- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 2YT-13621-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06587-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. N. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - R. N., po mamos A. N., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą.
2. Pareiškime nurodė, jog 2001 m. jo mama A. N. įsigijo 2 (dviejų) kambarių 51,20 kv. m ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), K., Šiaulių rajone. Jame gyvenome dviese: jis ir mama, nes su jos sutuoktiniu pareiškėjo tėvu L. R. N. mamos santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) d.. Kitų brolių ir seserų jis neturi. L. R. N. mirė (duomenys neskelbtini) d.. Pareiškėjo dukra J. N. gyvena atskirai pas motiną, su kuria jis nėra susituokęs. Po A. N. mirties (duomenys neskelbtini) d. bute (duomenys neskelbtini), K., Šiaulių r., liko gyventi vienas pats. Nors mama visą savo turtą (duomenys neskelbtini) d. testamentu paliko jam, bet pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia palikimą priimti. Manė, kad testamento surašymas ir yra palikimo priėmimas. Kad reikia tai padaryti pareiškėjas sužinojo iš Šiaulių rajono savivaldybės K. seniūnijos notaro biuro notarės, kuri (duomenys neskelbtini) d. išdavė liudijimą, kad paveldėjimo byla nėra pradėta. Nurodo, jog A. N. turtą jis priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti Po mamos mirties jos turtą valdo kaip savą, juo naudojasi, tvarko, remontuoja, rūpinasi, moka mokesčius.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. N., jo atstovas adv. Gvidas Armanavičius pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, pakartojo pareiškime nurodytus argumentus.
4. Liudytoja D. B. teismo posėdyje nurodė, jog jai priklauso parduotuvė, kurios langai yra priešais butą, kuriame gyvena pareiškėjas. Ji pažinojo pareiškėjo mamą A. N., o pareiškėjas R. N. visuomet gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), K.. Po motinos mirties jis ir toliau ten vienas gyvena. Jis turi nepilnametę dukrą, kuri gyvena atskirai su savo motina. Pareiškėjas savo dukters motinos vedęs nebuvo.
5. Liudytoja J. P. teismo posėdyje nurodė, jog ji, kaip ir liudytoja D. B., dirba parduotuvėje, kurios langai yra priešais butą, kuriame gyvena pareiškėjas R. N.. Pareiškėją liudytoja pažįsta, jis visuomet gyveno adresu (duomenys neskelbtini), K.. Pradžioje gyveno su tėvais, o jiems mirus liko gyventi vienas, jis prižiūrėjo savo motiną A. N., o jai mirus liko gyventi bute vienas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad dėl mirusios A. N. palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Š. rajono savivaldybės K. seniūnijos notaro biuro notarę V. J. – B. Pastaroji pranešė, kad informavo apie gautą prašymą pareiškėją kaip įstatyminį įpėdinį ir šis pranešęs, jog imsis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. VĮ Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. N. paveldimo turto priėmimą valdyti. Nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. N. tėvai yra L. R. N. ir A. N. (b. l. 3), kurie santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 5). Pareiškėjo tėvas L. R. N., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 6).Pareiškėjo motina A. N., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 7). Pareiškėjo motina A. N. (duomenys neskelbtini) d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), K., Šiaulių r., ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko sūnui R. N. (b. l. 8). Iš Šiaulių rajono savivaldybės K. seniūnijos notaro biuro notarės 2019 m. spalio 1 d. liudijimo matyti, kad po A. N., mirusios (duomenys neskelbtini) d. mirties, paveldėjimo byla iki (duomenys neskelbtini) d. šiame notarų biure nėra pradėta (b. l. 9). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad mirusiai A. N. nuo (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklausė 2 (dviejų) kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), K., Šiaulių r. (b. l. 19). Iš įvairių sąskaitų bei kvitų kopijų matyti, jog nors A. N. ir mirė (duomenys neskelbtini) d., tačiau jos vardu siunčiamas sąskaitas apmokėdavo pareiškėjas ir už turimą butą skolų už komunalinius mokesčius, nėra (b. l. 10-14).
8. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl A. N., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjas R. N. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Nors A. N., mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo palikusi testamentą, tačiau pareiškėjas R. N. nesikreipė į vietos notarą ir palikimo pagal testamentą nepriėmė. Pareiškėjas nurodė, jog pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia palikimą priimti ir manė, kad testamento surašymas ir yra palikimo priėmimas. Mirusios sūnus pareiškėjas R. N. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios motinos palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi motinai priklausančiame būste, toliau rūpinosi buto priežiūra, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi likusiais motinos namų apyvokos daiktais (buities prietaisais ir pan.) (b. l. 10-15), t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios mamos turtą negavo. Aplinkybes, jog pareiškėjas po savo motinos mirties paveldimu turtu naudojosi kaip savu ir palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas patvirtino ir teisme liudytojomis apklaustos D. B. ir J. P.. A. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. N. motinos A. N. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.