavimą kelia Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, t. y. centriniam administravimo subjektui, todėl jo prašymas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjo Ž. S. prašymas nepriskirtinas Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl jį atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pareiškėjui išaiškintina, kad prašymas dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Dėl kreipimosi į teismą termino

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552 -519/2013). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Taigi specialūs įstatymai gali numatyti kitokius skundo (prašymo) administraciniam teismui padavimo terminus nei ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija yra viena iš valstybinių pensijų rūšių, ji yra mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos yra skiriamos pagal specialųjį įstatymą (Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Valstybinio pensinio aprūpinimo pareigūnams ir kariams pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimas. Išanalizavusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytą Valstybinių pensijų įstatyme bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Šiuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552 -519/2013).

Kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 59-1153; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 71-2555) 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui.

Pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. lapkričio mėnesį. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas dėl sumažintos pensijos nesikreipė (arba teismui tokių duomenų nepateikė). Pareiškėjas 2014 m. kovo 21 d. prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tik dėl pažymos apie 2010-2014 m. pensijos dydį išdavimo.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/13, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Kaip jau nurodyta, pirmoji sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų lapkričio mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui paštu pateikė 2014 m.balandžio 9 d, t. y. akivaizdžiai praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą. Pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą trejų metų skundo padavimo teismui terminą

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Ž. S. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo kaip nepriskirtiną Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė