Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-83-617/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
2-83-617/2014
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00974-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
Z. M.
Advokatai
Rimutė Giruckienė
Civilinė byla Nr. 2-83-617/2014 m.
( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00974-2013-0 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.7.; 78.2.1.; 113.8.; 116.6.1.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 3 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant ieškovei I. M.

ieškovės atstovei advokatei Rimutei Giruckienei

atsakovui Z. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. M. ieškinį atsakovui Z. M. dėl išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. M., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo Z. M. jos išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki ji baigs mokslus Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje.

Ieškovė paaiškino, kad ji yra atsakovo dukra. Jos tėvų santuoka yra nutraukta. Iš atsakovo Z. M. buvo priteistos lėšos jos išlaikymui, kurių atsakovas nemokėjo. Tik pastaruoju metu iš atsakovo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Ji šiuo metu gyvena kartu su mama, kuri ja rūpinasi ir išlaiko iš gaunamo nedidelio darbo užmokesčio. Ji šiuo metu mokosi Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 4-oje klasėje, neturi pajamų, neturi galimybių dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad ji šiais metais baigia gimnaziją, reikia papildomų lėšų mokymui, knygoms, drabužiams pirkti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos baigimo.

Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas yra ieškovės tėvas. I. M. po jos tėvų santuokos nutraukimo liko gyventi ir šiuo metu nuolat gyvena kartu su savo mama, kuri ja rūpinasi. Ieškovė, nors ir yra pilnametė, bet mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, įgijus vidurinį išsilavinimą planuoja studijuoti toliau. Tam, kad sėkmingai užbaigti mokslus, reikia įsigyti knygų, mokslui reikalingų reikmenų, paskutinėje klasėje yra daug kitų būtinų išlaidų, bet to kasdieniam maitinimui, aprangai, higienos reikmėms reikalingos lėšos. Ieškovė neturi pajamų, neturi galimybių dirbti. Atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, pripažino, jog turi nekilnojamojo turto, todėl privalo prisidėti prie savo dukros išlaikymo. Prašo ieškovės reikalavimus patenkinti visiškai ir, kadangi ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas į valstybės biudžetą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad I. M. yra jo dukra. Nutraukus tarp jo ir ieškovės motinos sudarytą santuoką tuo metu nepilnamečiai vaikai liko gyventi su mama, o iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikams. Po santuokos nutraukimo jis ilgą laiką nedirbo, buvo streso būsenoje, vartojo alkoholinius gėrimus, priteisto išlaikymo nemokėjo, todėl susidarė didelis įsiskolinimas. Šiuo metu jis dirba, bet gauna tik minimalų darbo užmokestį, kiekvieną mėnesį iš jo darbo užmokesčio yra

2

išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas po 416 Lt ir jam sumokamas 416 Lt darbo užmokestis iš kurio jis pats turi pragyventi. Jis daugiau pajamų neturi, išlaikymą moka, prašo ieškinį netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra atsakovas Z. M. ( b.l. 4 ). Ieškovės tėvų santuoka yra nutraukta 2003-04-11 ( b.l. 7-8 ). Po santuokos nutraukimo ieškovė nuolat gyvena kartu su motina I. M. ir yra jos išlaikoma. Ieškovė šiuo metu yra pilnametė. Įstatymas ( LR CK 3.192 str. ) numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taip pat įstatymas ( LR CK 3.192¹ str. ) numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė šiuo metu mokosi Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 4 klasėje ( b.l. 5 ), t.y. siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl, nors šiuo metu I. M. ir yra pilnametė, nustatant išlaikymo dydį turi būti taikomi tie patys kriterijai kaip ir nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki ji baigs mokslus Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodo, jog jis moka kas mėnesį po 416 Lt išlaikymą, jam taip pat lieka tik 416 Lt pragyvenimui, daugiau galimybių mokėti jis neturi. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su motina, kuri ją išlaiko. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, kitų pajamų negauna. Todėl teismas mano, kad byloje yra visos sąlygos, būtinos išlaikymui pilnamečiui vaikui priteisti, nes ieškovė, būdama pilnametė, tačiau mokydamasi gimnazijoje, neturi sąlygų dirbti ir save išlaikyti, todėl akivaizdu, kad ieškovei reikalinga materialinė parama. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad nutraukus atsakovo ir ieškovės motinos santuoką, atsakovo tuo metu 4 nepilnamečiai vaikai liko gyventi kartu su motina ir nors iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams, jis jo nemokėjo, pats pripažino, jog nedirbo, vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to susidarė didelis išlaikymo įsiskolinimas, kuris, atsakovui pradėjus dirbti, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojamas. Todėl atsakovo motyvas, jog jis šiuo metu moka išlaikymą vaikui, nėra pagristas, nes yra išskaičiuojamas nemokėto išlaikymo įsiskolinimas už ankstesnius metus. Byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba pas ūkininką R.Stankūną ir gauna minimalų darbo užmokestį ( b.l. 17 ), pats pripažino, jog turi nekilnojamojo turto. Kaip minėta, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti vaiko, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti geriau apmokamo darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teismas atsakovo motyvą, kad jis neturi galimybių teikti dukrai išlaikymo, vertina tik kaip jo siekį išvengti būtino išlaikymo mokėjimo vaikui ( LR CPK 185 str., LR CK 1.5 str. ), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ( LR CK 3.3 str. ).

3

LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Taigi, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas – 400 Lt, atsižvelgiantį į ieškovės amžių, turimas ir būtinas išlaidas, yra minimalus išlaikymo dydis, kuris skirtas tik minimaliems ir būtiniems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas priteisia iš atsakovo Z. M. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2013-11-28 ) iki ieškovė baigs Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnaziją.

Teismo sprendimas nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 84 Lt ( 400 x 7 x 3 proc. ) žyminis mokestis ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. ) bei 6,30 Lt teismo turėtos pašto išlaidos valstybės naudai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-28 sprendimu Nr. (1.7.)-S-3425-13 ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą turėjo 400 Lt išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( LR CPK 99 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 str. 2 d. 1 p., LR CK 3.192, 3.192¹ str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2013-11-28 po 400 Lt kas mėnesį iki I. M. baigs mokytis Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje.

Priteisti iš Z. M. 84 Lt ( aštuoniasdešimt keturis Lt ) žyminį mokestį ir 6,30 Lt ( šešis Lt 30 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš Z. M. 400 Lt ( keturis šimtus Lt ) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui valstybės naudai.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij