- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-62-1967-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00552-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J., atstovaujamo advokato G. J. B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 23 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą P. J. atžvilgiu, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad P. J. 2010 m. sausio 15 d. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvežė buvusiai sutuoktinei S. J. ir dvejiems sūnums priklausančius daiktus. Pažymėta, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų, nes jame nenurodytas teisės aktas, kurio pažeidimu kaltinamas P. J., todėl byla nutrauktina.
Šalies argumentai
S. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2010 m. kovo 23 d. nutarimą ir bylą išspręsti iš esmės. Teigė, kad nuo 1997 m. gyvena bendrai su P. J. įgytame name, kuris yra šeimos turtas, nes buvo naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl parduodant namą reikėjo jos sutikimo ir teismo leidimo, nes name gyvena nepilnametis vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi S. J. skundą tenkino iš dalies – Institucijos 2010 m. kovo 23 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai, įpareigodamas tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą, taip pat pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog S. J. su sūnumi gyveno minėtame name, šio fakto neneigė ir P. J. paaiškinime. Nustatė, kad S. J. į namą patekti negalėjo, todėl buvo apribota jos teisė naudotis name likusiais asmeniniais daiktais. Pažymėjo, kad draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims. Pabrėžė, kad P. J., manydamas, kad S. J. gyvendama name pažeidžia jo teises, galėjo ginti savo teises kreipdamasis į teismą dėl iškeldinimo, tačiau savavališkai jis negalėjo įgyvendinti savo teisių. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Institucija neturėjo pagrindo konstatuoti, jog byla turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties.
II.
Apeliaciniu skundu P. J., atstovaujamas advokato Giedriaus J. B., prašo pripažinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį neteisėta ir ją panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškina, kad S. J. buvo perduoti buto raktai, į kurį buvo nuvežti jos daiktai, todėl jos teisė naudotis jai priklausančiais daiktais nebuvo apribota. Pažymi, kad tuo metu S. J. dar neginčijo jo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, namą jis pardavė įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad dar prieš šį įvykį buvusios sutuoktinės prašė išsikelti iš jam priklausančio namo, tačiau ji to nedarė, taip pažeisdama jo teisę į nuosavybę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kuris jau buvo pasibaigęs, toks teismo sprendimas nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. J. prašo P. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad minėtas namas yra šeimos turtas, todėl jį parduodant reikėjo jos sutikimo. Nurodo, kad butas, į kurį buvo pervežti jos daiktai, taip pat įgytas po ištuokos ir registruotas P. J. vardu, todėl jis vėl gali pasielgti taip pat ir iškraustyti jos daiktus. Pažymi, kad prokuroro 2010 m. sausio 22 d. nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo buvo apskųstas, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas P. J. surašytas dėl to, kad jis 2010 m. sausio 15 d. savavališkai iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvežė buvusiai sutuoktinei S. J. ir dvejiems sūnums priklausančius daiktus, padarytą veiką kvalifikuojant pagal ATPK 188 straipsnį.
Pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos įsiteisėjimo dienos. P. J. inkriminuotas pažeidimas padarytas 2010 m. sausio 15 d., nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas 2010 m. sausio 22 d., dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam šešių mėnesių terminui administracinei nuobaudai skirti. Todėl administracinė nuobauda P. J. galėjo būti skirta per šešis mėnesiu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 15 d., arba iki šios datos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, laikantis ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-594/2008, N502-767/2008).
Institucija 2010 m. kovo 23 d. nutarimu P. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi šį Institucijos nutarimą panaikino, bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo ir pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą.
Pastebėtina, kad tais atvejais, kai Institucijos nutarimą panaikina apygardos administracinis teismas, nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, neatsinaujina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5-1304/2006, N12-1123/2004, N17-1403/2006 ir kt.). Spendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, kaip minėta, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs, nes administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nėra numatytas (Administracinių teismų praktika Nr.7, 2005; p. 275).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas terminą administracinei nuobaudai skirti pratęsė tik 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Toks nuobaudos skyrimo termino pratęsimas negali būti laikomas teisėtu.
Esant tokiai situacijai, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas įgaliotai institucijai yra netikslingas, nes naujo nutarimo skirti nuobaudą priimti nebebūtų galima dėl pasibaigusio termino nuobaudai skirti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos šiuo atveju tęsti nebegalima (ATPK 250 str. 7 p.), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis ir Institucijos 2010 m. kovo 23 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nenustačius ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. ATPK 250 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, naikinami ir administracinio teisės pažeidimo byla P. J. atžvilgiu nutraukiama ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu, t.y. kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. J., atstovaujamo advokato G. J. B., apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 m. kovo 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.