- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-763-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12006-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- D. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 10 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5288-470/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K. ir prašė priteisti iš atsakovo 1877,10 Eur negrąžintą paskolą, 183,35 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024-11-11 iki 2025-03-20, 339,37 Eur administravimo mokestį, 38,78 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2025-03-21 iki 2025-04-27, 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027-07-10), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 454,50 Eur sumos, 194,79 Eur sutarties sudarymo mokestį, 16,19 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, t. y. 70,00 Eur žyminį mokestį ir 363,00 Eur už teisines paslaugas.
2. Nurodė, kad šalys 2024 m. liepos 10 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2190,65 Eur paskolą (1978,16 EUR paskolos suma ir 212,49 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, pagal iš anksto duotą paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą atsakovo 212,49 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 978,16 Eur atsakovo ankstesnį įsiskolinimą bendrovei pagal paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 26231767, o 1000 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.
3. Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, laiku įmokų nemokėjo, todėl ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė 2025 m. kovo 21 d.
Atsiliepimas
4. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti per darbovietę 2025 m. birželio 20 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
5. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. liepos 10 d. sprendimu už akių pareikštą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. K. 1877,10 Eur negrąžintą paskolą, 167,72 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. kovo 20 d., 38,78 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 21 d. iki 2025 m. balandžio 27 d., 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 454,50 Eur sumos, 16,19 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m, balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 356,29 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Finansų bitė“. Likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš atsakovo D. K. priteisė 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas, sprendė, jog tarp šalių susiklostė vartojimo kredito santykiai, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ji suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo įmokų, grąžino tik dalį kredito, todėl atsakovas pažeidė prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai sudaro pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti 1877,10 Eur negrąžintą paskolą bei 183,35 Eur palūkanas, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo.
8. Kartu teismas vertino, jog CK 6.71 straipsnio 1 dalies bei 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatos sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti 16,19 Eur delspinigius.
9. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktai draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi.
10. Ieškovė savo atlygį suskaidė į dvi dalis: 212,49 Eur Sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už Sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 393,64 Eur Sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 606,13 Eur (212,49 Eur + 393,64 Eur), o iš šios sumos Sutarties sudarymo mokestis sudaro 35,05 proc. (212,49 Eur ÷ 606,13 Eur × 100 proc.).
11. Taigi, ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą. Tokios išvados nepaneigia ir Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka, pagal kurią Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike, kadangi ieškovė Sutarties sudarymo mokestį, t. y. didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį įsiskaitė Sutarties sudarymo metu, ką draudžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalis.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, Paskolos sutarties sąlygos dėl Sutarties sudarymo mokesčio pripažintinos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o ieškovės reikalavimas dėl 212,49 Eur Sutarties sudarymo mokesčio atmetamas. Ieškovė iš atsakovės yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 17,70 Eur (212,49 Eur – 194,79 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistinas sumas.
13. Spręsdamas dėl 339,37 Eur administravimo mokesčio, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 procentų, ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į sutartį neįtraukė, už Sutarties sudarymą nusimatydama neteisėto dydžio atlygį. Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip Sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso Sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovės tik administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovės vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms.
14. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė iš atsakovo gautais mokėjimais įskaitė 313,55 Eur (2190,65 Eur – 1877,10 Eur) arba 14,31proc. paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 56,34 Eur (393,64 Eur × 14,31 proc.) Sutarties administravimo mokesčio. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 54,27 Eur šio mokesčio, ieškovė turi teisę gauti 2,07 Eur administravimo mokesčio.
15. Byloje konstatavus 15,63 Eur (17,70 Eur Sutarties sudarymo mokesčio – 2,07 Eur Sutarties administravimo mokesčio) permokos faktą, vadovaujantis ieškovės pateiktų Sutarties bendrųjų sąlygų pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma iki 167,72 Eur (183,35 Eur – 15,63 Eur) mažinama ieškovei iš atsakovo priteista mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, suma.
16. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Sutartimi šalys paskolos grąžinimo terminą numatė iki 2027 m. liepos 10 d. Ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė 2025 m. kovo 21 d. dėl atsakovo kaltės, nes įmokų pagal Sutartyje numatytą mokėjimų grafiką jis nemokėjo. Faktas, jog ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus Sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
17. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, kas nagrinėjamu atveju sudaro 38,78 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 21 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. ir 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027-07-10), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 454,50 Eur sumos).
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tenkintų ieškovės reikalavimų dalį, taip pat bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas reglamentuojančias nuostatas, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas bei ieškovei priteisiama 356,29 Eur (433,00 Eur x 82,28 proc.) bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš atsakovo priteisti 12,25 Eur išlaidas valstybei.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
19. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta, taip pat pakeisti sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti 194,79 Eur sutarties sudarymo mokestį bei perskaičiuoti priteistinus administravimo mokestį bei paskolos palūkanas; priteisti 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
17.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio, remiantis VKĮ 25³ str. 6¹ d. Bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio.
17.2. Ieškovei, kaip skolinimosi platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Visi šie mokesčiai nurodyti paskolos sutartyje, apie juos paskolos gavėjas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti.
17.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog sutarties sudarymo mokestis yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (1978,16 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (212,49 Eur) yra skolintojų (tame tarpe ir ieškovės) investuojama suma. Skolintojai investavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės, kaip organizatorės, sąskaitą, kaip atlygis, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams (kartu ir ieškovei), pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.
17.4. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė savo veikloje taiko VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išimtį, skaičiuodama tarpusavio skolinimo operatoriaus atlygį ir netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytos atlygio skaičiavimo tvarkos, atitinkamai turi būti pakeisti pirmosios instancijos teismo atlikti priteistinų sumų perskaičiavimai ir iš atsakovo priteistas likęs nesumokėtas 339,37 Eur administravimo mokestis bei pakeista sprendimo dalis, dėl priteistinų palūkanų sumažinimo iki 167,72 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 339,37 Paskolos sutarties administravimo mokestį bei 194,79 Eur Paskolos sutarties sudarymo mokestį iš esmės buvo netenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl apeliaciniu skundu neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas neapsisakys.
22. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi, todėl Paskolos sutarties sąlygos dėl Sutarties sudarymo mokesčio pripažintos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o ieškovės reikalavimas dėl 212,49 Eur Sutarties sudarymo mokesčio atmestas.
23. Kartu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Paskolos sutarties administravimo mokesčio, nurodė, jog ši ieškovės bendro atlygio dalis yra proporcinga tik atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš atsakovo gautais mokėjimais įskaitė 313,55 Eur (2190,65 Eur – 1877,10 Eur) arba 14,31proc. paskolos sumos, todėl ji įgijo teisę į 56,34 Eur (393,64 Eur × 14,31proc.) Paskolos sutarties administravimo mokesčio, kuris, atsižvelgiant į tai, kad gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 54,27 Eur šio mokesčio, bendrai sudaro 2,07 Eur.
24. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, tvirtina, jog Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei, kaip organizatorei, mokamo atlyginimo, vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Argumentą, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinos ne VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies, o VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies nuostatos, apeliantė buvo nurodžiusi ir pareikštame ieškinyje, pažymėdama, kad ji veikia ne tik kaip organizatorė, tačiau ir kaip skolintoja, taip pat pridėjo Pažymą apie UAB „Finansų bitė“ (Skolintojo Nr. I-00007702) investicijas į paskolas.
25. Išties, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatos numato, jog ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tačiau aptariamos nuostatos kartu įtvirtina ir tai, kad šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.
26. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis numato, jog šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
27. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde, VKĮ nuostatos įtvirtina, jog skolinimo platformos operatoriaus atlygio skaičiavimas gali priklausyti tiek nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, tiek tokio reikalavimo netaikant.
28. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatas, nenurodė bei neargumentavo, kuo remdamasis daro išvadą, jog ieškovės nurodomos VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies nuostatos, faktiškai leidžiančios spręsti klausimą dėl sutarties sudarymo mokesčio bei atitinkamai administravimo mokesčio (ar jų dalies) skaičiavimo pagrįstumo negali būti taikomos.
29. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nei ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos Pažymos apie UAB „Finansų bitė“ (Skolintojo Nr. I-00007702) investicijas į paskolas, nei Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatos, numatančios, jog „Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų Paskolos sumos ir užtikrina, kad visu Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu Operatoriaus pagal Paskolos sutartį Paskolos gavėjui suteikta Paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos.“(3.23 punktas).
30. Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovė turi teisę į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išlygą, t. y. įvertinti, ar tarpusavio skolinimo platformos operatorė kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatorės pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
31. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino, dėl jų nepasisakė. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad pati investuoja į jos administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje skelbiamas paskolas, suteikdama ne mažiau nei 12 procentų bendros vartojimo kredito (paskolos) sumos paskolos gavėjams, teikė, jos manymu, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, negalėjo nuspręsti dėl ieškovei mokėtino atlygio, taip pat ir sutarties sudarymo mokesčio, dydžio ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, o kartu nebuvo galimybės įvertinti ieškinio reikalavimų dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio pagrįstumo, įskaitant ir to, ar ieškovei, kaip skolinimosi platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis (sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis) yra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų.
32. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio dalių priteisimo, netyrė ir nevertino dalies ginčui svarbių aplinkybių. Teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių dėl paskolos sutarties sudarymo mokesčio esmės, prigimties ir paskirties; netyrė ir nesiaiškino ieškovės teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo.
33. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).
34. Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartų duomenų pagrindu, atsižvelgiant į teismo sprendimo už akių turinį ir teismo nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinio sprendimo dalis pagal ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priėmė neatsižvelgęs į nagrinėjamam teisiniam santykiui reikšmingo specialaus VKĮ teisinio reglamentavimo turinį, todėl neištyrė, neatskleidė reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Dėl to teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos dalies ginčytinais klausimais nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kadangi šiuo metu nėra priimtas procesinis sprendimas dėl viso ginčo baigties (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 10 d. sprendimo už akių dalis dėl paskolos palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo D. K. ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.