Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-01-17 · Byla Nr. A15-41-978/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
A15-41-978/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00856-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė
Pažeidėjas
R. N.
Nukentėjusysis
G. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-41-978/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00856-2017-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.4.7; 16.9.3; 16.9.10; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai,pirmininkaujant teisėjai Beatričei Bakanauskaitei,sekretoriaujant Vaidai Grigienei, Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. N.,nukentėjusiajam G. K.,pareigūnui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą – M. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 14 val. 39 min., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairuodamas automobilį V. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. V., neturėdamas tam teisės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo bei atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. K., taip apgadindamas savo vairuotą automobilį V. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei G. K. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos R. N. pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu R. N. nurodė, kad įvykio dieną, pasiėmė E. V. automobilį, stovintį kieme, ir važiavo neturėdamas teisių. E., dirbančio užsienyje, automobiliu teko naudotis ir ankščiau, nes Evaldas nežinojo, kad neturi teisių. Evaldo paklausdavo, ar gali pasiimti automobilį, nes jo automobilis būdavo paliktas atrakintas. Įvykio dieną automobilio savininkas ir jo brolis nežinojo, kad jis paėmė Evaldo automobilį. Evaldo automobiliu nuvažiavo iki Maksimos ir grįždamas kliudė kitą automobilį. Kad kliudė, sužinojo iš paskui privažiavusio ir jį atsekusio automobilio savininko, kurio nepažinojo. Priėjus prie kito automobilio, šiam privažiavus, jo savininkas nurodė, kad buvo kliudytas jo automobilis. Savininkui apie tai pasakius, siūlė atlyginti žalą. Pamatė, kad nubrauktas bamperis ir suprato, kad kliudė kitą automobilį. Bandė tartis su nukentėjusiuoju, sakė jam, kad sumokės. Tarėsi nes, nors buvo blaivus, bet buvo be teisių. Nukentėjusysis jo prašė 50 Eurų, o jis neturėjo, ir parėjo namo, savo kontaktų iš karto nepaliko, juos davė nukentėjusysis. Sakė, kad kitą dieną paduos pinigus. Jeigu pasišalino iš autoįvykio, tai net nesuprato. Jo klausa normali, automobilyje muzika negrojo. Toje vietoje duobėtas kelias, gal dėl to negirdėjo. Ant jo vairuoto automobilio net nesimato įbrėžimų. Po to automobilį pastatė Evaldo brolio Aurimo namuose, į daiktadėžę padėjo jo raktelius. Kitą dieną susitiko su kito automobilio savininku pas Aurimą, užpildė su kito automobilio savininku deklaraciją, tada automobilio savininkui paliko savo kontaktus, sakė, kad paskambins. Nepaliko savo kontaktų, automobilio savininkas paliko jam savo kontaktus. Apie policijos iškvietimą nebuvo kalbėta. Jam paskambino nukentėjusysis, klausdamas dėl 50 Eurų, ir jam pasakė, kad nuvažiuotų pas Evaldą, kuris ir paduos pinigus. Automobilio savininkui buvo sumokėta 50 Eurų, kurie buvo palikti pas Aurimą. Nukentėjusysis, kai pinigai buvo sumokėti, gailėjosi, kad iškvietė policiją. Nukentėjusiajam yra atlyginta, jis ir draudimo išmoką gavo. Po kelių dienų pats (R. N.) kreipėsi dėl įvykio į policiją, kur jam buvo nurodyta, kad apie įvykį nežinoma, paliko savo telefono numerį ir adresą.

Nukentėjusysis G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo Alyvų gatve, Panevėžyje, suko, stabdė ir išgirdo garsą, suprato, kad jo automobilis buvo kliudytas. Pamatė, kad kliudęs automobilis nestojo, todėl pradėjo jį sekti, važiavo paskui jį apie 5 minutes, nusekė iki kiemo, į kurį šis įsuko. Sukant į kiemą, kitas automobilis nuo jo automobilio buvo apie 15 m atstumu. Pamatė, kaip jo automobilį kliudžiusio automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio. Pats apžiūrėjo savo automobilį. Kliudžiusio automobilio vairuotojas priėjo ir paklausė, ar vairuodamas kliudė jo automobilį, sakė, kad smūgio nejuto. Jam atsakė, kad kliudė. Abu apžiūrėjo jo ir kito vairuotojo automobilį, buvo brūkštelėta, kliudyta kampu. Ant R. N. automobilio priekio keleivio pusės buvo nubrozdinimas. Jo paties automobilio buvo nubrozdintas vairuotojo pusės galinis buferis. Kito automobilio savininkas pasakė, kad yra truputį išgėręs. Nesiūlė jam atlyginti žalos. Tuo metu nepagalvojo, kad buvo galima užpildyti deklaracijas. Apžiūrėjus automobilius, jis (R. N.) kažkur išėjo. Pats (G. K.) iškvietė policiją. Jam buvo parodytos 3 nuotraukos, iš kurių atpažino iš veido bruožų kito automobilio vairuotoją. Tik po policijos atvažiavimo kito automobilio vairuotojas pats jį susirado, norėjo tartis, siūlė atlyginti iki 100 eurų žalą, iki policijos atvažiavimo su juo nesitarė. Draudimas žalą įvertino virš 100 eurų, mažiau nei 200 eurų. Pats padarytą žalą vertina 50 eurų.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. parodė, kad gavo iškvietimą, kad vienas automobilis apgadino kitą. Vairuotojas sakė, kad kitą automobilį vairavęs asmuo su šunimi išėjo. Jo automobilis buvo užrakintas. Matėsi , kad priekinis bamperis buvo kliudytas. Apžiūrėjo automobilius su kartu dirbusiu kolega. Apgadinimai buvo, jie sutapo pagal aukštį. Nukentėjusysis sakė, kad važiavo paskui jį kliudžiusį automobilį iš paskos iki to kiemo ir po to skambino policijai. Vėliau buvo dar vienas skambutis, bet jie jau buvo įforminę pasišalinimą. Nukentėjusysis parašė paaiškinimą. Automobilio duomenis pažiūrėjo iš duomenų bazės. Tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų teisingumą.

Iš L. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. 14.40 val. buvo gautas VPK budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu, G. K. paaiškino, kad vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas Alyvų gatve, pristabdė bei norėjo sukti į minėtos gatvės 20-to namo kiemą. Tuo metu jam iš paskos važiavęs automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio bei atstumo, atsitrenkė į Audi galinę dalį. VW vairuotojas, padidinęs greitį nuvažiavo tolyn. G. K., supratęs, kad eismo įvykio kaltininkas bando pasišalinti, ėmė jį persekioti. VW Sharan važiavo link A. S. gatvės ir įsuko į 4-to namo kiemą. Tada iš automobilio išlipęs vairuotojas jį užrakino ir nieko G. K. nepaaiškinęs išėjo savo keliais. Apžiūrint VW automobilį, matėsi, kad apgadintas priekinis bamperis. A. S. g. 4 name niekas durų neatidarė, VW Sharan vairuotojas daugiau nepasirodė. Eismo įvykio metu apgadintas Audi A4 galinis bamperis bei VW priekinis bamperis. Eismo įvykio liudininkų nebuvo (b. l. 9).

Liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad R. N. žino iš bylos medžiagos, kadangi buvo atvykęs. Eismo įvykio vietoje pats nebuvo. Ieškojo automobilio savininko. Į policiją atvyko broliai V., pasakė, kad tą dieną nevairavo, buvo išvykę, vairavo R. N.. R. N. buvo atvykęs, parašė paaiškinimą, kad jis vairavo. Jam už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, surašytas protokolas. Pareigūnai neturėjo galimybės nustatyti, ar jis buvo neblaivus. B. V. paaiškino, kad automobilis stovi kieme, rakteliai automobilyje, kas nori, tas juo naudojasi. Nukentėjusiajam parodė nuotraukas, jis atpažino R. N.. R. N. sutiko, kad vairavo automobilį. Nukentėjusiojo automobilio neapžiūrėjo, tai atliko į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Nukentėjusysis nurodė, kad padaryta apie 100 eurų žala. B. V. dėl žalos jokių pretenzijų neišreiškė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl išėjo. Apgadinimai nėra žymūs. Nukentėjusysis pasakė, kad kontaktas buvo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo tai suprasti.

Iš eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas G. K. priklausančios transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis, automobilio V. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b. l. 11-14).

Iš E. V. prašymo matyti, kad dėl R. N. padarytos veikos jokių pretenzijų neturi (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog spręsdamas klausimą dėl padarytos žalos dydžio (kadangi būtent šios žalos dydis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus), teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjęs asmuo nurodė, jog draudimas žalą įvertino nuo 100 iki 200 Eur, pats žalą vertina 50 Eur, taigi matyti, jog ši suma neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas laiko įrodyta, kad R. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį V. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo bei atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas savo vairuotą automobilį V. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei G. K. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš R. N. rašytinio paaiškinimo bei jo teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, jog kliudė kitą automobilį. Šias jo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina tiesiogiai įvykyje dalyvavęs nukentėjusysis G. K., iš kurio parodymų matyti, jog jis girdėjo jo automobilio kliudymo garsą, suprato, kad kitas automobilis kampu kliudė jo automobilį, bei matė nuvažiuojantį jo transporto priemonę kliudžiusį automobilį, kurį po to nusekė, tačiau automobilį vairavęs asmuo vėliau išlipęs iš automobilio, priėjęs ir apžiūrėjęs automobilių apgadinimus, vis tiek iš įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnai nurodė, kad po įvykio nukentėjusysis jiems nurodė analogiškas aplinkybes, taigi, byloje esančių įrodymų visuma, tarp jų ir rašytinė bylos medžiaga, kurioje fiksuoti atitinkami automobilių pažeidimai, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl pažeidėjo sukelto paties eismo įvykio buvimo fakto.

Teismo posėdžio metu R. N. nurodė, kad iš eismo vietos išvažiavo todėl, kad nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, tačiau šią jo nurodytą įvykio versiją teismas vertina kritiškai ir laiko jo pasirinktu gynybos būdu siekiant sušvelninti savo padėtį ar išvengti atsakomybės. Šiuo atveju teismas pažymi, jog eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, <...> turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Iš kaltininko elgesio po eismo įvykio matyti, kad šis juto automobilių kontaktą, kadangi, kaip nurodo nukentėjusysis, pastarajam po kliudymo jį sekant, automobiliams sustojus, R. N. pats pirmas priėjo prie nukentėjusiojo, klausdamas ar kliudė jo automobilį, be to, kartu su nukentėjusiuoju apžiūrėjus automobilius, dėl žalos nesitarė ir vis tiek iš įvykio vietos pasišalino. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes jie atitinka liudytojų policijos pareigūnų parodymus, priešingai nuo kaltinamojo parodymų, kurie nebuvo nuoseklūs, juos duodant buvo nuolat painiojamasi, nurodomos prieštaringos aplinkybės (pvz., vieną kartą teigiama, kad nukentėjusiajam buvo palikti R. N. kontaktai, kitą kartą to paties posėdžio metu jau teigiama, kad nebuvo, bet buvo paimti nukentėjusiojo kontaktai ir pan.). Be to, nukentėjusysis nurodė, kad R. N. jam minėjo aplinkybę, kad buvo neblaivus, o ši aplinkybė pagrindžia, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo vengti iš pradžių paties nukentėjusiojo (dėl ko buvo sekamas), vėliau ir akistatos su pareigūnais.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus motyvus, teismas konstatuoja, kad R. N. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje yra įrodyta neginčijamai, todėl jis baustinas.

R. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarytos žalos dydį, tai, kad asmens atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, asmuo yra nedirbantis, todėl R. N. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skiriama artima minimaliai šių straipsnių sankcijose numatyta bauda.

G. K. ir E. V. teismui nepateikė prašymų dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo, todėl turtinio nuostolio atlyginimo klausimas paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. N. pripažinti kaltu:

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 860 Eur baudą.

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam 15 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. N. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 860 Eur baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele" bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią N. B. AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 1001).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti įmokos kodą.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė