Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. spalio 6 d.

D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 284 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jam fizinį skausmą: 2022 m. spalio 24 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadiono, žodinio konflikto su nepilnamečiu N. F. metu tyčia ranka apglėbdamas N. F. kaklą ir taip pargriaudamas jį ant žemės, padarė nukentėjusiajam N. F. sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiojo klubo ir kairiojo kelio srityse bei abiejuose dilbiuose, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais kaltinamasis D. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Taip pat kaltinamasis D. J. pažeidė viešąją tvarką: 2022 m. spalio 24 d. apie 16 val. viešojoje vietoje – mokykliniame autobuse, stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – autobuse sėdėjusiam N. F. tyčia sudavė plyta ne mažiau kaip tris kartus į galvą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukeldamas fizinį skausmą, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais kaltinamasis D. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str.

Kaltinamasis D. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 24 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo už mokyklos stadiono. Ten ėjo neturėdamas jokio tikslo, tiesiog norėjo pasisveikinti. Draugė jam buvo sakiusi, kad S. iš jos atėmė elektroninę cigaretę. S. jis asmeniškai nepažinojo, buvo jam rašęs dėl paimtos cigaretės, o S. jam parašė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Pamatęs S., pasakė jam, kad grąžintų draugei elektroninę cigaretę. S. pasakė, kad cigaretės neėmė, jie susiginčijo, ėmė muštis. Tuomet pribėgo N., kuris gal ir norėjo atitraukti jį nuo S.. Jis (kaltinamasis) pradėjo ginčytis su N.. N. jam trenkė į veidą prie nosies, jis truputį susmuko, bet atsikėlė. N. kažką jam sakė, bet jis neprisimena. Jie susigrūmė ir abu pargriuvo ant žemės, N. stambesnis už jį, užspaudė jam kaklą, o jis rankomis bandė atitraukti N. nuo savęs, jį stūmė rankomis tiek į veidą, tiek į pilvą, dėl to ant N. kaklo galėjo atsirasti kraujosruvos. Negali paaiškinti, kaip būtent jie pargriuvo. Galimai buvo apglėbęs N. kaklą, bet tik tam, kad išsilaisvintų, šis veiksmas galėjo trukti apie pora minučių. Atitraukęs nuo savęs N., paėmė į rankas lentą, gulėjusią šiukšlių krūvoje gal penkių metrų atstumu nuo jo, mojavo ta lenta tam, kad daugiau niekas nelįstų muštis. Po kurio laiko visi išsiskirstė. Žinojo, kad N. apie 17 m. Įvykio metu ten buvo daug žmonių: S., D., R., E., dar kažkas iš vienuoliktos klasės. Jie stebėjo konfliktą, kažkas gal ir filmavo, bet vėliau tą įrašą ištrynė. Po minėto įvykio jis parūkė ir ėjo link namų, tačiau pamatė, kad S. ir N. per mokyklinio autobuso langą jam rodo gestus, maivosi, rėkauja ir taip jį provokuoja. Po tik ką įvykusių muštynių vis dar buvo piktas, todėl nesusivaldė ir nuėjo į autobusą. Su savimi rankoje turėjo plytos gabalą, mažesnį nei ketvirtadalis plytos, kurį buvo pasiėmęs prie pastatėlio, esančio prie stadiono. Įlipęs į autobusiuko vidų, turėtą plytgalį numetė ant grindų, bet nežino, į kurią tiksliai vietą. Viduje matė S. ir N., nežino, kas dar buvo autobuse. N. sėdėjo pačiame gale prie lango. Kai priėjo prie N., pastarasis lyg ir bandė atsistoti. Jis (kaltinamasis) gal tris kartus sudavė galimai abiejų rankų kumščiais N. į galvą, neprisimena, į kurią tiksliai vietą. Tuomet kažkas jį atitraukė, tikriausiai autobuso vairuotojas, kuriam galbūt galėjo pasirodyti, kad jis trenkė su plyta. Nematė, kad N. bėgtų kraujas, gal nebent tik iš antakio. Po įvykio taikytis su nukentėjusiuoju nebandė. Mano, kad dėl įvykio jie kalti abu. Nežino, kodėl neatsiprašė nukentėjusiojo, tokia mintis neatėjo į galvą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nukentėjusiojo N. F., liudytojų S. M., K. A. parodymais, taip pat liudytojų R. M., A. P., S. L. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis N. F. (1 t., b. l. 79-80) parodė, kad D. J. jam matytas, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Rudenį, mėnesio neprisimena, D. J. pasikvietė juos (jį, S., kurio pavardės nežino, O. O., su kuriuo mokosi toje pačioje klasėje, ir K. A.) pasikalbėti prie pastatėlio, esančio prie mokyklos. Jiems nuėjus, iš pradžių D. su S. kalbėjo gražiai, po to ėmė kalbėtis piktai ir susimušė, besimušdami pargriuvo. Jis ir K. nusprendė išskirti besimušančius. K. patraukė S. nuo D., jis (nukentėjusysis) – D. nuo S.. D. supykęs bandė jam smūgiuoti, tačiau jis ranka smūgius numušė. Tuomet D. apglėbė jo kaklą, o jis apglėbė ranka D. kaklą ir jie abu pargriuvo, griūdamas susižalojo kairįjį šoną ties klubu. Pargriuvęs jautė skausmą, stresą, nes anksčiau nebuvo mušęsis. Griūdamas susimušė ir kelį. Dilbiai galėjo būti sumušti jam ginantis nuo D. J. smūgių. Juos išskyrė ir jis (nukentėjusysis) nuo D. atsitraukė. D. apsisuko, pakėlė lentą ir bandė trenkti jam ta lenta, tačiau nepavyko, tuomet apsisuko ir trenkė Karoliui ties juosmeniu. D. stovėjo prie medžio, prie kurio gulėjo jo (nukentėjusiojo) kuprinė. Jis pribėgęs pasiėmė kuprinę, o D. vėl bandė jam trenkti lenta, tačiau nesėkmingai. Jam ant dilbio taip pat buvo kraujosruva. Jis (nukentėjusysis) su draugais iš ten išėjo, nes D. mojavo su lenta. Draugai grįžo į mokyklą, o jis įlipo į mokyklinį autobusą, ketindamas važiuoti į namus.

Liudytoja R. M. parodė, kad nukentėjusysis – jos sūnus. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus, kuris jai paskambino ir pasakė, kad jį primušė, jis blogai jaučiasi, svaigsta galva. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, sūnus nuvežtas į Kauno klinikas. Sūnus po įvykio atrodė baisiai – prakirstas smilkinys, bėgo kraujas, du guzai galvoje, kraujosruvos ant kūno, įtarė ir lūžį prie akiduobės, bet nepasitvirtino. Sūnus jai pasakojo, kad konfliktas buvo dėl S., o jis tik skyrė konfliktuojančius, dėl to gavo.

Liudytojas S. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis, K., O., dar keli, sėdėjo technologijų klasėje, atėjo D. J., pasisveikino, pasakė jam „ateik čia“. Per pertrauką parašė, kada jis (liudytojas) ateis, jis nuėjo ir kalbėjosi su D. J.. D. J. jį kaltino, kad jis paėmė elektroninę cigaretę, ėmė piktai grasinti, negražiai vadino, sakė „varyk“. Jis (liudytojas) buvo atsitūpęs, kai jie abu atsistojo, D. J. jam trenkė. Gavęs smūgį, sudavė jam. D. J. jį smaugė, o jis bandė ištrūkti. Juos išskyrė K. su N.. Jis ieškojo savo daiktų ir tuo metu pamatė, kaip N. bėgo nuo D. J., kuris turėjo lentą. Jie ėjo į klase, o N. nuėjo į autobusiuką. N. atitraukė D., o K. – jį (liudytoją). D. J. jam sakė, kad jis iš G. pavogė D. J. elektroninę cigaretę. D. J. buvo jam užspaudęs kaklą, o jis stengėsi ištrūkti. Jis (liudytojas) gulėjo ant žemės ir matė, kad N. ginasi, po to matė, kad D. jį vijosi laikydamas lentą. Matė, kad D. užsipuolė N., N. gynėsi rankomis, bet negali pasakyti kaip, nes nelabai matė. Nematė N. padarytų sužalojimų.

Liudytojas K. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad buvo penktadienis, apie 14.30 val. Jis, N., S. nuėjo pasikalbėti už pirtelės, esančios mokyklos teritorijos ribose. Jis su N. nuėjo toliau, o S. liko kalbėtis su ten jau buvusiu D.. Jis (liudytojas) nusisuko, o kai atsisuko, pamatė, kad jie jau mušasi. Jie bandė smūgiuoti vienas kitam, bet nepavyko, D. pavyko paimti S. už kaklo iš nugaros. Jis su N. pribėgo juos išskirti. Jis atitraukė S., o N. – D.. D. J. atsikėlė nuo žemės, pasakė „kas tau yra“ ir susimušė su N.. D. nubėgo prie pirtelės, paėmė lentą, pribėgo prie jo (liudytojo), užsimojo ir pasakė „Tu irgi nori?“. Jis pasakė „ne“, tuomet D. nusivijo N., kuris pabėgo nuo jo. D. numetė lentą prie pirtelės ir atsisėdo. N. sugrįžo, jis (liudytojas) su Simonu nuėjo į mokyklą, o N.– važiuoti į namus. Nesuprato, kodėl D. užsipuolė N.. Jis (liudytojas) su N. atitraukė D. ir S. vieną nuo kito. N. D. paėmė iš nugaros už pažastų, o jis (liudytojas) traukė D. rankas nuo S.. D. pasakė N., kas tau yra“ ir trenkė N. kumščiu į veidą, N. kumščiu sudavė jam. Nematė, kad N. būtų pargriuvęs. D. nugara buvo purvina.

Iš liudytojos S. L. parodymų nustatyta, kad ji nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta, S. – jos sūnus. Įvykio vietoje ji nebuvo, tačiau žino, kad mokykloje vyko muštynės – mušėsi D. J., S., N. ir lyg K.. Tikslios muštynių priežasties nežino, lyg S. ir N. ėjo ginti draugo. Po šio įvykio S. kaklas buvo apdraskytas, tačiau į policiją ji nesikreipė.

Iš liudytojos J. A. parodymų nustatyta, kad ji pažįsta nukentėjusįjį, kuris mokosi toje pačioje klasėje kaip ir jos sūnus K.. Apie įvykį žino tik iš sūnaus, kuris papasakojo jai, kad D. J. susimušė su S. prie kažkokios mokyklos teritorijoje esančios „pirtelės“ (taip tą pastatėlį vadina vaikai). Konfliktas įvyko dėl to, kad D. J. apkaltino S. dėl elektroninės cigaretės.

2022 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2348/2022 (02) (1 t., b. l. 71-73) nurodoma, kad N. F. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiojo klubo srityje, abiejuose dilbiuose, kairiojo kelio srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, kairiojo klubo srityje. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, jie galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 24 d. Poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose galėjo būti padarytos jam besiginant. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl septynių ar daugiau trauminių poveikių. Medicinos duomenų, nurodančių sužalojimo padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Taip pat sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Poodinės kraujosruvos kairiojo kelio srityje, kairiojo klubo srityje su odos nubrozdinimu galėjo būti padarytos pargriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėta išvada patvirtinama, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kuruos jis nurodė kaip padarytus 2022 m. spalio 24 d. apie 15.50 val., kai kaltinamasis D. J. apglėbė jo kaklą ranka ir dėl to jie abu pargriuvo.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis D. J. 2022 m. spalio 24 d. apie 15.50 val., po to, kai nukentėjusysis N. F. atitraukė jį nuo S. M., apglėbdamas nukentėjusiojo kaklą, jį pargriovė ir dėl to sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiojo klubo ir kairiojo kelio srityse bei abiejuose dilbiuose, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, taip pat nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtis.

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusysis gal ir norėjo jį atitraukti nuo S. M., tačiau, jam dėl to ėmus ginčytis su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis sudavė jam smūgį į veidą ir jis gindamasis susigrūmė, jie pargriuvo, prieš pargriūnant jis buvo apglėbęs nukentėjusiojo kaklą, bet tik tam, kad išsilaisvintų. Byloje negauta įrodymų apie tai, kad nukentėjusysis kėsinosi į kaltinamąjį ir tas kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus. Byloje gautais įrodymais patvirtinama, kad nukentėjusysis tik atitraukė kaltinamąjį, suėmęs jį už pažastų, nuo S. M., todėl toks veiksmas negali būti vertinamas kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę, sąlygojantis būtinąją gintį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 sr.

Nukentėjusysis N. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 79-80), parodė, kad tą pačią dieną jis nuo mokyklos atėjo prie mokyklinio autobuso, kuriuo turėjo važiuoti į namus, ir įlipo į jį. Vairuotojo autobuse tuo metu nebuvo, buvo maži vaikai ir vienas S. ir K. klasiokas. Po kelių minučių į autobusą įlipo D.su plytgaliu rankoje. Jis (nukentėjusysis) iš karto atsistojo, D. ėmė eiti link jo. Besigindamas bandė koja išspirti plytgalį iš D. rankos, tačiau nepataikė. D. tuo plytgaliu trenkė jam ties kairiuoju smilkiniu, prakirto galvą, nuo smūgio jis pargriuvo tarp sėdynių ir tuo metu prie jo priėjęs D. trenkė antrą kartą. Besigindamas jis spyrė D., kuris parkrito ant jo ir plytgaliu prarėžė prie akies, tuomet, norėdamas apsiginti jis D. spyrė dar kartą, dėl to D. šiek tiek atsitraukė, ir tuo metu atėjo autobuso vairuotojas, kuris D. išmetė iš autobuso. Plytos dalis, kurią rankoje laikė D., nukrito ant autobuso grindų. Jis (nukentėjusysis) tą plytos dalį pakėlė ir išmetė lauke ant pievelės. Jis nežino ir nematė, iš kur D. paėmė plytą, bet prie įvažiavimo, skirto autobusui, dešinėje pusėje gulėjo 3-4 plytos, galbūt iš ten ir paėmė. Taip pat nežino, iš kur D. J. sužinojo, kad jis autobuse, gal matė jį įlipantį į autobusą. Jis autobuse bendravo ir nematė D. J. iki tol, kol jis neįlipo į autobusą. Jokių gestų D. J. pro autobuso langą nerodė. Po smūgių iš karto pasidarė bloga ir karštą, ėmė svaigti galva. Skausmo iš pradžių nejautė, bet, nuvažiavęs į namus, ėmė skaudėti, tada pamatė, kad teka kraujas. Skausmą jautė iki kol atvykę greitosios pagalbos medikai davė vaistų ir šalto ledo maišelį. Jam ant kaktos buvo guzas, buvo prakirsta prie smilkinio ir prarėžta ties akimi.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad sūnus N. jai paskambino ir pasakė, kad jį primušė, jis blogai jaučiasi, jam svaigsta galva. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, sūnus buvo išvežtas į Kauno klinikas. Mano, kad sūnaus galvos sužalojimai negalėjo būti padaryti kumščiu. Sužalojimai gijo gana ilgai, tikrai ilgiau nei dvi savaites. Po šio įvykio N. norėjo keisti mokyklą, bijojo ten eiti, nes po įvykio buvo grasinimų. Šiuo metu situacija aprimusi, bet nei kaltinamasis, nei jo tėvai nebandė susisiekti ir susitaikyti.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad dirba mokyklos autobuso vairuotoju, vaikai mokyklos autobusais vežami nustatytais maršrutais ir laiku, vairuotojai turi sąrašus vaikų, kuriuos reikia vežti, jokių pašalinių asmenų neveža. Įvykio dieną laukė vaikų, kuriuos turėjo vežti maršrutu „(duomenys neskelbtini)i“, turėjo išvykti 14.55 val. Apie 14.50 val. dar ne visi vaikai buvo atėję, jis buvo išlipęs iš autobuso ir nuėjęs prie galinės autobuso bagažinės. Išgirdo, kaip lauke buvę vaikai šaukia, kad autobuse muštynės, taip pat pamatė, kad autobusas juda, todėl iš karto nubėgo į autobusą ir pamatė, kad užpultas N. F.. Jis sėdėjo autobuso dešinėje pusėje ant galinės sėdynės, D. J. buvo užsimojęs ir smūgiavo, jau buvo spėjęs suduoti kelis smūgius, kol jis (liudytojas) pribėgo. Pribėgęs D. J. atitraukė ir pareikalavo išlipti iš autobuso. Neįsitikinęs, kad D. J. rankoje matė plytgalį, tačiau tą plytgalį pamatė numestą prie sėdynės (šalia vietos, kur sėdėjo N. F.). Mano, kad plytgalį atnešė tikrai ne kiti vaikai, nes niekada nėra buvę tokių atvejų, kad vaikai kažką draudžiamo atsineštų. Autobuse įvykio metu sėdėjo 7-8 vaikai, kurie buvo išsigandę, pradinukės mergaitės verkė.

Liudytoja S. L. parodė, kad įvykio metu jos dukra sėdėjo autobusiuke. Dukra jai pasakojo, kad D. J. metė plytą į N. F..

Liudytojas S. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad įvykio nematė, vėliau iš kitų sužinojo, kad D. J. autobuse užsipuolė N. F.. Jis kalbėjo telefonu su N. F., kuris jam pasakė, kad vyksta į ligoninę, nes svaigo galva, gerai neprisimena, bet gali būti, kad sakė, kad tekėjo kraujas iš žaizdos galvoje. Dar N. pasakojo, kad į autobusą atėjo D. J. su plyta rankoje, N. įkrito tarp sėdynių.

Liudytojas K. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nematė, kas vyko po to, kai N. F. nuėjo prie autobuso, tik po to N. pasakė, kad D. J. atėjo į autobusą ir plyta praskėlę jam galvą.

Iš Policijos registruojamų įvykių registre (b. l. 26-31) esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. spalio 24 d. 15.50 val. N. F. pranešė apie tai, kad prieš pusę valandos mokykloje jam su akmeniu per galvą trenkė pažįstamas vyras vardu D.. Šiuo metu jis (pranešėjas) namuose, jam svaigsta galva, kraujuoja, tėvai darbe, jiems pranešta. 2022 m. spalio 24 d. 17.41 val. gautas pranešimas iš Kauno klinikų vaikų priėmimo skyriaus apie tai, kad 17.40 val. į kliniką pristatytas N. F., kuris paaiškino, kad apie 15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jį sumušė pilnametis D. J.. N. F. nustatyta veido trauma.

2022 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2348/2022 (02) (1 t., b. l. 71-73) nurodoma, kad N. F. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiojo klubo srityje, abiejuose dilbiuose, kairiojo kelio srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, kairiojo klubo srityje. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, jie galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 24 d. Poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose galėjo būti padarytos jam besiginant. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl septynių ar daugiau trauminių poveikių. Medicinos duomenų, nurodančių sužalojimo padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Taip pat sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Poodinės kraujosruvos kairiojo kelio srityje, kairiojo klubo srityje su odos nubrozdinimu galėjo būti padarytos pargriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje nurodytais duomenimis patvirtinama, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kuriuos jis nurodė kaip 2022 m. spalio 24 d. apie 16 val. mokykliniame autobuse kaltinamojo jam padarytus sužalojimus.

LR BK 284 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadoje esančiais duomenimis patvirtinama, kad kaltinamasis įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, nes be aiškios priežasties, viešojoje vietoje – mokykliniame autobuse, kuriame tuo metu buvo 7-8 nepilnamečiai, dauguma iš jų – pradinių klasių moksleiviai, vartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – sudavė nukentėjusiajam rankoje laikytu plytgaliu ne mažiau kaip tris smūgius į galvą. Kaltinamasis, viešai suduodamas nukentėjusiajam smūgius be aiškios priežasties, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo išsigandęs, jautėsi nesaugiai, taip pat dėl to, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam plytgaliu, nuo pirmo smūgio nukentėjusysis buvo parkritęs tarp autobuso sėdynių, viešojoje vietoje (autobuse ir prie jo) buvę vaikai išsigando – iš liudytojo A. P. parodymų nustatyta, kad lauke prie autobuso buvę vaikai šaukė, kad vyksta muštynės, kai kurie autobuse buvę vaikai verkė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į kaltinamojo veiksmų pobūdį ir intensyvumą – sudavęs nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius, savo veiksmų savanoriškai nenutraukė ir būtų tęsęs, jei liudytojas A. P. jo nebūtų atitraukęs nuo nukentėjusiojo ir ne pareikalavęs išlipti iš autobuso, vertinama, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir būtent šių padarinių norėjo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje, kaltinamasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka. Kaltinamasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str., sudėtis.

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – viešosios tvarkos pažeidimas turėjo realų neigiamą poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems asmenims, kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, nebuvo teistas, nedirba ir nesimoko, užimtumo tarnyboje neregistruotas ir manoma, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą arešto bausmę – už pirmą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., paskirti minimalios trukmės arešto bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 284 str., paskirti areštą dvidešimčiai parų. Paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju subendrinti bausmes iš dalies nėra teisinio pagrindo, kadangi BK 63 str. 4 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (nagrinėjamu atveju penkiolika parų). paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, pridedamos, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Nustatyta, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo netrumpas laikotarpis ir negauta duomenų apie tai, kad jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, todėl vertinama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 127-128) dėl 114,49 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Iš 2022 m. lapkričio 28 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 131) esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2022 m. spalio 24 d. suteiktos paslaugos, kurių vertė 114,49 Eur. Šias išlaidas Vilniaus teritorinė ligonių kasa apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nustatyta, kad civilinio ieškovo patirtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos ir kaltinamojo padaryta veika susiję priežastiniu ryšiu, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiamos 114,49 Eur dydžio nukentėjusiojo gydymo išlaidos. Taip pat iš nukentėjusiojo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (114,49 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymo ir nubausti areštu 15 (penkiolikai) parų;

– pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str., padarymo ir nubausti areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., paskirtas bausmes subendrinus jas visiškai sudedant, paskirti galutinę bausmę – areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis LR BK 75 str., D. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti penkiems mėnesiams, paskirti D. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus: 1) dirbti arba mokytis, arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš D. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 114,49 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 49 ct) žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (114,49 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.