- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- I-339-583/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00136-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo J. S. skundu atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą nurodydamas, kad 2010 m. liepos 13 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/2010. Tarnyba tenkindama jo prašymą 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1088-10 suteikė antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti paskyrė advokatę E. G., kuri jokios teisinės pagalbos nesuteikė, nes Tarnybos 2010 m. liepos 21 d. vienašališku sprendimu buvo pakeista, paskiriant advokatę M. K. Tačiau ši advokatė taip pat buvo pakeista Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, paskiriant advokatą A. K. Teigia, jog nustačius interesų konfliktą tarp jo ir minėto advokato, Tarnyba 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu vėl paskyrė teikti antrinę teisinę pagalbą advokatę E.G.. Su advokate buvo sudarytos galimybės bendrauti, buvo numatytas procesinių veiksmų atlikimo planas, tačiau numatytų procesinių veiksmų atlikti nepavyko, nes dėl nežinomų priežasčių nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. 2011 m. balandžio 1 d. Tarnyba vienašališku sprendimu vėl pakeitė advokatę E.G., paskiriant advokatą V.Ž. Pažymi, kad dėl Tarnybos ydingo veikimo, nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. antrinė teisinė pagalbą jam nebuvo teikiama, tuo pažeistos teisės į gynybą. Tokia advokatų kaita sąlygojo pasekmes, kad neatlikti reikiami procesiniai veiksmai, advokatai lieka neatsakingi už netinkamą atstovavimą ir neaišku ar jiems buvo apmokama už tokį atstovavimą. Nurodo, kad naujai paskirtas advokatas, vadovaujantis Tarnybos sprendimu negali atlikti procesinių veiksmų, kurių neatliko iki tol tariamai jį atstovavęs advokatas ir tai vertintina kaip suinteresuotas Tarnybos kišimasis į gynybą, tokiu būdu veikiant prieš jį patį. Teigia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema veikia išskirtinai sukurtai teisinės sistemos pagalbai, o piliečių teisėti interesai ir teisės neginamos. Tokiu būdu, sistema įtraukia piliečius į nesibaigiančius ginčus dėl teisės gauti tinkamą teisinę pagalbą, tai yra veikia prieš piliečio ir valstybės interesus.
Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais argumentais pareiškėjas teismą prašo:
- atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;
- spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui;
- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr.(1.31)TPA-577-11;
- įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pilna apimtimi, nevaržyti advokato veiksmų, nenustatinėti jam ribų atstovaujant pagal priimtą sprendimą;
- įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą antrinę teisinę pagalbą teikti pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPC-92-10, ją teikiant Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei E. G.;
- apmokėti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos perdavimo kitam teismui.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas byla gali būti perduodama kitam teismui jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame pačiame teisme negalima. Teisinių pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra, todėl nėra teisinių prielaidų ir bylos perdavimui kitam teismui. Pažymėtina ir tai, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas, kitų veiksmų susijusių su teisėjo ar teismo pirmininko jurisdikcine veikla ar administravimu, nėra teisinė prielaida teigti apie konkretaus teisėjo ar teismo pirmininko suinteresuotumą.
Pareiškėjo skundą atsisakoma priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu prašydamas panaikinti 2011 m. balandžio 1 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-577-11, kuriuo jam suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/10 pagal jo 2011 m. kovo 29 d. pateiktą prašymą Nr. ATP-639 ir prašė įpareigoti Tarnybą antrinę teisinę pagalbą jam teikti pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos VGTPT sprendimą Nr. (1.31.)-TPC-92-10.
Teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba toje pačioje baudžiamojoje byloje yra skirta teikti dviem skirtingais sprendimais ir nėra pateikta duomenų apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos VGTPT sprendimą Nr. (1.31.)-TPC-92-10, todėl siekdamas apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas, 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. I-339-583/2011/5-2523 kreipėsi į Klaipėdos VGTPT prašant informuoti teismą kokiu teisiniu pagrindu pasibaigė antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.31.)-TPC-92-10, taip pat informuoti dėl kokių aplinkybių 2011 m. balandžio 1 d. buvo sprendžiamas antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimas toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/10, kurioje antrinė teisinė pagalba jau buvo teikiama aukščiau įvardintais sprendimais.
2011 m. balandžio 13 d. teismui pateiktas Klaipėdos VGTPT raštas Nr. (1.11)-SR-1497, kuriuo nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos VGTPT 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1088-10 (ir jį keičiantį 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr.(1.31.)-TPC92-10) pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/2010 yra tęsiamas. 2011 m. kovo 29 d. pareiškėjas J.S. Klaipėdos VGTPT pateikė prašymą, kuriuo prašė antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/2010, kurioje antrinė teisinė pagalba jam jau buvo teikiama. Išnagrinėjusi prašymą Tarnyba 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-577-11 suteikė pareiškėjui J.S. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/2010. Tarnyba, įvertinusi visą gautą informaciją ir vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. 1-4 p., 4 str. 2 p., 23 str. 1 d. 1 p., teisingumo ir protingumo principais, 2011-04-13 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-58-11 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal tarnybos 2011-04-01 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-577-11.
Iš šioje nutartyje cituojamo Klaipėdos VGTPT rašto bei su juo teikiamų priedų - 2011 m. balandžio 13 d. Klaipėdos VGTPT sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-58-11 akivaizdu, kad atkurta buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/2010 tęsiamas pagal Klaipėdos VGTPT 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1088-10 (ir jį keičiantį 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr.(1.31.)-TPC92-10 ir antrinę teisinę pagalbą teikti yra paskirta advokatė E.G. Pareikėjo skundo reikalavimai teikiant skundą būtent ir buvo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-577-11 panaikinimas ir įpareigojimas atsakovo teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr.(1.31.)-TPC-92-10. Iš šių aplinkybių seka, kad dar iki skundo priėmimo nagrinėti teisme pačiam atsakovui panaikinus ginčijamą administracinį aktą yra atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis (ABTĮ 92 str.), todėl būtina įvertinti ar esant tokiai teisinei situacijai, kai nebėra ginčo dalyko, teismas gali priimti skundą ir jį nagrinėti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Šiuo konkrečiu atveju nebėra net ginčo objekto, kurį teismas turėtų nagrinėti jei priimtų skundą, todėl taikant aukščiau nurodytąją analogišką teisminę praktiką, įvertinus proceso racionalumo principą ir esant tokiai teisinei situacijai kai skundo priėmimo metu nebėra ginčo objekto, konstatuojama, kad teismas priimdamas ir nagrinėdamas skundą kai nebėra ginčo nagrinėjimo objekto, nagrinėtų skundą kai jo išnagrinėjimas nesukeltų absoliučiai jokių teisinių pasekmių ir asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Įvertintina ir tai, kad pats pareiškėjas 2010 m. liepos 13 d. prašymu Nr. ATP-1260 ir 2011 m. kovo 29 d. prašymu Nr. ATP-693 nurodė, kad prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/2010, nors antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo tęsiamas ir kaip nurodė savo skunde, pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos VGTPT sprendimą Nr.(1.31.)-TPC-92-10 paskirtos advokatės E.G. skyrimas teikti antrinę teisinę pagalbą įvardijamoje baudžiamojoje byloje jam buvo priimtinas. Kaip jau minėta šioje nutartyje nagrinėjamu atveju iki skundo priėmimo atkurta teisinė padėtis buvusi iki ginčijamo akto priėmimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui tęsiamas būtent pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos VGTPT sprendimą Nr.(1.31.)-TPC92-10, kaip ir prašoma skunde.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr.: nutartis administracinėje byloje Nr.AS248-234/2008) yra nurodęs, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi.
Todėl teismas įvertinęs visumą aukščiau aptartų aplinkybių ir vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu pareiškėjo skundą atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teismų, nes skundo priėmimo metu jau nebėra ginčo nagrinėjimo objekto ir pateikto skundo išnagrinėjimas nesukeltų absoliučiai jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėjas skundu taip pat reiškia vieną iš reikalavimų prašydamas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pilna apimtimi, nevaržyti advokato veiksmų, nenustatinėti jam ribų atstovaujant pagal priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo skundo rezoliucinėje dalyje nurodomi reikalavimai dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pilna apimtimi, nevaržyti advokato veiksmų, nenustatinėti jam ribų atstovaujant pagal priimtą sprendimą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti nagrinėjami kaip savarankiški skundo reikalavimai, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimai turi būti tokie, kuriais remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės juos įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Šiuo atveju keliami neapibrėžti bendro pobūdžio reikalavimai negali būti skundo dalykas. Dėl teisės taikymo šiuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr.: 2004-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-915-04, 2005-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-8-2005; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A17217/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1 (11), 2007 sausis–balandis, 213-221 psl.). Todėl dėl aukščiau paminėtų aplinkybių ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pilna apimtimi, nevaržyti advokato veiksmų, nenustatinėti jam ribų atstovaujant pagal priimtą sprendimą, atsisako priimti konstatuodamas ir tai, kad reiškiamas skundo reikalavimas pagal savo pobūdį negali būti vertinamas kaip savarankiškas skundo dalykas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo J S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-577-11 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.