- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- AN2-260-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01283-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo bylos medžiaga grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė R. L. 2020 m. gegužės 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-40371-2020, kuriame nurodyta, kad A. M. 2020 m. balandžio 1 d., 16.56 val., Vilniuje, Belmonto g., vairavo automobilį „M. B. GL 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė medį, signalinius stulpelius ir metalinius atitvarus. Eismo įvykio metu sugadinti automobilis, signaliniai stulpeliai ir metaliniai atitvarai. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais A. M. kaltinamas pažeidęs KET 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus bei padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus (ROIK Nr. 20114811852).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, administracinio nusižengimo byla grąžinta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
3. Skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas R. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį Nr. A15.-1712- 1015/2020 ir priimti naują nutarimą - grąžinti A. M. administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.
3.1. Nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolu Vilniaus apskr. VPK KPV A. M. pateikė kaltinimą dėl ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų materialiųjų teisės normų pažeidimų. Eismo įvykio tyrimo metu policija nustatė, kad apgadinus kelio atitvarus ir kelio stulpelius su atšvaitais nukentėjusiems UAB „Gatas“ bei UAB „Biseris“ buvo padaryta 258,49 eurų žala, kuri neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
3.2. Grąžindamas bylos medžiagą Vilniaus apskr. VPK KPV, Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad A. M. vairuotam automobiliui, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), padaryta žala visiškai nevertinta, nors tai buvo būtina padaryti, siekiant tinkamai kvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtą veiką. Teisingumą vykdanti institucija nenurodė teisės šaltinio, kuriuo remdamasi priėjo išvados, kad kvalifikuojant vairuotojo veiką pagal ANK 426 str. turėtų būti vertinama ir atsakomybėn traukiamo asmens valdomam turtui padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžiama, kad administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įstatymų leidėjas ANK 426 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenustatė, kad kvalifikuojant pažeidimą būtina vertinti tik nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, tačiau toks žalos vertinimas išplaukia iš ANK nuostatų. Vilniaus apskr. VPK KPV nuomone, kvalifikuojant vairuotojo veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus pažeidimus būtina vertinti tik nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą. Prie šios išvados policija prieina atsižvelgdama į ANK 578 straipsnio įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad žala dėl administracinio nusižengimo gali būti padaroma tik nukentėjusiajam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Vilniaus apygardos teismas suformavo praktiką, jog ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse atsakomybė numatyta pasitraukusiam iš eismo įvykio vietos asmeniui, todėl kvalifikuojant šio asmens veiksmus turi būti vertinama kitai transporto priemonei, o ne pasitraukusio iš eismo įvykio asmens transporto priemonei padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. AN2-42-898/2018). Iš Policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad automobilis M. B. GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius (akcininkas) yra A. M.. Atsižvelgdama į ANK 578, 426 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, teismų praktiką, Vilniaus apskr. VPK KPV kvalifikuodama A. M. nusižengimus vertino tik nukentėjusiems UAB „Gatas“ ir UAB „Biseris“ padarytą žalą.
3.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. byloje Nr. 39/06 yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas remdamasis suteiktais įgaliojimais suformavo praktiką, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.3 (13) 2007, p. 329). Lietuvos teismai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką remiasi iki šiol (pvz., Vilniaus apygardos teismo byla Nr. AN2- 204-209/2017). Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, teismas gali, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Vilniaus apskr. VPK KPV Vilniaus miesto apylinkės teismui A. M. bylą nagrinėjimui pateikė be procesinių trūkumų. Teismas nusprendęs, kad būtina įvertinti ir automobilio M. B. GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padarytą žalą galėjo įrodymus išreikalauti savarankiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto R. I. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino administracinio nusižengimo bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, jo turinio trūkumams pašalinti t. y., administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, bylos medžiaga nėra išsami, nurodyti protokolo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės. Teismas nutartyje konstatavo, kad A. M. jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo metu vairavo automobilį M. B. GL 350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, eismo įvykio metu taip pat apgadino. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad minėto automobilio savininkė (valdytoja) yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir tokio juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens dalyvių turto. Vairuotam automobiliui, kuris, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), padaryta žala apskritai nebuvo vertinama, nors tai buvo būtina padaryti, siekiant tinkamai kvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką pagal atitinkamą ANK 426 straipsnio dalį.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-40371-2020 su bylos medžiaga turi būti grąžintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai trūkumams pašalinti.
6. ANK 426 straipsnyje atsakomybė numatyta, tam kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tuo tarpu antroje nurodyto straipsnio dalyje atsakomybė numatyta tam kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, esminiu skiriamuoju rodikliu kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą šio straipsnio dalį yra žalos dydis, tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl būtinumo įvertinti ir įmonei UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra pats eismo įvykį sukėlęs A. M., padarytą žalą.
7. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog kvalifikuojant pažeidimą pagal ANK 426 straipsnį būtina vertinti tik nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, o toks aiškinimas išplaukia iš ANK normų visumos, taip pat tokį aiškinimą jau yra suformavęs ir Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. AN2-42-898/2018. ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse atsakomybė numatyta pasitraukusiam iš eismo įvykio vietos asmeniui, todėl kvalifikuojant šio asmens veiksmus turi būti vertinama kitai transporto priemonei, o ne pasitraukusio iš eismo įvykio asmens transporto priemonei padaryta žala. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pagrindo kitaip vertinti ir spręsti žalos nustatymo klausimą nėra. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl eismo įvykių, pagal susiklosčiusią praktiką vertinama tik nukentėjusiesiems padaryta žala. Pagal ANK 578 straipsnį, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju, nei administracinio nusižengimo protokolu, nei jokiu kitu dokumentu ar sprendimu, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažinta nukentėjusiąja dėl A. M. sukelto eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismo nutartyje teigiama, jog nors A. M. ir yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens dalyvių turto, todėl nagrinėjamu atveju, tinkamam veikos kvalifikavimui reikalinga nustatyti ir nurodytai įmonei padarytos žalos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos situacijos atžvilgiu UAB (duomenys neskelbtini) nėra laikoma nukentėjusiąją. Akivaizdu, jog apgadinus įmonės automobilį įmonei yra padaroma žala, tačiau šiuo atveju įmonė, kurios automobiliu ir buvo sukeltas eismo įvykis, netampa nukentėjusiąją, kadangi eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtu įmonei priklausančio automobilio valdytoju. Tokiu atveju, įmonei atsiranda teisė į žalos atlyginimą iš eismo įvykį sukėlusio asmens (pačios įmonės darbuotojo) civilinės teisės pagrindu, todėl įmonei padaryta žala yra reikšminga atlyginant įmonei padarytą žalą civilinio proceso tvarka, tačiau padaryta žala neturi reikšmės žalos nustatymui administracinio nusižengimo prasme.
8. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo administracinio nusižengimo bylą grąžino administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) padaryta žala nėra reikšminga kvalifikuojant veiką pagal ANK 426 straipsnį.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir esant kitokioms aplinkybėms, žalos įvertinimas nėra toks veiksmas, kuris negalėtų būti atliekamas bylą nagrinėjant teisme. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Bylos grąžinimas institucijai, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių įrodymų trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.
10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti grąžino nepagrįstai. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.