- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- ATP-265-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00061-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- T. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos T. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2016 m. vasario 4 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta T. V. prašo neatimti teisės vairuoti. Nurodo, kad neneigia, jog vairavo automobilį, tačiau darydama manevrą, nepajuto smūgio, negirdėjo dūžtančių detalių garso, važiavo lėtai ir nepajuto, kaip atsirėmė į kitą automobilį. Vėliau į namus atvykę pareigūnai pranešė apie eismo įvykį, ji kartu su pareigūnais apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, jog išdužusi nedidelė dalis galinio dešinės pusės žibinto, pareigūnams paaiškino, jog nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę. Nukentėjusiojo automobiliui taip pat buvo apgadintas tik dešinės pusės galinis žibintas, todėl abiejų transporto priemonių apgadinimai nežymūs, taigi didelio smūgio nebuvo. Liudytoja S. B. garsą galėjo išgirsti todėl, jog sėdėjo neužvestoje transporto priemonėje, kurios durelės buvo praviros. Teisme teigė, kad važiuodama klausė muzikos, variklis taip pat skleidžia garsą, jos automobilyje yra atstumo jutikliai, kurie taip pat nesuveikė, todėl ji galėjo negirdėti, kad kliudė kitą automobilį. Pasišalinti iš eismo įvykio nebuvo jokio tikslo, kadangi automobilis tvarkingas, galiojanti techninė apžiūra, draudimas, vairavo blaivi. Buvo dienos metas, gatvė filmuojama, todėl pasišalinti iš eismo įvykio būtų neprotinga. Jai žinomos ir griežtos pasekmės. Teismas turėjo įvertinti subjektyviosios pusės požymius, kaltės buvimą, ar tai buvo sąmoningas pasitraukimas iš įvykio vietos ar tik dėl žmogiškojo faktoriaus, kai nepajuto, nesuvokė, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino. Vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas, kadangi yra dirbanti ir kasdien reikia važinėti į darbą Klaipėdos rajone, be to, yra neįgali, dažnai tenka vykti pas gydytojus, į reabilitacijos procedūras.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl T. V. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su T. V. nubaudimu už pasišalinimą iš įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), teigiama, kad ji nepajuto kliudžiusi kitą transporto priemonę, o teisė vairuoti jai labai reikalinga. Tačiau apygardos teismas vertina, jog T. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, T. V. neneigia savo kaltės dėl kito automobilio apgadinimo, tačiau teigia, jog nesuprato apgadinusi kitą transporto priemonę, negirdėjo smūgio, kuris buvo nedidelis. Vis dėlto apeliantės argumentai atmestini. T. V. dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuosekli. Rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) ji teigė, kad kitoje gatvės pusėje stovėjusį automobilį pamatė tik tada, kai į jį atsitrenkė, pastebėjo, kad tai buvo tamsios spalvos automobilis, važiuodama suprato, kad „padarė avariją“. Taigi pirminiame savo paaiškinime T. V. nurodė, kad suprato ir pajuto, jog kliudė kitą automobilį, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje T. V. pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog smūgio nepajuto ir jokio garso negirdėjo. Vis dėlto, teismo posėdžio metu duoti T. V. parodymai neįtikinantys. Liudytoja S. B. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog girdėjo automobilių susidūrimą, garsas buvo didelis, matė, kaip automobilis BMW, vairuojamas tamsiaplaukės moters, atbuline eiga išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Taigi iš liudytojos parodymų matyti, jog pašaliniam asmeniui eismo įvykis tikrai buvo girdimas. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos patvirtina, kad buvo išdužę abiejų transporto priemonių galiniai, dešinės pusės žibintai, matėsi įbrėžimai ant automobilių galinių dešiniųjų sparnų. Apgadinimų pobūdis rodo, jog dviejų automobilių kontaktas buvo žymus, transporto priemonės ne tik apibraižytos, tačiau išdaužti ir galiniai žibintai, todėl atidus vairuotojas, o atidžiai vairuoti yra T. V. pareiga, neabejotinai turėjo pajusti, jog kliudė kitą automobilį. Nors T. V. teigia, jog nieko negirdėjo, nes salone galėjo groti muzika, be to, nesuveikė „parkavimo signalizacija“, tačiau tai tik pasirinkta apeliantės gynybinė taktika. Bylos aplinkybės rodo, kad transporto priemonių susidūrimas iš šono buvo matomas ir girdimas, kadangi apie įvykį apgadinto automobilio savininkui pranešė kitas asmuo, užsirašęs apgadinusio ir iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio numerius. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad T. V. galėjo nesuprasti apgadinusi kitą transporto priemonę. Taigi apeliantė pagrįstai nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniame skunde T. V. prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi jai reikia vykti į darbą, pas gydytojus, medicinines procedūras, be to, yra neįgali. Apeliantės prašymas atmestinas. Apylinkės teismas T. V. skyrė nuobaudą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Švelnesnės nuobaudos skyrimas jai būtų galimas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nuobaudos skyrimo. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas nemato galimybių T. V. švelninti skirtą nuobaudą. T. V. praeityje bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors naujo pažeidimo padarymo metu kitos nuobaudos negaliojo, tačiau ankstesnis baustumas rodo, jog T. V. nėra drausminga vairuotoja ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jos gyvenime. Byloje nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. V. teisė vairuoti atimta minimaliam įstatyme numatytam terminui, todėl, atsižvelgus į visą tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo švelninti minimalią pažeidėjai skirtą nuobaudą.
Apeliantė nurodo, jog yra neįgali. ATPK 27 straipsnio 3 dalis numato, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys. Šiuo konkrečiu atveju byloje yra darbingumo lygio pažyma, patvirtinanti, kad T. V. darbingumas 55 proc., bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, tačiau apeliantė nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad naudojimasis transporto priemone jai būtų būtinas dėl neįgalumo, byloje esantys dokumentai to niekaip nepatvirtina. Todėl nėra pagrindo taikyti ir ATPK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.