Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 03 d. nutarties, kuria kreditoriaus reikalavimai tenkintini civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Parex bankas pareiškimą skolininkui UAB „Janifra“, suinteresuotiems asmenims J. J., F. J., V. K., I. Ž., dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams nustatytu terminu negrąžinus skolos ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-03 nutartimi nutarė išieškoti 379 312,51 eur negrąžinto kredito, 15 101,43 eur palūkanų, 44 941,44 eur delspinigių, viso 439 355,38 eur, 132 Lt žyminio mokesčio bei 8,13 proc. kintamų metinių palūkanų nuo visos negrąžintos sumos (439 355,38 eur) skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y., nuo 2009-10-15, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamus daiktus, priverstinai parduodant juos iš varžytinių (b.l.186-187).

Šios kategorijos bylose teismas formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatys sąlygos sprendimui priimti, o šalių ginčai dėl sutarties nutraukimo, įsiskolinimo dydžio ir panašiai nagrinėtini LR CPK nustatyta tvarka ieškininės teisenos tvarka (b.l. 218-219).

Hipotekos skyrius nepagrįstai priteisė 6 mėnesių Vilibor ir 2,1 proc. palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo padavimo hipotekos skyriui dienos iki visiško skolos išieškojimo. Kreditorius pasirinko didžiausią Vilibor pokytį nusakančią palūkanų normą, nors, remiantis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu, kreditorius dėl skolininko piniginių prievolių nevykdymo galėtų reikalauti tik 1 mėnesio Vilibor palūkano dydžio, o ne 6 mėnesių, kaip prašo kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus LR CPK numatytas išimtis.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Byloje nustatyta, kad pagal 2007-09-26 kreditavimo sutartį Nr. KS/740, su vėlesniais jos pakeitimais, kreditorius AB Parex bankas UAB „Janifra“ suteikė 379 346,09 eur kreditą. Užtikrinant skolininko prievolių tinkamą įvykdymą 2007-10-12 hipotekos lakštu Nr. 01/1/2007/0029010 buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis J. J. ir F. J.), duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis V. K.), duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis J. J. ir F. J.), duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis J. J. ir F. J.), duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis J. J. ir F. J.), duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis V. K. ir I. Ž.). Skolininkui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, bankas 2009-06-01 nutraukė su skolininku kreditavimo sutartį, bei kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinės skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

Taigi, šiuo atveju įkeisto turto savininkai savo turtu užtikrino tinkamą bankui prievolės įvykdymą ir veikė kaip laiduotojai. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (LR CK 6.70 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.6 str., 1 d., LR CK 6.81 str. 1, 3 d.). LR CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tokiu atveju skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (LR CK 6.14 str. 3 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 4,5,7 d., 6.14 str. 3 d.).

Taigi, teisinis reglamentavimas suteikia teisę kreditoriui reikšti ieškinį tiek skolininkui, tiek kreiptis pareiškimu į hipotekos skyrių, dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų nekilnojamųjų daiktų. Pažymėtina, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 4,5,7 d., 6.14 str. 3 d.).

Apeliantas nurodo, jog kreditorius ieškinyje J. J. prašo priteisti 400 328,32 eur skolą, o hipotekos skyriaus prašo išieškoti 439 355,38 eur skolą. Jeigu kreditorius prašo priteisti priskaičiuotus delspinigius iki ieškinio pateikimo dienos, nėra aišku, kodėl po ieškinio pateikimo dienos kreditorius toliau skaičiuoja delspinigius, ir bendrai išieškoma suma padidėjo nuo 400 328,32 eur iki 439 355,38 eur. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. J. taip pat nurodo, jog kreditorius dėl skolininko piniginių prievolių nevykdymo galėtų reikalauti tik 1 mėnesio Vilibor palūkanų dydžio, o ne 6 mėnesių, kaip prašo kreditorius.

Kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos procedūrą, todėl apelianto bei suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl nepagrįstai priskaičiuotų palūkanų nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos nutarties. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog pirmos instancijos teismas 2009-10-19 nutartimi įpareigojo kreditorių pateikti paaiškinimus, kokiu būdu pirminiame pareiškime prašomi išieškoti 2 422,70 eur nesumokėti delspinigiai už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-06-17 nuo 379 312,51 eur negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų, pakartotiniame prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-07-06 nuo 379 312,51 eur negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų padidėjo iki 44 941,44 eur delspinigių (b.l.180-181). Banko pateiktame paaiškinime nurodoma, jog prieš nutraukiant kreditavimo sutartį delspinigiai buvo skaičiuojami tik nuo pradelstos kredito dalies bei priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, o bankui nutraukus kreditavimo sutartį 0,009 proc. delspinigiai skaičiuojami nuo visos negrąžinto kredito sumos bei priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, už kiekvieną dieną, už 180 d. (b.l.183-184). Taigi, byloje rašytiniai įrodymai pagrindžia teismo nutartą priverstinai išieškoti skolą, o skolininkui ar suinteresuotiems asmenims manant, jog jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, juos gali ginti ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį kreditoriui.

Kolegija išnagrinėjusi atskirąjį skundą daro išvadą, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 03 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaujantis LR CPK 93 str. iš apelianto V. K. valstybei priteistinos 15,75 Lt pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 03 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 15,75 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.