Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, teistas Lenkijos Respublikos Augustovo rajono teismo (SĄD REJONOWY W AUGUSTOWIE) 2014-12-03 nuosprendžiu už ekonominius ir su prekyba susijusius nusikaltimus (identifikacinių simbolių klastojimą) terminuoto laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. V., nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. sausio 07 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. įgaliojo jį, (S. V.), valstybinės įmonės „Regitra“ Vilniaus filiale, esančiame adresu A. Juozapavičiaus g. 6/Slucko g. 2, Vilnius, gauti du prekybinių numerių ženklų komplektus (prekybinius valstybinius numerius, du komplektus), atsiskaityti už jų išdavimą, imituodamas parašą, pasirašė R. S. vardu, po to, jis, 2014 m. sausio 07 d., realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, šį netikrą dokumentą - 2014 m. sausio 07 d. įgaliojimą, adresu Juozapavičiaus g. 6/ Slucko g. 2, Vilniuje, pateikė VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Šnipiškių grupės darbuotojui, kurio pagrindu buvo išduoti prekybiniai transporto priemonių valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis S. V. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

jis, nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius R. S. įgaliojo jį, t.y. kaltinamąjį S. V., išregistruoti ir gauti tranzitinius numerius transporto priemonei „Mercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinėje įmonėje „Regitra“, reikalingus transporto priemonės pardavimui, imituodamas parašą, pasirašė R. S. vardu, po to, jis, 2014 m. spalio 24 d., realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, šį netikrą dokumentą - 2014 m. spalio 23 d. įgaliojimą, adresu Lentvario g. 7, Vilniuje, pateikė VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Šnipiškių grupės darbuotojui, kurio pagrindu buvo išregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – 9500 eurų vertės.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Jis patvirtino, kad pagamino (surašė) 2014 m. sausio 07 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė) įgaliojimą, kurį surašęs ant oficialaus bendrovės blanko, pasirašė už direktorių R. S. bei uždėjo ant įgaliojimo pas jį buvusį bendrovės antspaudą, kurių įmonėje buvo trys, ir kurie buvo laikomi pas bendrovės buhalterę, direktorių R. S. ir kaltinamąjį S. V.. Duodamas parodymus teisme dėl suklastoto 2014 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo, kaltinamasis S. V. savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino ir tvirtino, kad šį įgaliojimą jam asmeniškai išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., kuris apkaltindamas kaltinamąjį nusikaltimo padarymu, nori užvaldyti kaltinamojo S. V. turto dalį bendrovėje, todėl ir neigia pats išdavęs šį įgaliojimą. Kaltinamojo S. V. teigimu, R. S. pats nurodė išregistruoti bendrovei priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vėliau jį grąžinti R. S.. Išregistravęs šį automobilį ir gavęs tranzitinius numerius, kaltinamasis S. V. automobilį paliko prie bendrovės pastato, o automobilio raktelius atidavė R. S..

Nors kaltinamasis S. V. savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamo mis veikomis pripažino tik iš dalies, jo kaltė netikrų dokumentų pagaminimu ir jų panaudojimu yra įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagrindinis akcininkas, todėl tik jis turi teisę išduoti įgaliojimus atlikti kokius nors veiksmus bendrovės vardu, tačiau jis jokio įgaliojimo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaltinamajam S. V. išdavęs nebuvo, todėl kai jis iš VĮ „Regitra“ darbuotojų sužinojo, kad yra paimti transporto priemonės prekybiniai valstybiniai numeriai, kuriuos paėmė S. V., kreipėsi į policiją. Taip pat, pasinaudojus suklastotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimu, nuo įskaitos buvo nuimtas ir bendrovei priklausantis automobilis Mercedes Benz, kuriuo naudojosi kaltinamasis S. V.. Kadangi visus šiuos veiksmus, liudytojo R. S. teigimu, kaltinamasis S. V. atliko pats ir savo naudai, tai liudytojo R. S. nuomone, jis ir suklastojo VĮ „Regitra“ pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus, pasirašytus direktoriaus R. S. vardu.

Kad 2014-01-07 ir 2014-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimuose įrašus padarė ir R. S. vardu pasirašė ne R. S., o kitas asmuo, savo išvadose patvirtino ir specialistai, ištyrę kaltinamojo S. V. VĮ „Regitra“ darbuotojams pateiktus dokumentus (T. 1., b.l.101-103; 109-111; 118-119).

Liudytojas P. B. teisiamajame posėdyje neprisiminė aplinkybių dėl kurių jis buvo pakviestas liudyti teisme, todėl teismas teisiamajame posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies nuostatomis, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b.l. 126) liudytojas P. B. teigė, kad jis, kaip VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo registratorius – kasininkas 2014 m. spalio 15 d. padarė 2014-01-07 įgaliojimo kopiją, kurią kliento prašymu ir patvirtino. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo.

Liudytojas A. S. (A. S.), duodamas parodymus teisme paaiškino, kad 2014 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Bendrovės direktoriumi tuo metu buvo R. S., o kaltinamasis S. V. buvo bendrovės transporto ekspertas ir direktoriaus R. S. „dešinioji ranka“, tačiau kas tvarkė dokumentus dėl prekybinių numerių išdavimo, liudytojas A. S. pasakyti negalėjo, tačiau tvirtino nematęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. kada nors duotų įgaliojimą kaltinamajam S. V. dėl prekybinių numerių ar automobilių registravimo.

Kaltinamojo S. V. prisipažinimas dėl netikro 2014-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo pagaminimo ir jo panaudojimo nekelia abejonių, kaltinamojo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra patvirtintos specialistų išvada, todėl teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Nors kaltinamasis S. V. savo kaltės dėl netikro 2014-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo pagaminimo ir jo panaudojimo nepripažino ir teigė, jog šį įgaliojimą jam išdavė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., tačiau šis kaltinamojo S. V. teiginys niekuo nepagrįstas. Liudytojas R. S., duodamas parodymus teisme, kategoriškai paneigė kaltinamojo S. V. teiginį, jog jis, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., įgaliojo kaltinamąjį išregistruoti transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir gauti tranzitinius numerius, o specialistai nustatė, 2014 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime R. S. vardu pasirašė ne R. S. (T. 1., b.l. 101-103), todėl teismas, vertindamas šiuos įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visumą, ir atsižvelgdamas į tai, kad abi nusikalstamos veikos, inkriminuotos kaltinamajam S. V. padarytos analogišku būdu ir jam siekiant to paties tikslo, t.y. disponavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis, daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis S. V., veikdamas tiesiogine tyčia, surašydamas tikro dokumento imitaciją, išoriškai panašią į tikrą dokumentą ir pasirašydamas už asmenį, turintį teisę tokius dokumentus išrašyti, bei siekdamas suklaidinti VĮ „Registra“ darbuotojus, kuriems ši dokumento imitacija galėjo būti pateikta, panaudojo šiuos netikrus dokumentus, tokiu būdu padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kaltinamuoju aktu ir prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą teisme (T. 2., b.l. 31-32) kaltinamajam S. V. buvo inkriminuojama, kad jis suklastojo tikrus dokumentus – 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą, pakeičiant dalį teksto, parašą ar kitus rekvizitus, ar įrašant į dokumentą melagingą informaciją (melagingo turinio dokumento sukūrimas), tuo tarpu, netikro dokumento pagaminimu kvalifikuojami veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir kuria siekiama suklaidinti asmenį ar instituciją, kuriems šio dokumento imitacija gali būti pateikta. Kaltinamasis S. V., nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (vadovu), neturėjo teisės išduoti įgaliojimų kitiems asmenims atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jo surašyti įgaliojimai, pasirašant už bendrovės direktorių R. S. yra laikytini netikrais dokumentais, ir jo veiksmai kvalifikuotini kaip netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas. Tačiau ta aplinkybė, kad kaltinamasis S. V. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o ne suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, esminės reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyti nusikalstamos veikos požymiai su alternatyviais veiksmais, todėl užtenka, kad asmuo padarytų bent vieną iš jų, ir šiuos veiksmus padariusio asmens veika turi būti kvalifikuojama pagal šį įstatymą.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, nors kaltinamojo S. V. padaryta veika, dėl kurios padarymo jis savo kaltę pripažino, ir turi objektyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau gynėjo teigimu, ši nusikalstama veika yra mažareikšmė, kadangi kaltinamojo netikrų dokumentų surašymas, nepadarė jokios žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, nereikalaujanti pavojingų padarinių (pasekmių), todėl sprendžiant kaltinamojo S. V. padarytų nusikaltimų mažareikšmiškumo klausimą, būtina atsižvelgti į šių nusikaltimų dalyko ypatumus. Įgaliojimas – rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas. Įgaliotinis, turėdamas įgaliotojo išduotą įgaliojimą, priklausomai nuo įgaliojimu įgaliotiniui suteiktų teisių ir pareigų turinio, gali sudaryti sandorius ir jų pagrindu įgyti, valdyti bei disponuoti juridinio asmens turtu, todėl akivaizdu, kad surašius netikrą įgaliojimą ir jį pateikus VĮ „Regitra“, kuri atlieka transporto priemonių registro tvarkytojo funkcijas, suklaidinama institucija, priimanti sprendimus dėl turto, kuriam reikalinga speciali registracija, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo S. V. surašytų netikrų dokumentų (nusikaltimų dalyko) svarbą, daro išvadą, kad nei viena kaltinamojo S. V. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo S. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei nusikalstamų veikų padarymo motyvus bei tikslus, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, dirba, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam S. V. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės teismui pasiūlytą bausmę – baudą.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirti:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už 2014-01-07 įgaliojimo pagaminimą ir panaudojimą, - 10 MGL dydžio baudą;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už 2014-10-23 įgaliojimo pagaminimą ir panaudojimą, - 10 MGL dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, S. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 15 (penkiolikos) MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. 564,90 € – penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 centų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies pagrindu, S. V. nustatyti dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.