Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-141-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
AN2-141-898/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02241-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-141-898/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02241-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3.; 1.5.4.; 1.5.5.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo G. J. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus subendrinta 1 425 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. G. J. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 27 d., administracinio nusižengimo teisenos metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 17.29 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino. Po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams atsisakė pasitikrinti blaivumą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu G. J. prašo sumažinti skirtos baudos dydį, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo penkeriems metams, kadangi teisė vairuoti šiuo metu ir taip atimta, o artimiausiu metu planuojama atlikti būtinus veiksmus teisės vairuoti atgavimui.

2.1. Skunde G. J. nurodo aplinkybes dėl padarytų nusižengimų (dėl kokios priežasties turėjo išvaryti automobilį iš kiemo, kodėl nepamatė tvoros, kada planavo užeiti pas kaimyną dėl tvoros, kada išgėrė dvi tris skardines alaus ir kada atvyko pareigūnai). Pažymi, kad įvykis įvyko 12.00 val., pareigūnai atvyko po 17.00 val., kadangi buvo namuose, nematė jokios būtinybės tikrintis blaivumą.

2.2. Skunde nurodoma, kad G. J. su žmona turi du nepilnamečius vaikus, taip pat augina tris vaikus iš buvusios žmonos santuokos. Kadangi šiuo metu turi finansinių sunkumų, neretai kasdienio gyvenimo problemos ir buities galvosūkiai tampa labai sunkiai sprendžiami. Prašo rasti galimybę sumažinti paskirtos baudos dydį. Dėl anksčiau nesumokėtų baudų, kurias pažymėjo teismas, G. J. nurodo, jog to neleido padaryti per mažos šeimos gaunamos pajamos ir didelės pragyvenimo išlaidos. Nuobaudos vykdymo G. J. nevengia. Siekdamas pagerinti turtinę padėtį, papildomai įsidarbino statybinėje įmonėje antraeilėms pareigoms. Jo pajamos legalios ir apskaitomos, todėl paskirtos baudos anksčiau ar vėliau vis tiek bus sumokėtos. G. J. yra UAB „S.“ direktorius, įmonėje dirba tik du žmonės, jis ir žmona, žmona dirba tik vakarais ir atlieka administracinius darbus, G. J. atlieka visus kitus darbus (vadybinis darbas, užsakymų priėmimas, vykimas į objektą, matavimai, prekių užsakymas, atvykus prekėms, jų rūšiavimas, iškrovimas, montavimas). Kasdienis vaikų vežiojimas yra G. J. ir jo žmonos pareiga, žmona niekaip negali viena vežioti vaikų ir dar atlikti visus buities darbus. G. J. turi mokėti išlaikymą dukrai iš nepilnametės santuokos, jo tėvai taip pat senyvi, jiems reikia įvairios nuolatinės pagalbos. Esant tokioms aplinkybės, teisė vairuoti yra labai reikalinga, nes kitu atveju šeima patirtų labai didelių sunkumų. Teismas nepagrįstai kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino anksčiau padarytus nusižengimus, neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės (jos G. J. prisipažįsta, gailisi).

3. Institucijos atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Kaip matyti iš skundo turinio, G. J. pateikia du prašymus – sumažinti jam skirtą baudą bei neskirti specialiosios teisės atėmimo. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

6. Nors skunde teigiama, neva teismas nepagrįstai nustatė G. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, tokio nesutikimo motyvai skunde nepateikiami. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame aiškiai argumentuota, kodėl G. J. nusižengimai laikytini padaryti pakartotinai - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu G. J. pripažintas kaltu be kita ko ir už nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, šiuo nutarimu paskirtos baudos G. J. nėra sumokėjęs. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte reglamentuota tai, jog kai tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, tokia aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinanti. Vadovaujantis ANK 40 straipsniu, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Aukščiau minėtu 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu G. J. paskirta bauda nėra sumokėta, t. y. administracinė nuobauda neįvykdyta, nagrinėjamu atveju G. J. padarė nusižengimus, numatytus tuose pačiuose ANK straipsniuose (ANK 423 ir 426 straipsniuose), taigi G. J. nusižengimai pagrįstai pripažinti padarytais pakartotinai.

7. Pirmosios instancijos teismas nepripažino G. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Argumentuodamas tokį sprendimą teismas įvertino anksčiau G. J. padarytus nusižengimus ir padarė išvadą, jog G. J. yra visiškai indiferentiškas jam skiriamoms nuobaudoms bei administracinio poveikio priemonėms ir nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų, periodinis G. J. traukimas atsakomybėn teismo vertinimu neleidžia manyti, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Nors skunde G. J. nurodo, jog prisipažįsta ir gailisi, tokie deklaratyvūs teiginiai apeliacinės instancijos teismo vertinimu visgi nėra pagrindas pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, pirmą kartą G. J. už vairavimą išgėrus nubaustas 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu, jam buvo paskirta bauda ir trejiems metams atimta teisė vairuoti. Po šios nuobaudos paskyrimo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus G. J. baustas ne kartą: 2016 m. gegužės 19 d. jis vairavo automobilį, nors tokia teisė jam buvo atimta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas); 2016 m. gegužės 31 d. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 3,58 promilių girtumas, kai teisė vairuoti atimta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas); 2016 m. rugsėjo 5 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta, pasitikrinti blaivumą atsisakė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimas, kuris vėliau pakeistas dalyje dėl automobilio konfiskavimo); 2016 m. gruodžio 3 d. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 2,92 promilių girtumas, kai teisė vairuoti atimta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimas); 2017 m. balandžio 12 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta, sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimas, kuriuo G. J. be kita ko paskirtas specialiosios teisės atėmimas ketveriems metams); 2018 m. sausio 28 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta, sukėlė eismo įvykį (Institucijos 2018 m. balandžio 19 d. nutarimas); 2018 m. balandžio 15 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta (Institucijos 2018 m. balandžio 19 d. nutarimas).

9. Kaip matyti, po pirmosios nuobaudos paskyrimo G. J. septynis kartus vairavo automobilį, kai tokia teisė jam buvo atimta, du iš minėtų atvejų vairavo būdamas neblaivus, kartą alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kartą blaivumą tikrintis atsisakė. Iš informacinės sistemos „Liteko“ taip pat matyti, jog G. J. atžvilgiu buvo priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 28 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,60 promilių etilo alkoholio, taip pat 2018 m. balandžio 15 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,67 promilių etilo alkoholio. Nors minėtas nuosprendis buvo priimtas jau po nusižengimų, nagrinėjamų šioje byloje, padarymo (nusižengimai padaryti 2018 m. rugsėjo 27 d.), šie nusižengimai visgi buvo padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (baudžiamoji byla teisme gauta 2018 m. rugpjūčio mėnesį).

10. Nors teisė vairuoti už vairavimą išgėrus G. J. buvo atimta dar 2015 metais, vėliau sistemingai daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo, jog G. J. visiškai nepaiso nustatytų elgesio taisyklių ir išvadų dėl savo elgesio nedaro. Aptarti ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai, taip pat jo atžvilgiu priimtas nuosprendis už vairavimą išgėrus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu leidžia konstatuoti, jog dėl savo veiksmų G. J. nesigaili, taigi pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

11. Teismas už padarytus nusižengimus paskyrė G. J. baudas, lygias sankcijose numatytiems baudų vidurkiams. Administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – terminas buvo nustatytas maksimalus, t. y. penkeri metai. Nustatydamas baudos dydį, taip pat specialiosios teisės atėmimo trukmę, teismas privalo įvertinti administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė bei atitinkamai skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda (ANK 34 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas nagrinėjamu atveju nustatė tik G. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat G. J. asmenybę itin neigiamai charakterizuojančius anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pagrindo mažinti jam paskirtą baudą ar specialiosios teisės atėmimo terminą apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra. Šios išvados nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės dėl G. J. šeimos ir darbo, kadangi jos visos pažeidėjui buvo žinomos nusižengimų padarymo metu. G. J. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą anksčiau ne kartą griežtai baustas, žinodamas apie gresiančią atsakomybę jis nei šeimos, nei darbo poreikių nepaisė. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog tiek administracinio poveikio priemonė maksimaliam įstatyme numatytam terminui, tiek bauda, lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, G. J. buvo paskirtos pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

G. J. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė