Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. S., jos atstovui R. A., nukentėjusiajai A. J., suinteresuoto asmens J. J. atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko, Institucijos priėmusios nutarimus atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), apeliacinus skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūno 2013-10-08 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-10-11 nutarimo dėl L. S. prašymo „Dėl administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,-

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau - Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS) tyrėja I. V. 2013-09-26 surašė L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK (toliau- ATPK) 127 str. 2 d. Surašytame protokole tyrėja I. V. konstatavo, kad L. S. 2013-08-14 apie 12.02 val., vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38, pažeidė KET 9, 107 punktų reikalavimus, nes prieš keisdama važiavimo kryptį buvo neatidi bei neatsargi, o būtent – išvažiuodama iš ties Laisvės pr. 28 pastatu esančios automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią, t.y. į L. Asanavičiūtės g., bei sukdama į kairę, važiavimui link Sausio 13-osios g., nedavė kelio iš kairės pusės pagrindiniu keliu, t.y. L. Asanavičiūtės g., antra eismo juosta nuo Sausio 13-osios g. atvažiuojančiam automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė. Įvykus eismo įvykiui apgadintos dvi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta automobilio „Audi A4“ vairuotojos L. S. sveikata.

Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS vyresnysis tyrėjas A. N. 2013-10-08 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. atžvilgiu iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje, priėmė nutarimą, kuriuo L. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskyrė nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams.

Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS vyresnysis tyrėjas A. N. nustatęs, kad L. S. nepateikė jokio objektyvaus įrodymo ar argumento, kodėl tai daryti yra būtina, o tik išdėstė neargumentuotą savo nuomonę dėl priimto byloje sprendimo, nesant pateiktų naujų objektyvių duomenų suponuojančių į galimai neteisėto sprendimo priėmimą, 2013-10-11 priėmė nutarimą L. S. prašymo netenkinti.

Skundus L. S. motyvavo tuo, jog tiriant eismo įvykį nebuvo atliktas objektyvus, visapusiškas tyrimas, nutarimai neatitinka įstatymo reikalavimų, yra be motyvų ir priimti pagal galimai suklastotus dokumentus. Nurodo, jog atliekant tyrimą nebuvo apklausti visi liudytojai, nes pirminiai liudytojai nufilmavo automobilius iš karto po susidūrimo, o bylą tiriantys pareigūnai galėjo paprašyti ir visuomenės pagalbos. Šių pirminių liudytojų pateikta filmuota medžiaga, iš kurios padarytos nuotraukos (b.l. 6-8), L. S. teigimu akivaizdžiai rodo, jog automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu nustūmė kelis metrus automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliai sustojo susikabinę, taip pat iš šios medžiagos akivaizdu, kad automobiliai buvo atitraukti vienas nuo kito ir tai darė policininkai, buvo jau atvykę ir medikai, automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atitrauktas nuo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad L. S. medikai išlaisvintų iš užspausto automobilio. Taip pat nurodo, jog 2013-08-14 Tarnybiniame pranešime vyr. patrulis R. Č. nepažymėjo, jog automobiliai buvo atitraukti vienas nuo kito, o pareigūnų pateiktose foto nuotraukose užfiksuota automobilių padėtis po to, kai jie buvo atitraukti vienas nuo kito, Eismo įvykio vietos plane automobilių padėtis nurodyta jau praėjus tam tikram laiko tarpui, t.y. po to, kai automobiliai buvo atitraukti vienas nuo kito, be to, vairuotojai nepasirašė jog su planu sutinka, nebuvo apklausti į įvykio vietą atvykę policininkai bei greitosios pagalbos medikai, nė viename dokumente nėra pažymėta, kad automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausias lesitinas greitis buvo 40 km/h. Pažymi, jog automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai neturėjo teisės dalyvauti viešajame eisme, nes byloje šio automobilio privalomosios techninės apžiūros dokumentų nėra ir toks dokumentas nebuvo pateiktas. Mano, jog tokie abejotini duomenys negali būti patikimais įrodymais, o nutarimo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nepagrįstos įrodymais.

Taip pat nurodo, jog tam, kad objektyviai nustatyti autoįvykio priežastis, yra būtina tiksliai atkurti visą susidūrimo mechanizmą, jo eigą, susidūrimo kryptį bei kampą, transporto priemonių judėjimo greičius, kėbulų deformacijas, atatranką, pasisukimą ir pasislinkimą iki visisško sustojimo autoįvykio vietoje, todėl pareiškėjos manymu, pareigūnas neteisėtai ir nepagrįstai ignoravo jos prašymą nustatyti automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį ir kt. Pareigūnas apskritai nepasisakė dėl transporto priemonių greičio jų susidūrimo metu, tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos, tikslaus kampo tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių, kuriuo susidūrė transporto priemonės, kito būdo išvengti susidūrimo, t. y. manevro, dėl automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos versijos, kad ji važiavo 40 km/h greičiu patikimumo, visiškai neatskleidė eismo įvykio eigos, iš esmės neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl transporto priemonių galimybės technine prasme išvengti susidūrimo, ką būtina nustatyti, norint teisiškai įvertinti autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų veiksmus.

Taip pat L. S. mano, jog automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo labai dideliu greičiu ir tai ir buvo pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti, nes transporto priemonių susidūrimo kampas artimas 90°, o buvus labai didelam šio automobilio greičiui rodo sukeltos pasekmės (kitas automobilis nuo pradinės judėjimo krypties nublokštas kelis metrus), automobilių sugadinimai, automobilių dalių pasklidimas kelyje ir kt., be to nurodo, jog automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo, neapvažiavo kliūties, nors erdvės tokiam manevrui toje vietoje buvo pakankamai ir jo vairuotoja turėjo objektyvią (realią) galimybę laiku pastebėti važiuojamojoje dalyje buvusį automobilį (matomumas yra geras - kliūtį galėjo pastebėti daugiau kaip prieš 200 metrų, matomumo zonos jai niekas neribojo). Pažymi, jog ji (L. S.), vairuodma automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, kadangi vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų, ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl mano, jog tuo atveju, jei automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja matė skersai kelio važiuojantį automobilį, todėl ši aplinkybė įpareigojo ją pradėti mažinti greitį ar stabdyti automobilį, nes automobilio „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja (L. S.) tikėjosi, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja gerbs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir neviršys leistino greičio, todėl teigia, kad jos (L. S.) veiksmuose nėra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (tiek administracinio teisės pažeidimo veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių), todėl mano, jog būtent „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos padaryti KET pažeidimai (KET 9, 133, 134, 238 ir kt. punktų) ir buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

Taip pat L. S. nurodo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. N., priimdamas 2013 m. spalio 8 d. nutarimą ir paimdamas vairuotojo pažymėjimą, galimai viršijo įgaliojimus (LR BK 228 straipsnio 1 dalis), nes Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsnis nustato, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, tuo tarpu byloje duomenų, jog ji (L. S.) buvo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra, o ATPK 304 straipsnio 2 dalis nustato, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, todėl mano, jog Prokuroras turi atlikti tyrimą, ar šie pažeidimai ir visapusiško, objektyvaus autoįvykio tyrimo neatlikimas pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės policijos pareigūnams (b.l. 2-5; 21-24).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas susipažinęs su pareiškėjos skundais, įvertines jos paaiškinimus teisme bei tyrimo metu (pridėtos medžiagos b.l. 29), liudytojų - policijos pareigūnų A. S., R. Č., N. P. J. P., I. V., A. R. paaiškinimais teisme, išnagrinėjęs bylos medžiagą – Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą (pridėtos medžiagos b.l. 4,5), eismo įvykio vietos planą, fotoleteles (pridėtos medžiagos b.l. 6,7,8,9), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus (pridėtos medžiagos b.l. 10,11,16,17) bei L. S. pateiktą vaizdo įrašą ir iš jo darytas fotonuotraukas (b.l. 6-8) konstatuoja, jog Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS vyresnysis tyrėjas A. N. priimdamas 2013-10-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino surinktus byloje duomenis. Institucijos, priėmusios nutarimą išvados dėl L. S. kaltės padarius pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. pagrįstos surinktų duomenų analize bei atitinka Administracinių teisės pažeidimų nuostatas, todėl yra teisėtos. L. S. abejonės dėl to, kad ji nubausta nepagrįstai, ir jos iškelta versija, jog ne jos (L. S.) veiksmai, o būtent „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos (J. J.) padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, nes, L. S. teigimu, būtent ši vairuotoja viršijo leistiną greitį, paneigia byloje esantys ir teisme ištirti duomenys, kurie laikytini įrodymais.

Paaiškinimuose tyrimo metu kita eismo dalyvė – J. J. bei su ja važiavusi keleivė Z. J. nurodė, jog J. J. važiavo negreitai, apie 40 km/h greičiu, nes prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prieš R. J. gatvę, pristabdė įsitikinti, kad perėjoje nėra įžengusiųjų pesčiųjų, o jai pravažiavus perėją, staiga jos eismo juostoje pastebėjo skersai esantį automobilį, nors ir spėjo paspausti stabdžių pedalą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko (pridėtos medžiagos b.l. 23,25). Tiek paaiškinime tyrimo metu, tiek pateiktame skundė bei paaiškinimuose teisme L. S. neneigė aplinkybės, jog jos vairuojamam automobiliui pravažiavus pirmos linijos juostą iš karto buvo trenktas smūgis. Tiek Vilniaus apskrities VPK KPV pateiktos fotolentelės, tiek pačios L. S. pateiktos nuotraukos patvirtina, jog L. S. vairuodama automobilį ir išvažiuodama iš ties Laisvės pr. 28 pastatu esančios automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią, t.y. į L. Asanavičiūtės g., bei sukdama į kairę, važiavimui link Sausio 13-osios g., nebaigė manevro, iš fotonuotraukų matyti, kad po susidūrimo automobilis „Škoda Octavia“ stovi tiesiai, automobilis „Audi A4“- pasisukęs į kairę pravažiavęs pirmos linijos juostą. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad transporto priemonių susidūrimo metu stiklo ir plastiko šukių, ištekėjusiu eksploatacinių skysčių pagrindinė koncentracija yra po automobilio „Škoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi ir ties kairio šono priekine dalimi. Eismo įvykio vietos plane užfiksuoto automobilio „Škoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė dalis ribojasi su įvažiavimo į L. Asanavičiūtės g. važiuojamąją dalį iš šalia kelio esančios teritorijos išvažiavimo dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu, o automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis pravažiavusi tik viena metrą šio įvažiavimo dešinį kraštą automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi. Nors L. S. teigia, jog eismo įvykio vietos planas neatitinka realios situacijos, nes kontakto metu abu automobiliai buvo sisikabinę, o vėliau atitraukti vienas nuo kito, šios aplinkybės eismo įvykio kilimo aplinkybėms bei eismo įvykio kaltininkui nustatyti jokios įtakos neturėjo. Liudytojo J. P. parodymais duotais teisme nustatyta, kad jam atvykus į eismo įvykio vietą abu automobiliai buvo visiškame kontakte, o automobiliai buvo atitraukti dėl to, kad nebuvo galima atidaryti automobilio „Audi A4“ kairės pusės durelių ir išvaduoti vairuotoją L. S.. Teisme apklausti liudytojai, į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai - R. Č., N. P., A. R. bei administracinio tiesės pažeidimo bylą tyrusi pareigūnė I. V. nurodė, jog automobilių atitraukimo faktas jiems buvo žinomas ir akivaizdus, taip pat jie patvirtino ir tai, jog automobilių padėtys užfiksuotos eismo įvykio vietos plane atitinka byloje esančias eismo įvykio nuotraukas atitraukus automobilius vieną nuo kito, tačiau nustatatnt eismo įvykio kilimo priežastį tai reikšmės neturėjo. Iš abiejų transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „Audi A4“ nustatyti sugadinimo požymiai - sulenktas variklio dangtis, priekinis kairys sparnas, sulaužytas priekinis bamperis, sulaužytas priekinis kairys žibintas su posūkiu, automobiliui „Škoda Octavia“ – įlenktas priekinis dešinys sparnas, variklio dangtis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis, sudaužytas priekinis stiklas, priekinis dešinys žibintas, suveikusios dvi oro pagalvės, sulaužytas priekinis valstybinis numeris. L. S. argumentai, jog eismo įvykio kilimo priežastimi buvo automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršytas greitis, bei tai, jog šis automobilis eisme dalyvavo be privalomosios techninės apžiūros dokumento paremtas subjektyvia pareiškėjos nuomone, o jos nurodytos aplinkybės paneigtos J. J. bei su ja važiavusios keleivės Z. J. parodymais tyrimo metu, teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymais, liudytojos V. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ adminstratorės), A. J. parodymais, fotonuotraukomis bei eismo įvykio metu užfiksuotais automobilių sugadinimais iš kurių seka, jog prieš įvykstant eismo įvykiui automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis galėjo būti, kaip ir nurodo šio automobilio vairuotoja J. J., apie 40 km/h, nes kaip matyti ir eismo įvykio plano bei J. J. parodymų ji prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esant ribotam greičiui, pristabdė automobilį įsitikinti, kad perėjoje nėra įžengusiųjų pesčiųjų, o jai pravažiavus perėją, akivaizdu, jog didelio greičio J. J. išvystyti negalėjo iki susidūrimo momento, todėl teismo vertinimu automobilio „Škoda Octavia“ greitis negalėjo būti eismo įvykio priežastimi.

Taigi šie aptarti ir byloje surinkti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo L. S. veiksmai, kuomet ji įvažiuodama į kelią iš šalia kelio esančios teritorijos, nedavė kelio iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. L. S. argumentas, jog „Škoda Octavia“ vairuotoja matydama skersai kelio važiuojantį automobilį, turėjo pradėti mažinti greitį ar stabdyti automobilį, o ji (L. S.) tikėjosi, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja gerbs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jos atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina, nes L. S. padaryti KET 9, 107 punktų reikalavimų pažeidimai ir buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. KET 107 punktas nustato, kad „ Įvažiuodamas į kelią iš esančiu šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.“. Tai reiškia, kad vairuotojai, prieš atlikdami manevravimo veiksmus, turi nustatytas imperatyvias nuostatas vykdyti besąlygiškai, pasikliauti kitų eismo dalyvių reakcija ir pastangomis, kuriomis siekiama išvengti kliūties bei sumažinti žalingus padarinius, neleistina ir nelogiška, be to, L. S. vairavimo stažas įpareigojo ją manevravimo veiksmus atlikti įsitikinus, kad tai daryti saugu ir kad tai nesukels grėsmės ir pavojaus kitiems eismo dalyviams taip kaip numato KET 9 punktas, o priėmusi sprendimą daryti šioje kelio dalyje posūkį į kairę, L. S. turi prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius. Atsižvelgiantį tai, kas išdėtyta, teismas daro išvadą, kad L. S. vairavo automobilį pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 107 punktų reikalavimus ir šie jos veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis žalingomis pasekmėmis, todėl veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Dėl pareiškėjos skundo, kuriuo ji, pateikdama prašymą nustatyti automobilio„Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį transporto priemonių susidūrimo metu ir automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo fakto buvimą/nebuvimą prieš susidūrimą, dėl kurio 2013-10-11 Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS vyresnysis tyrėjas A. N. priėmė nutarimą L. S. prašymo netenkinti (t.y. dėl ekspertizės skyrimo), teismas pažymi, jog ATPK 277 str. 1 d. numatyti atvejai, kai ekspertizę skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), tai yra, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Iš teismui pridėtos medžiagos, t.y. 2013-10-11 nutarimo (pridėtos medžiagos b.l. 50) matyti, kad Institucija priėmusi šį nutarimą motyvuotai atmetė prašymą skirti byloje ekspertizę. Teismas sutinka su instancijos motyvais, kad eismo tyrimo metu buvo pakankamai surinkta objektyvių įrodymų, kad būtent L. S. veiksmai, pažeidžiant KET 9 ir 107 punktų reikalavimus, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir kad, eismo įvykio ekspertizės skyrimas, būtų perteklinis įrodymų rinkimas. Teismai formuodami praktiką yra ne kartą konstatavę, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Šiuo atveju atsižvelgiant į visas nustatytas įvykio aplinkybes, matyti, kad J. J. vairuojamo automobilio greitis negalėjo būti eismo įvykio priežastimi, o šiuo metu (t.y. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu) skirti eismo įvykio ekspertizę būtų tik bylos vilkinimas, nes kaip matyti iš teismui pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas 2013-09-03 (b.l. 89), todėl naikinti 2013-10-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. N. priimto nutarimo L. S. prašymo netenkinti dėl papildomų tyrimo veksmų atlikimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat pareiškėja L. S. abiejuose teismui pateiktuose skunduose akcentavo, kad eismo įvykį tyrę pareigūnai padarė procesinių pažeidimų, nes eismo įvykio vietos, transporto priemonių apžiūra nebuvo detaliai fiksuojama, nebuvo tinkamai įforminti jos rezultatai, nebuvo apklausti visi eismo įvykio liudytojai ir kt., o vyresnysis tyrėjas A. N., priimdamas 2013 m. spalio 8 d. nutarimą ir paimdamas vairuotojo pažymėjimą, galimai viršijo savo įgaliojimus. Pažymėtina, jog teismai formuodami teismų praktiką daug kartų yra atkreipę dėmesį į tai, kad institucijoje padaryti procesiniai pažeidimai paprastai nėra pagrindas naikinti priimtą nutarimą. Atitinkami pažeidimai gali būti ištaisomi užtikrinant galimybę visiems proceso dalyviams naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, jog L. S. realizavo savo teisės pateikdama teismui skundus, kurios įstatymais suteikiamos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas patikrinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teisme apklaustų liudytojų (eismo įvykio aplinkybes tirusių pareigūnų) parodymus nenustatė pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtmi bei pareigūnų šališkumo. Taip pat nenusatyta policijos pareigūnų veiksmuose ir kitų neteisėtų veiksmų, nes pareigūnai vykdydami savo funkcijas atliko pirminius eismo įvykio aplinkybių fiksavimo veiksmus, fiksavo duomenis reikšingus bylos tyrimui pagal faktines aplinkybes, o L. S. nurodoma aplinkybė, kad įvykio vietos plane tarnsporto priemonių vairuotojos nepasirašė, ar tai, jog automobiliai buvo atitraukti tikslu išlaisvinti nukentėjusią vairuotoją L. S. bei tai, jog nebuvo apklausti liudytojai, nesudaro teismui prielaidų abejoti pareigūnų veiksmų teisėtumu ar šių pareigūnų įgaliojimų viršijimu, juolab, jog L. S. su tyrimo bylos medžiaga buvo susipažinusi, jai buvo pateiktos tyrimo medžiagos kopijos, o pareigūnų veiksmų tyrimo metu ji neginčijo, ikiteisminis tyrimas ar tarnybinis patikrinimas pareigūnų atžvilgiu pradėtas nebuvo, ir ji tokio prašymo pateikusi nebuvo, todėl skunduose pateiki L. S. argumentai dėl neva neteisėtų pareigūnų veiskmų laikytini subjketyvia L. S. nuomone, o pagrindo netikėti šių pareigūnų parodymais duotais teisme ir nesivadovauti jų atliktais procesiniais veiksmais, kurie buvo patikrinti bylą nagrinėjant teisme, nėra pagrindo.

Taip pat pareiškėja L. S. nepagrįstai nurodo, jog vyresnysis tyrėjas A. N., priimdamas 2013 m. spalio 8 d. nutarimą ir paimdamas vairuotojo pažymėjimą, viršijo savo įgaliojimus. ATPK 220, 225 straipsnai nustato, kad pareigūnai, įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas gali skirti administracines nuobaudas jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir tik eidami tarnybines pareigas. Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS vyresnysis tyrėjas A. N. išnagrinėjęs L. S. administracinę bylą, 2013 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė L. S. administracinė nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, tokie įgaliojimai A. N. suteikti ir pareiškėjos nurodyta aplikybė, jog vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas, nesudaro pagrindo teigti, jog pareigūnas tokiais veiksmais viršijo įgaliojimus. Teisme apklausto liudytojo A. S. parodymais teisme nustatyta, jog priėmus nutarimą L. S. buvo išaiškinta teisė dėl laikino teisės vairuoti transporto priemones pažymėjimo išdavimo, todėl ir šis pareiškėjos argumentas, jog teisė vairuoti transporto priemones atėmimas jai yra atimta nuo nutarimo priėmimo dienos yra niekuo nepagrįsta, juolab, jog tokią teisę, t.y. teisę išisimti laikiną teisės vairuoti transporto priemones pažymėjimą, ji turėjo, kaip ir turėjo pareigą pati dėl tokio leidimo išdavimo kreiptis į Instituciją priėmusią nutarimą jos atžvilgiu.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai 2013-10-08 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. S. pripažino kalta padariusią administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Taip pat institucija pagrįstai bei motyvuotai priėmė ir 2013-10-11 nutarimą dėl L. S. prašymo „Dėl administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)“.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ir L. S. buvo paskirta griežtesnė sankcijoje numatyta nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, skiriant ilgesnį jos terminą, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas vertina, kad L. S. nepagrįstai buvo paskirta per giežta nuobauda. Iš jos pažymos apie baustumą administracine tvarka nustatyta, kad ji buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šio pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už tos pačios ršies pažeidimo padarymą, tačiau įvertinus tai, jog už analogiško pažeidimo padarymą L. S. galiojančių nuobaudų neturėjo, o jos subjektyvus eismo įvykio aplinkybių vertinimas nėra ir negali būti laikytinas atsakomybės vengimu, bei į tai, jog jos kaltės nepripažinimas neapsunkino įvykio aplinkybių tyrimo, šis pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, kurio metu, be kita ko, nukentėjo ir pati L. S., teismas daro išvadą, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant L. S. švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – baudą, atitinkančią sankcijoje numatytą vidurkį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad L. S. pagrįstai buvo pripažinta kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, tačiau jis, teismo vertinimu, paskyrė per griežtą nuobaudą, neatitinkančią padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013-10-08 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, o 2013-10-11 nutarimas dėl L. S. prašymo „Dėl administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 10N-3022706-13“ paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 5 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013-10-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) – paskirti L. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013-10-11 nutarimą dėl L. S. prašymo „Dėl administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)“ palikti nepakeistu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.