- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-674-366-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00453-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Evaldas Vanagas, Tomas Zdanavičius
- Civilinis ieškovas
- D. S.
- Nuteistasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Linas Belevičius, Rolandas Vaitekūnas, Vytautas Kupcikevičius
Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00453-2009-0
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Tomo Zdanavičiaus,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S. bei jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio mieto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:
- BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams;
- BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams;
- BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir T. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu iš T. P. priteista: 15 000 Lt nukentėjusiajai D. S. neturtinei žalai atlyginti bei 1600 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Be to, šiuo teismo nuosprendžiu T. P. išteisintas pagal BK 294 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
T. P. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. 23 val. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. 04.50 val. Panevėžyje, bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu, tai yra grasindamas tuoj pat sužaloti peiliu bei laikydamas įrėmęs peilio smaigalį ir ašmenis nukentėjusiajai D. S. į kaklą, taip atimdamas galimybę D. S. priešintis, prieš jos valią du kartus lytiškai santykiavo bei ją seksualiai prievartavo, t. y. vieną kartą tenkino lytinę aistrą oraliniu ir tris kartus analiniu būdu.
Taip pat T. P. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. 23 val. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. 03.30 val. Panevėžyje, bute adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu, tai yra grasindamas tuoj pat sužaloti peiliu bei prieš nukentėjusiosios D. S. valią lytiškai santykiaudamas bei ją seksualiai prievartaudamas, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę – privertė D. S. parašyti skolos raštelius jo naudai 27 444 Lt sumai.
Be to, T. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d. tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 9.00 val. Panevėžyje, bute adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir užvaldydamas svetimą, nukentėjusiajai D. S. priklausantį 16374 Lt vertės turtą: du vyriškus sidabrinius žiedus 300 Lt vertės, vyrišką kišeninį laikrodį 80 Lt vertės, du vyriškus laikrodžius „Pobeda“ 100 Lt vertės ir „ZIM“ 100 Lt vertės, auksinę monetą 1899 m. 800 Lt vertės, dvi sidabrines monetas bendros 800 Lt vertės, dvi auksines dantų karūnėles 100 Lt vertės, tris moteriškus auksinius laikrodžius „Zaria“ 1800 Lt vertės, „Čaika“ 1600 Lt vertės, „Zaria“ su auksine apyranke 2500 Lt vertės, du moteriškus laikrodžius „ZARIA“ 100 Lt vertės ir „SLAVA“ 80 Lt vertės, eletroninį laikrodį 50 Lt vertės, septynis moteriškus auksinius žiedus bendros 1540 Lt vertės, šešis auksinius auskarus bendros 1009 Lt vertės, dvi auksines grandinėles 550 Lt vertės, keturis auksinius pakabukus bendros 350 Lt vertės, dešimt sidabrinių pakabukų bendros 340 Lt vertės, septynias sidabrines grandinėles su pakabukais bendros 445 Lt vertės, tris sidabrines apyrankes bendros 180 Lt vertės, aštuoniolika sidabrinių auskarų bendros 575 Lt vertės, du sidabrinius komplektus bendros 300 Lt vertės – grandinėlę su pakabuku, auskarus ir žiedą bendros 100 Lt vertės; grandinėlę, apyrankę ir auskarus bendros 200 Lt vertės; dešimt sidabrinių žiedų bendros 170 Lt vertės, sidabrinę sagę 30 Lt vertės, penkis bižuterinius žiedus bendros 80 Lt vertės, septynias bižuterines grandinėles su pakabukais bendros 280 Lt vertės, aštuoniolika bižuterinių auskarų bendros 495 Lt vertės, septynias bižuterines apyrankes bendros 40 Lt vertės, tris bižuterinius komplektus bendros 290 Lt vertės – grandinėlę ir apyrankę bendros 50 Lt vertės; kolje ir auskarus bendros 200 Lt vertės, grandinėlę ir apyrankę bendros 40 Lt vertės, septynis bižuterinius pakabukus bendros 280 Lt vertės, dvidešimt tris bižuterines sages bendros 745 Lt vertės, vyrišką odinę piniginę 200 Lt vertės; D. S. dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); D. S. ir 2003-09-22 AB SEB banko pensijų kaupimo sutartį Nr. x, 2009-01-20 AB SEB banko Vartojimo kredito sutartį Nr. xx, D. S. – diplomą HT-I Nr. 514830, rezervo prievolininko liudijimą Nr. x, vidurinio mokslo atestatą 1987-06-23, aštuonmečio mokslo pažymėjimą B Nr. y, LTSR Statybos ministerijos Centrinio mokymo kombinato pažymėjimą Nr. yy, Gyvenimo aprašymą, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą Nr. c, Krizių tyrimo centro Pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos praktikos sertifikatą 2008-07-02 Nr. cc, Specialiosios praktikos slaugytojos Licenziją (duomenys neskelbtini) 2006-03-21, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-05-06, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2000-10-13, D. V. ir D. V. ištuokos liudijimą AD Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. gimimo liudijimą LR Nr. (duomenys neskelbtini) 1969-03-13, AB SEB banko elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-08-20, AB SEB banko Visa Electron (VSDC) kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą 2009-02-04 Nr. (2009-11-PD)-893, D. S. 2008-1023 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. 2001-06-20 žemės sklypų dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją 2009-09-23, 2000-09-05 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (), elektros energijos 2009-03-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (), šalto vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo 2009-03-13 sutartį (), gamtinių dujų pirkimo-pardavimo 2009-03-20 sutartį Nr. (); buto (duomenys neskelbtini), Panevėžys dokumentai – Buto (duomenys neskelbtini), bylą, buto (duomenys neskelbtini), namų knyga iš 49 lapų; atsiskaitymo už geriamą vandenį ir nuotekas knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), Rytų skirstomieji tinklai atsiskaitymo knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos dujos atsiskaitymo už gamtines dujas knygelę Nr. (duomenys neskelbtini); atliktų darbų aktą už 2009 m. 03 mėnesį AB „I“, rangos sutartį Nr. 09-03-2R 2009-03-16, lokalinę sąmata AB „I“, 2009-03-23 PVM Sąskaita faktūra serija IGL Nr. 0900314, atliktų darbų ir išlaidų aktą F-3 už 2009 m. kovo mėn., 2009-03-25 AB „SEB“ banko grynųjų pinigų perdavimo kvitą Nr. (), V. K. įmonės kasos pajamų orderio kvitą serija VKF Nr. 0257, sutartį Nr. 09-02-05 su V. K. įmone 2009-01-28, (duomenys neskelbtini) namo bendrijos protokolo Nr. 7 pažymą 2009-02-03, projektinės dokumentacijos parengimo pagal sutartį Nr. 09-02-05 darbų baigimo aktą, statybos leidimą Nr. 45.71 2009-03-06, Panevėžio visuomenės sveikatos centro statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymą 2009-02-18 Nr. SPD-102, V. K. įmonės atestato kopiją Nr. (), Panevėžio miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolą dėl statybos leidimo išdavimo 2009-03-03 Nr. 09S-068, 2009-02-10 Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 56; Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus išvadą 2009-02-10 Nr. Nr. 56; D. S. prašymas išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą 2009-02-04, valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą 2008-10-31 Nr. 398147, aiškinamąjį raštą dėl buto perplanavimo nekeičiant paskirties, 2009-03-05 PVM sąskaitą faktūrą serija VKF-0092, J. S. kvalifikacijos pažymėjimą 1982-06-10 Nr. 10, J. S. profsąjungos bilietą Nr. 01202746, leidimą Nr. 261 bendrovės Panevėžio maistas 1993-02-24 J. S., J. S. sanitarinę knygelę, J. S. karinis bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. atsiskaitymo knygelę Nr. (), J. S. pažymėjimą 1951-01-15, J. E. S. pensininko pažymėjimą serija PP Nr. 349192, O. D. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), B. D. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, Č. A. ir B. A. ištuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, Č. A. ir B. D. A. santuokos akto įrašas (duomenys neskelbtini) Nr. x, S. A. ir A. A. sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. x; J. E. S. laikinąjį akcininko pažymėjimą 1992-10-26 Nr. 823, J. E. S. laikinąjį akcininko pažymėjimą Nr. 190, Žemės perleidimo aktą 1927-12-10 Nr. x, J. S. pažymėjimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, J. S. Mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, J. E. S. ir B. A. Santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, J.E. S. gimimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, J. S. atsargos liudijimą Nr. x, J. S. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, B. D. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. x, J. S. laikinąjį akcininko pažymėjimą Nr. 144026, J. S. privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą 2000-12-04 SK 7008670, J. S. „L“ pažymėjimą 1966-12-29 Nr. 27, J. S. pažymėjimą apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės 1991-06-05, J. S. karinį bilietą Nr. x, J. S. pažymėjimą Nr. x, J. S. pirkėjo vizitinę kortelę D Nr. 400510, B. S. siuvimo fabriko „N“ leidimą Nr. 88, B. S. pažymėjimą 1984-10-31 Nr. 7157, B. S. mirties liudijimą AK Nr. x, J. E. S. mirties liudijimas AA Nr. x, „O“ garantinį taloną 2009-06-08 su UAB „N“ kasos čekiu 2009-06-27, Plaukų džiovintuvo „BOMANN HT 896 CB“ garantinį taloną ir UAB „TOPO CENTRAS“ kasos čekiu 2009-06-16 Nr. 124008/93, Skalbimo mašinos „Electrolux EWT-10120W 2007-10-17 garantinį taloną Nr. B* 021448, Dulkių siurblio „PHILIPS“ garantinį taloną 2007-10-17 „TECHasasPLIUS“, „UAB Omnitel“ mobiliojo telefono „Sony Ericsson“ garantinę pažymą Nr. 50700813 2007-10-03, padarė didelę žalą nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę – reikalavo iš D. S. 500 Lt skolos.
Šalies argumentai
Nuteistojo T. P. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius apeliaciniu skundu prašo Panevėžio mieto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendį dalyje dėl T. P. pripažinimo kaltu pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis dalyje dėl T. P. pripažinimo kaltu yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas, buvo padarytos neatitinkančios bylos aplinkybių išvados. Gynėjo teigimu, T. P. kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios D. S. parodymais, kuriuos patvirtina tik kai kurie išvestiniai įrodymai – liudytojų R. S., R. S., R. M. ir A. V. parodymai apie tai, ką šiems liudytojams pasakojo nukentėjusioji. Gynėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes jo teigimu, toks vertinimas nepašalina teisinės klaidos galimybės, kadangi yrant T. P. ir R. S. šeimai jie patyrė stresą, dėl to jų abiejų veiksmai įvykio metu buvo ne visiškai adekvatūs, todėl tinkamai juos įvertinti yra sudėtinga. Gynėjo teigimu, T. P. kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jei būtų atsižvelgta į galimą nukentėjusiosios apkalbą, nėra neginčytinai įrodyta. Pažymi, kad jų konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiosios D. S. bei jos brolio R. S. nenaudai priimto turtinių nesutarimų sprendimo. Gynėjo manymu, tai galėjo skatinti nukentėjusiąją apkalbėti T. P. tam, kad gautų iš jo turtinės naudos kaip tam tikros kompensacijos už teismo sprendimu priteistas lėšas dėl buto pagerinimo. Todėl kaltinamojo parodymų dėl galimos jo apkalbos atmetimas negali būti kategoriškas. Nors D. S. kreipiantis į teisėsaugos institucijas dėl galimo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo dar nebuvo teismo sprendimo civilinėje byloje ir nuteistojo civilinio ieškinio, tačiau tuo metu D. S. jau buvo pasirašiusi skolos raštelius T. P.. Gynėjas mano, kad D. S. tokiu būdu galėjo siekti įtikinti teismą, kad skolos rašteliai yra pasirašyti prievartos įtakoje ir taip juos nuginčyti. Gynėjo manymu, teismas skirtingų šalių (pusių) pateiktus duomenis vertino skirtingai, vieniems įrodymams suteikdamas didesnę galią kitų įrodymų atžvilgiu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė padidintą reikšmę telefoninių pokalbių išklotinėms, kadangi jos vienodai patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek ir nuteistojo parodymus. Teigia, kad kai kuriuos telekomunikacinius įvykius, kurie paneigia nukentėjusiosios parodymus apie įvykių eigą, teismas nutylėjo. T. P. parodė, kad įvykio naktį jis rūpinosi sunegalavusios motinos T.A. P. sveikata, todėl ne tik vakare važiavo jos aplankyti, bet ir skambino jai naktį bei klausinėjo apie sveikatos būklę. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos T.A. P. parodymai ir 2009-08-20 nuo 23.53 iki 23.56 T. P. telefonu vykę telekomunikaciniai įvykiai. Gynėjas nurodo, kad šios aplinkybės paneigia nukentėjusiosios nurodytą įvykių eigą, jog po 23 val. ji buvo T. P. žaginama ir seksualiai prievartaujama. Kadangi D. S. nematė T. P. bendraujant telefonu su savo motina galima daryti išvadą, kad ji tuo momentu buvo ne su T. P., nors ji tvirtino, jog T. P. jos nebuvo palikęs vienos. T. P., T.A. P. parodymais ir objektyviais duomenimis – telefoninių pokalbių išklotine patvirtinta aplinkybė paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad ji visuomet buvo T. P. akivaizdoje ir negalėjo pasipriešinti ar pasikviesti pagalbos. D. S. nurodytos įvykių eigos nepatvirtina ir kiti objektyvūs duomenys - 2009-08-26 USB atmintinės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog iš T. P. paimtoje USB atmintinėje užfiksuotas vėliausias laikas, kada buvo dirbta kompiuteriu – 22.02 val., yra žymiai ankstesnis, nei T. P., nukentėjusiosios teigimu, pradėjo naudoti grasinimus bei ją žaginti ir seksualiai prievartauti. Gynėjas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, kad T. P. nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą, be to, nėra jokių duomenų, patvirtinančių ir nukentėjusiosios bejėgišką būklę, o grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nėra patvirtintas neabejotinais duomenimis. Nurodo, kad peilio suradimas virtuvėje nei patvirtina nukentėjusiosios D. S. parodymus, nei juos paneigia. Be to, to nepatvirtina ir R. S. elgesys, kuomet jam jo sesuo D. S. pasiskundė apie grasinimą peiliu – jis nevyko sesers gelbėti, nesiūlė kreiptis į policiją, kas verčia abejoti, ar D. S. tikrai skundėsi dėl grasinimo peiliu bei kad D. S. balsas jam kėlė nerimą. Nurodo, kad realaus smurto ar grasinimų tuoj pat jį panaudoti nebuvimą visiškai patvirtina ir ta aplinkybė, kad D. S., turėdama daug galimybių išvengti tariamo smurto ir seksualinės prievartos, šių veiksmų nevengė ir net nesistengė tai padaryti. Bylos duomenimis, tai pripažino ir nukentėjusioji, T. P. veikų darymo metu ne kartą buvo nuėjęs į tualetą, vėliau buvo išėjęs į rūsį, tačiau D. S. nei kvietėsi pagalbos, nei išėjo iš buto, paskambinusi telefonu broliui ji nieko nesakė apie tariamą seksualinę prievartą, be to, D. S. netgi teiravosi, kokį laišką po tariamo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo rašo T. P.. Gynėjo teigimu, atskirai paimti nukentėjusiosios D. S. parodymai ir juos atkartojantys išvestiniai liudytojų R. S., R. S., A. V. ir R. M. parodymai neleidžia padaryti kategoriškos, neabejotinos išvados, kad nuteistasis T. P. išžagino ir seksualiai prievartavo D. S. bei savavališkai, grasindamas nukentėjusiajai peiliu ir ją žagindamas bei prievartaudamas, vykdė tariamą D. S. ginčijamą savo teisę išgauti iš D. S. skolos raštelius.
Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendį dalyje dėl pripažinimo kaltu pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat panaikinti nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų bei neturtinės žalos priteisimo iš jo, ir D. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Teigia, kad šis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad iš nuosprendžio įrašytų formuluočių akivaizdu, jog teismas sutapatino du alternatyviuosius objektyviuosius veikų sudėties požymius į vieną, laikydamas, jog ir grasinimai panaudoti fizinį smurtą apima fizinio smurto panaudojimo požymį. Teigia, kad bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, kad jis būtų D. S. mušęs, užlaužęs rankas, smaugęs ar atlikęs kokius nors kitus fizinius prievartinius veiksmus, jokių analogiško pobūdžio veiksmų nenustatė ir nuosprendyje nenurodė teismas. Konstatuodamas, jog grasinimas peiliu ir peilio pristatymas prie kaklo sudaro BK 149 ir 150 str. numatytų veikų požymius – fizinio smurto panaudojimą ir kitaip atimant galimybę priešintis, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o šios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodo, kad tik nukentėjusioji nurodė, kad ji nesutiko lytiškai santykiauti ir kad jis jai grasino. Jokie kiti įrodymai to nepagrindžia. Liudytojų R. S., R. M., A. V., T.A. P., D. P., M. J., D. G. parodymai tik patvirtina, jog jis ir D. S. ilgą laiką artimai bendravo, kartu gyveno, turėjo lytinių santykių, o tai, kad D. S. savo versiją papasakojo ne tik policijos pareigūnams, bet ir kitiems asmenims, nedaro jos parodymų patikimesniais. Nuteistasis pažymi, kad liudytojo R. S. jo parodymai iš dalies neatitinka nukentėjusiosios parodymų – jis teigia, jog D. S. jam pasakojo tik apie santykiavimą oraliniu būdu, bet nieko nesakė apie santykius vaginaliniu ir analiniu būdu. Vertinant jo parodymus būtina atsižvelgti į jo moralinį ir finansinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis parodymus davė siekdamas išvengti jam ir jo seseriai nepalankaus teismo sprendimo civilinėje byloje. Teismas nurodė, jog D. S. išgyveno, lankėsi pas gydytojus psichiatrus, jai buvo nustatyta depresija, tačiau jis, T. P. teismui taip pat pateikė dokumentus, įrodančius, jog jam irgi buvo nustatyta depresija. Todėl teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog psichologinius sutrikimus sukėlė būtent neva buvęs prievartinis lytinis aktas, o ne prieš tai buvęs santykių pablogėjimas, turto dalybos, prasidėję baudžiamasis ir civilinis procesai. Nuteistojo manymu, duomenys apie D. S. psichologinę būseną negali nei įrodyti, nei paneigti jokių reikšmingų aplinkybių šioje byloje. Ekspertizės aktas tik rodo buvusią psichologinę įtampą ir stresą, tačiau tai neįrodo, kad jis žagino D. S.. T. P. pažymi, jog nukentėjusiosios D. S. parodymų dėl jos nesutikimo lytiškai santykiauti ir naudoto psichinio smurto nepatvirtina nei vienas kitas įrodymų šaltinis, o akistatos protokolas ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas nėra savarankiški ir nepriklausomi įrodymų šaltiniai. Nurodo, kad daug kartų įremiant peilio ašmenis, smaigalį D. S. į kaklą ir tuo pačiu atliekant fizinius veiksmus - ją prievartaujant oraliniu, analiniu būdu, judant, ant jos kaklo privalėjo atsirasti įpjovimai, nubrozdinimai ar kitokios sužalojimo žymės, tačiau teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1061/09 (05), nustatyta, jog D. S. kūne jokiu išorinių sužalojimų nėra. D. S. parodymų nepatvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės. Peilis, kuriuo, kaip teigia nukentėjusioji, jai buvo grasinta, buvo rastas ne kambaryje, kuriame vyko lytiniai santykiai, o virtuvėje, spintelės stalčiuje greta kitų peilių. Kaip peilis atsidūrė virtuvės spintelėje, nėra aišku. Ant peilio ašmenų kraujo nebuvo, šis peilis nebuvo tirtas siekiant nustatyti ar ant jo geležtės yra nukentėjusiosios odos epitelio ląstelių ar kitų biologinių pėdsakų. Todėl peilio paėmimo virtuvėje faktas niekaip neįrodo, kad šiuo peiliu jis grasino nukentėjusiajai tariamai prievartiniu santykių metu. Nurodo, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuotas ir dubuo, į kurį neva D. S. vėmė po santykiavimo oraliniu būdu. Įvykio vietos apžiūros metu bute nebuvo nustatyta ir jokių smurto, kovos požymių. Nurodo, kad D. S. teigė, jog jis pasiėmė kompiuterį ir pradėjo skaičiuoti po to, kai jai grasino peiliu, tačiau tokius jos parodymus paneigia objektyvūs tyrimo veiksmų metu nustatyti duomenys - 2009-08-26 USB atmintinės apžiūros protokolas. Jame nurodytas vėliausias dirbo kompiuteriu laikas - 22.02 val. Teismas konstatavo, kad D. S. jis žagino ir psichinį smurtą jos atžvilgiu naudojo ilgą laiką - nuo 23 val. iki 4.50 val. ryto. Objektyviai nustatyta, jog tuo laikotarpiu tiek jis, tiek D. S. ne kartą kalbėjo telefonu. Be to, tiek D. P., tiek T.A. P. patvirtino, jog pokalbių metu jo balsas buvo normalus, D. S. pagalbos nesišaukė. Nuteistasis pažymi, kad D. S. turėjo visas galimybes tiek pabėgti iš buto (butas yra l-e aukšte), tiek šauktis kaimynų pagalbos, tiek ir telefonu paskambinti policijai ar kitiems asmenims. D. S. paaiškinimai, jog ji buvo pasimetusi ir nesugalvojo nei šauktis pagalbos, nei bėgti, nei priešintis yra nelogiški. D. S. skambino savo broliui R. S. ir paprašė jo atvažiuoti. R. S. parodė, jog iš sesers telefonu pasakytos informacijos jis suprato, jog padėtis nėra skubi ar pavojinga. T. P. teigia, kad teismo išvada, jog D. S. ir R. S. neturėjo tikslo jį apkalbėti, yra nepagrįsta. D. S., R. S., jo, D. P., T.A. P. parodymai, jų tarpusavio skambučiai naktį iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. į 20 d. ir kiti duomenys įrodo, jog jo ir D. S. santykiai jau kuris laikas iki 2009-08-20 buvo blogi, jie ruošėsi skirtis, tačiau jis nesutiko atsisakyti jo investuotų lėšų į D. S. ir R. S. priklausančio buto remontą, o D. S. ir R. S. nenorėjo šių lėšų grąžinti. Po to, kai D. S. kreipėsi į policiją, jis suprato, jog ji bet kokiomis priemonėmis sieks išvengti žalos atlyginimo, todėl, gindamas savo pažeistas teises, buvo priverstas pateikti teismui ieškinį. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje nuspręsta, jog D. S. bei R. S. privalo jam atlyginti jų be pagrindo gautą turtą, pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą, D. S. bei R. S. melagingai teigė, jog visas buto remonto išlaidas apmokėjo D. S. lėšomis. Teigia, kad teismas nevertino ir 2010-04-28 teisiamojo posėdžio metu duotų D. S. parodymų - D. S. nurodė, jog į policiją kreipėsi pagrinde dėl šios bylos. Pažymi, kad pati nukentėjusioji teismui tiesiogiai pripažino, jog ji ikiteismini tyrimą iniciavo ne dėl tariamo išžaginimo, o dėl to, kad pasirašė skolos raštelius, pagal kuriuos nenorėjo mokėti pinigų. T. P. manymu, teismas įrodymus vertino vienpusiškai, tik kaltinimui palankia linkme, nemotyvuotai atmesdamas visus kitus įrodymus, paneigiančius kaltinimą, taip pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kas įtakojo teismo išvadas dėl jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl tokie pažeidimai turi būti vertinami kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kadangi sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Dėl BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi tais pačiais įrodymais kaip ir dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo nusikaltimų, todėl argumentų dėl tų įrodymų vertinimo, jis nebekartoja. Pažymi, kad jokio fizinio smurto D. S. atžvilgiu nenaudojo, bylos įrodymai nepatvirtina, jog jis D. S. grasino peiliu, jų lytiniai santykiai buvo nesavanoriški. Savanoriškas lytinis santykiavimas ir aistros tenkinimas kitais būdais negali būti vertinami kaip prievarta, sudaranti būtinąjį BK 294 str. 2 d. numatytos veikos sudėties požymį. D. S. surašė skolos raštelius jo prašymu, jam įgyvendinant savo tikrą, o ne tariamą teisę – jo teisė į žalos atlyginimą yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje, D. S. atžvilgiu psichinė ar fizinė prievarta nebuvo naudojama, todėl jo veiksmai nesudaro savavaldžiavimo sudėties.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio mieto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendį dalyje dėl T. P. išteisinimo pagal BK 294 str. 1 d. ir civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti – pripažinti T. P. kaltu pagal BK 294 str. 1 d. ir jos pareikštą ieškinį – 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai, taip pat prašo advokato pagalbai apmokėti jos turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinius skundus ir atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės skundą. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo, taip pat nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovas advokatas prašė jos skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų
Nuteistasis ir jo gynėjas skundais nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl T. P. nuteisimo už išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir nusikalstamą savavaldžiavimą. Tvirtina, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, T. P. kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nesurinkta pakankamai T. P. kaltės įrodymų, be to, įrodymai neteisingai įvertinti. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdami byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas, priešingai jų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D. S., liudytojų R. S., R. S., D. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, ekspertizės aktu, rašytiniais dokumentais ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo T. P. kaltę dėl jam inkriminuotų aukščiau paminėtų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jų nėra jokio pagrindo.
Apeliantas T. P. neneigia, kad inkriminuojamu metu kaltinime nurodytoje vietoje su D. S. santykiavęs analiniu, oraliniu ir natūraliu būdais, tačiau teigia, kad tai jie abu darę jam nevartojant jokios prievartos. Tokie nuteistojo teiginiai vertintini kritiškai, nes jie yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji D. S. parodė, kad nuteistasis su ja aukščiau nurodytais būdais santykiavo prieš jos valią panaudodamas prievartą – tai yra grasindamas tuoj pat sužaloti peiliu bei laikydamas įrėmęs peilio smaigalį ir ašmenis nukentėjusiajai D. S. į kaklą, taip atimdamas galimybę jai priešintis. Nors pagal byloje esančią specialisto išvadą nukentėjusiosios kūne išorinių sužalojimų nenustatyta, tai nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie smurto pavartojimą prieš ją ir prievartinį lytinių santykių pobūdį. Iš paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojo R. S. parodymų matyti, kad dar prieš įvykio dieną T. P. ir D. S. pykosi, konfliktavo, ir įvykio dieną jų santykiai buvo įtempti. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad įtampa buvo ir prieš pat įvykį, ir viso įvykio metu. Be to, kaip teigė nukentėjusioji ir patvirtino pats T. P., jis įvykio metu buvo išgėręs kelis butelius alaus. Nuteistasis parodė, tą patvirtino ir nukentėjusioji, liudytojai R. S., D. P., kad T. P. turėjo problemų dėl alkoholio. Sutinkamai su byloje esančia priklausomybės ligų centro pateikta informacija, T. P. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Būtent dėl tarpusavio ginčų, buvusios įtampos ir T. P. neblaivumo nukentėjusioji prieš pat inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymą žodžiu išreiškė jam norą nebegyventi kartu su nuteistuoju. Vertinant įvykių seką, visų minėtų aplinkybių kontekste, yra neįtikėtina nuteistojo deklaruojama versija apie savanoriškus nukentėjusiosios lytinius santykius su juo tų įvykių metu. Be to, byloje esantys duomenys apie nukentėjusiosios psichinę būklę po įvykio – liudytojų parodymai, psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažyma, taip pat jos būseną įvykio metu atskleidžiantys ekspertizės akto duomenys, visų aukščiau aptartų įrodymų kontekste abejonių dėl kaltinime nurodytų prievartinio pobūdžio lytinių santykių buvimo D. S. nurodytomis aplinkybėmis nepalieka. Nukentėjusioji teigia, kad jai buvo grasinama peiliu. Netikėti ja dėl to taip pat nėra jokio pagrindo. Nuteistasis parodė įvykio metu naudojęsis virtuviniu peiliu vaistų buteliukui atsidaryti, tačiau tokie teiginiai vertintini kritiškai, nes šios nurodomos aplinkybės jis išsamiau (pavyzdžiui, dėl vaistų paskirties, rūšies ir kt.) pagrįsti nesugebėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji parodė, kad T. P. atlikdamas jam inkriminuotus, jo ginčijamus nusikalstamus veiksmus vis akcentavo, kad ji turi elgtis pagal jo norus. Šis T. P. asmenybės ypatumas (siekti, kad kiti paklustų jo valiai) akivaizdžiai atsiskleidžia ir jo paties įvykio metu rašytame laiške, esančiame byloje (t. 1, 76 b.l.), kas užtvirtina nukentėjusios parodymų patikimumą. Taip pat pažymėtina, kad sutinkamai su liudytojo R. S. parodymais, jam po įvykio atvykus bei iš nukentėjusiosios sužinojus apie prieš ją T. P. atliktus veiksmus ir apie juos pasiteiravus paties T. P., pastarasis neneigė atlikęs D. S. nurodytų veiksmų. Netikėti šiais liudytojo R. S. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu liudytojų D. P., T.A. P., D. G. parodymai, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo buvo teisingai įvertinti kaip jo kaltės nepaneigiantys įrodymai, nes šių liudytojų parodymuose teužfiksuotos jų pačių nuomonės apie D. S. T. P. iškeltus kaltinimus, kurios beje suformuotos išklausius nuteistojo pateikiamą subjektyvią versiją. Taigi netikėti nuo tyrimo pradžios duotais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo teiginiai, kad D. S. ir T. P. konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiosios D. S. nenaudai priimto turtinių nesutarimų sprendimo, kas galėjo skatinti nukentėjusiąją apkalbėti T. P., yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. į teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi tik po šio įvykio, tai yra 2009-09-01. Atsižvelgiant į tai teiginiai apie galimą D. S. siekį T. P. apkalbėti atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat vertintini ir nuteistojo teiginiai, kad liudytojas R. S. parodymus davė siekdamas išvengti jam ir jo seseriai nepalankaus teismo sprendimo civilinėje byloje, nes jo duoti parodymai iš esmės atitiko nukentėjusiosios dar iki nuteistojo kreipimosi į teismą duotus parodymus. Be to, T. P. teiginiai apie R. S. parodymų dalinį neatitikimą nukentėjusiosios parodymams taip pat nesudaro pagrindo abejoti R. S. parodymų patikimumu. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusioji detaliai neišvardino broliui patirtos prievartos formų nerodo nei D. S., nei R. S. parodymų melagingumo.
Skundo teiginiai apie tai, kad D. S., turėdama daug galimybių išvengti tariamo smurto ir seksualinės prievartos, nesistengė tai padaryti, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, ji bandė šaukti, bet T. P. uždengė jai burną, liepė nejudėti, ir tada ji iš baimės nebešaukė ir bijodama dėl savo gyvybės vykdė jo paliepimus. Teismo manymu, nuteistojo D. S. atžvilgiu atliktieji veiksmai sąlygojo nukentėjusiosios bejėgiškumą bei paaiškina aktyvių veiksmų pasipriešinimui nesiėmimą. Tai, kad D. S. nesielgė maksimaliai racionaliai (nepasinaudojo laikinu T. P. pasišalinimu ir nebėgo pro balkoną ar nesiėmė kitų veiksmų) nepaneigia nuteistojo kaltės, o priešingai, tik patvirtina, jog ji buvo išgąsdinta, jos valia palaužta. Taip pat teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis tam tikru metu inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų skambino savo mamai, nepaneigia jį atlikus tuos inkriminuotus veiksmus, nes pats nuteistasis nurodydamas savo įvykių versiją parodė lytinius santykius su nukentėjusiąja turėjęs pertraukiamai, taip pat parodė ir nukentėjusioji, todėl tų santykių nebuvimo metu jis turėjo realias galimybes pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu ir paskambinti.
Visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl T. P. kaltės jam atlikus inkriminuotus išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmus nepalieka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė T. P. kaltę dėl BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo patvirtinančiais įrodymais, ir išteisinti jį iš šių nusikaltimų nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliantas T. P. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuoto BK 294 str. 2 d., tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios, liudytojo bei paties nuteistojo parodymais, daiktų pateikimo protokolo duomenimis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo T. P. kaltę dėl nusikalstamo savavaldžiavimo. Todėl pagal BK 294 str. 2 d. nuteistam apeliantui T. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jo taip pat nėra jokio pagrindo.
Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis T. P. panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę priversdamas D. S. parašyti jo naudai skolos raštelius 27 444 Lt sumai. Nors nuteistasis su tuo nesutinka, tačiau fizinės ir psichinės prievartos panaudojimas įrodytas aukščiau, aptariant kitus nusikalstamus nuteistojo veiksmus, nurodytais įrodymais, o neteisėtą ginčijamos tariamos teisės įgyvendinimą patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo R. S., paties nuteistojo parodymai, patys skolos rašteliai, ekspertizės aktas, 2010-09-14 Panevėžio apygardos teismo sprendimas. Minėtų asmenų parodymai rodo, jog nuteistajam buvo susiformavęs įsitikinimas dėl tariamos teisės turėjimo, t.y. kad būtų jam grąžinti D. S. ir R. S. buto remontui išleisti jo asmeniniai pinigai. Nors T. P. ginčija pastarosios teisės realizavimo būdą bei priemones, t.y. kad jis naudodamas fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu privertė D. S. parašyti jo naudai skolos raštelius 27 444 Lt sumai, tačiau jo skunde išdėstyti teiginiai nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia. T. P. dėl skolos raštelių teigia, kad D. S. surašė skolos raštelius jo prašymu, jam įgyvendinant savo tikrą, o ne tariamą teisę – jo teisė į žalos atlyginimą yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje. Pažymėtina, kad priešingai T. P. teiginiams, nukentėjusioji parodė skolos raštelius rašiusi nuteistajam naudojant prievartą. Šiuos jos teiginius patvirtina ir ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad skolos rašteliai surašyti D. S. esant neįprastos būsenos (streso, šoko, vartojus alkoholio ar pan.). Be to, 2010-09-14 Panevėžio apygardos teismo sprendime nurodyta, kad tikėtina, jog 2009-08-20 skolos raštelis-pasižadėjimas bei kiti panašaus turinio rašteliai galėjo būti surašyti dėl T. P. pavartoto smurto D. S. atžvilgiu. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus. Taip pat pažymėtina, kad skolos raštelių surašymo 2009-08-20 metu T. P. teisės į 27 444 Lt sumą neturėjo, tokia teisė nebuvo konstatuota ir jo minimu teismo sprendimu. Taigi įvertinusi išdėstytus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai apeliantą T. P. pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tai yra, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę. Todėl išteisinti T. P. iš BK 294 str. 2 d. nėra jokio pagrindo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo T. P. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas bei tinkamai jas subendrino. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Apeliantas T. P. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, vienpusiškai, tačiau šie teiginiai, deklaratyvūs, nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo T. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.
Dėl nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės apeliacinio skundo
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. apeliaciniu skundu nesutinka su T. P. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant T. P. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai T. P. išteisino dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo nuosprendžio šioje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo tenkinti nukentėjusiosios skundą dėl minėtos veikos nemato. Nuosprendžio dalis dėl T. P. išteisinimo pagal BK 294 str. 1 d. ir aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išdėstė T. P. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė nukentėjusiosios dėl minėtos veikos kaltinančius parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi T. P. parodymais, kita bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo T. P. veiksmuose nesant visų BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, išteisinantis T. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d., neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todėl nukentėjusiosios apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta.
Taip pat netenkinamas ir nukentėjusiosios apeliacinis skundas dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Kaip matyti iš skundo, D. S. nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad jis per mažas. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, pagrįstai atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra, todėl didinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, žalą padariusio asmens turtinė padėtis turi reikšmę, tačiau tai nėra lemiamas kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė ir ją priteisiant nesiekiama nubausti kaltininką ar maksimaliai apsunkinti jo padėtį. Todėl apeliantės nuoroda, kad T. P. turi daugiau nekilnojamojo turto nei įvertino pirmos instancijos teismas, nėra pakankamas pagrindas didinti neturtinės žalos sumą.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio mieto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Nukentėjusioji D. S. skundu be kita ko prašo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš T. P.. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad ji už dokumento surašymą ir atstovavimą teisme sumokėjo 900 Lt (t. 3, b.l. 193). Kaip matyti nukentėjusiąją advokatas atstovavo tiek dėl jos pačios apeliacinio skundo, tiek dėl nuteistojo skundo. Visi skundai atmesti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atmestas ir pačios nukentėjusiosios skundas, atstovavimo išlaidos proporcingai mažinamos ir vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. iš nuteistojo T. P. priteisiama 450 Lt D. S. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus, nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. S. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš T. P. 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt) D. S. atstovavimo išlaidoms atlyginti.