Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E (E) Ž, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2012-02-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėnesius viešųjų darbų įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui;

2) 2012-10-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 245 str. – 1 m. viešųjų darbų, įpareigojant šį laikotarpį per mėnesį dirbti po 40 valandų visuomenės labui;

3)2012-10-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme;

4) 2012-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2014-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2014-06-19 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. liepos 29 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini)savo gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sūnumi E. Ž. metu vartojo necenzūrinius žodžius sūnaus E. Ž. atžvilgiu bei būdamas agresyvus, išsitraukė iš kišenės peilį, kuriuo mosikuodamas grasino sūnui, kad jam viskas liūdnai pasibaigs, po ko grasino pakviesti draugus, kurie susidoros su nukentėjusiuoju, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai sunkiai sutrikdyti sūnaus sveikatą gali būti realiai įvykdyti,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu apie 19 val., savo gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius sūnaus E. Ž. atžvilgiu, ištraukęs peilį ir juo mosikuodamas, grasino sūnui, kad jam viskas liūdnai pasibaigs, kad pakvies draugus, kurie susidoros su sūnumi. Negali paaiškinti, kodėl jis grasino savo sūnui, konflikto metu jis buvo neblaivus, tai ir turėjo įtakos jo veiksmams. Galimai sūnus jį įžeidė ir jis, nesuvaldęs savo emocijų, pradėjo sūnui grasinti, kad šis išsigąstų, suprastų, kad savo namuose šeimininkas yra jis. Supranta, kad dėl tokių veiksmų ir pasakytų žodžių sudarė sūnui pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai su sūnumi susidoroti bei jį sužaloti yra realūs. Sutinka, kad šis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu.( b. l. 36, 42).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo E. Ž. pareiškimu (b. l. 4) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad tėvas turėjo didelę skolą už komunalines paslaugas, todėl jie su broliu sumokėjo visą skolą ir tėvas jam su broliu perrašė namą. Jo tėvas nekur nedirba, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, turi žemės sklypus, juos parduoda, o gautus pinigus prageria. Įvykio dieną apie 19.00 val. jie su drauge grįžo namo. Sutiko savo tėvą, kuris buvo neblaivus. Jis pasakė, kad eis į jų namus nusiprausti. Tėvui pasakė, kad kai prasiblaivys, tada gali ir užeiti į jų namus. Tėvui nepatiko jo atsakymas, jis pradėjo gąsdinti, kad savo žemės sklypus parduos ir nieko neduos. Atsakė, kad gali daryti ką nori. Tuomet tėvas pradėjo grasinti, kad padegs jo namą, automobilį. Kai tėvas grasino padegti namą, automobilį, rankoje jokio degaus skysčio, degtukų, žiebtuvėlio neturėjo, tai buvo girto žmogaus žodžiai. Buvo nemalonu girdėti tokius žodžius, bet nemano, kad tėvas galėtų padegti namą ar automobilį. Tada tėvas priėjo prie lentų rietuvės ir pradėjo mėtyti lentas į jo automobilio pusę. Tėvas nepataikė, todėl automobilio neapgadino. Po to išsiėmė iš kišenės peilį ir ėmė mosikuoti peiliu, sakydamas, kad jam viskas liūdnai pasibaigs. Jis pagalvojo, kad girtas, neprognozuojamas tėvas, kuris jau nevaldo savo emocijų, gali jį šiuo peiliu sunkiai sužaloti. Nors peilis buvo nedidelis, bet jis išsigando dėl savo sveikatos, nenorėjo būti sužalotas. Įspėjo tėvą, kad jeigu jis nenusiramins, jis kvies policiją. Tėvas pradėjo šaukti, kad pakvies savo draugus, kurie padės su juo susidoroti. Kadangi tėvas buvo teistas už tai, kad mušė jo motiną, jie su broliu vaikystėje slėpėsi nuo tėvo smurto, jis pagalvojo, kad tėvo grasinimai su juo susidoroti, sunkiai sužaloti jo sveikatą gali būti realūs. Jis iškvietė policiją ( b. l.21);

-liudytojos I. T. pranešimo informacija (b. l. 16) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną apie 19.00 val. ji su savo sugyventiniu E. Ž. grįžo namo. Kai ji tvarkėsi namuose, išgirdo triukšmą kieme, barėsi jos sugyventinis su tėvu. Išėjusi į kiemą pamatė, kaip sugyventinio tėvas mėtė lentas į jų automobilio pusę. Matė kaltinamojo rankoje peilį, kuriuo jis mosikavo šaukdamas ant savo sūnaus. Ji liepė sugyventiniui kviesti policiją (b. l. 25);

-tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo užfiksuota, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo psichologinį smurtą (b. l. 8-9);

-daiktų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad peilis, kuriuo kaltinamasis grasino, susideda iš geležtės ir rankenos, bendras peilio ilgis – 175 mm. Peilio geležtė - tiesi vienašmenė, pagaminta iš šviesiai pilkos spalvos metalo, geležtės ilgis -72 mm, plotis iki 20 mm, storis iki 1,0 mm ( b. l. 10-12);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriais užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo (duomenys neskelbtini), kiemas (b. l. 17-19);

-apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad policiją iškvietė I. T., kuri pranešė, kad draugo tėvas drumsčia ramybę, mėto lentas, vaikšto su peiliu (b. l. 28);

-alkoholio matuoklio duomenimis, kad kaltinamojo iškvėptame ore 2018 m. liepos 29 d. 21.29 val. buvo 2,04 promilės alkoholio (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis grasino nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, kad nukentėjusysis ieškinio nereiškia, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 67-71), teistas 4 kartus, tačiau nusikalto teistumui išnykus, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusysis sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Daiktinis įrodymas – peilis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E (E) Ž pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 29 d. iki 2018 m. liepos 30 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinį įrodymą – peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam E. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.