- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-2049-899/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01574-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. 2016 m. balandžio 3 d. apie 21.31 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 2,45 prom. girtumo laipsnis, kelio vingyje jo nesuvaldė ir atsitrenkė į betoninį atitvarą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi 80 Avant“.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. pagal jam inkriminuojamus kaltinimus teisme kaltu neprisipažino nepripažino ir paaiškino, kad automobilio nevairavo. Mieste susitiko su draugais, nuėjo į aludę, o po to vyko į B.s. M. išgėrė dvi stiklines alaus ir sakė „turiu vairuotojo pažymėjimą, važiuojam pas draugę į Z.“. Automobilis, kuris atsitrenkė į atitvarus, yra jo paties. Nuvažiuojant į Z. pats sėdėjo gale. Z. šventė. Grįžtant D. vairavo jo automobilį, kurį pirko Panevėžyje iš moters, pats sėdėjo keleivio pusėje, buvo užsegtas saugos diržas. Automobilio gale turėjo būti R., A.. Nežino kaip D. pabėgo, bet pabėgo. Langai buvo atidaryti. Nepamena, kaip D. išlipo. Pats įvykio metu atsitrenkė galvą į veidrodėlį, susižalojo ranką. Po atsitrenkimo pats išlipo per vairuotojo pusę. Pareigūnai perdavė medikams, jie nuvežė į ligoninę. Vaizdo medžiagoje D. nemato, bet nežino kaip taip gali būti. Gaunasi, kad pats pirmas išlipo per vairuotojo pusę, nes keleivio pusėje negalėjo išlipti. D. tikriausiai išlipo per jį.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad G. R. yra pažįstamas, draugas. Grįžo po darbo namo ir susitiko su G. R., M. R. ir nuėjo išgerti. Po to sutiko pažįstamą ir visi trys autobusu važiavo į B.. Po to dar kartu buvo ketvirtas asmuo, kuris turėjo vairuotojo pažymėjimą, todėl sugalvojo važiuoti į Šiaulius pas moteris. Atvažiavę į G. ar Z., prisigėrė, po to nebepamena. Pats atsibudo įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvo jis, G. R., M., kitų nebuvo. Pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jos pats prašė, kadangi skaudėjo ranką. Atvažiavę medikai išvežė jį į ligoninę. Automobilis priklausė G. R.. L. B. nepažįsta. Automobilį vairavo asmuo, kurį matė pirmą kartą. Jo vardo ir pavardės nežino. Automobilį visą laiką jis ir vairavo, nes buvo išgėręs tik bokalą alaus. Pats važiuodamas automobilyje sėdėjo ir gale, ir priekyje. Sustoję buvo vieną kartą – A. degalinėje. Pats išvažiuojant iš degalinės sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. G. R. sėdėjo automobilio gale su M.. Tiksliau, kurioje pusėje G. R. sėdėjo, nepamena. Pamena, kad iš automobilio galo šoko per priekinį langą, nes neatsidarė keleivio durelės ir visi lipo. Pamena, kad lipo iš galo per priekį. Kur sėdėjo grįžtant iš Z., nepamena. Kas vairavo automobilį, nepamena, nes buvo girtas. Visi sakė „bėgam, šokam per priekines sėdynes“, pats irgi lipo laukan. Išlipus iš automobilio, pareigūnų nematė. Pareigūnai po smūgio prisistatė praėjus nedaug laiko, bet tikslesnio laiko tarpo nežino.
Liudytoja L. B. teisme parodė, kad buvo automobilio „Audi Avant 80“ savininkė. G. R. nepažįsta. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Jį užregistravo jos vyras V. B.. Automobilis buvo parduotas, tik nesutvarkyti dokumentai. Prieštaravimų dėl automobilio galimos konfiskacijos neturi.
Liudytojas L. R. teisme parodė, kad G. R. nematytas. Pagal gautą Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą pareigūnų akivaizdoje įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini), netoli Š. v.. Nuvykę nufotografavo, sudarė įvykio schemą ir surinkta pirminė eismo įvykio medžiaga. Su asmenimis nebendravo. Pats įvykio nematė. Atvykus asmenų nebuvo, pagal pirminius duomenis juos buvo išvežusi greitoji medicinos pagalba. Kiek vėliau sužinojo, kad tie asmenys atsisakė medikų pagalbos ir išėjo.
Liudytojas M. K. teisme parodė, kad G. R. matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu. Patruliuojant su D. A., G. Ž. prieš juos įvyko eismo įvykis. Eismo įvykį sukėlusiame automobilyje buvo trys asmenys. Kiek matė, vairuotojas buvo G. R., nes jis pirmas išlipo iš automobilio. Kiek matė, asmenys automobilyje vietomis nesikeitė. Dėl kaltės nepamena, ar asmuo ją pripažino, su juo nelabai bendravo. Pirmas iš jų ekipažo prie automobilio pribėgo D. A.. Buvo nustatytos keleivių asmenybės. Nematomas asmuo pasišalinti negalėjo ir ketvirto asmens nebuvo.
Liudytojas G. Ž. teisme parodė, kad G. R. nepažįstamas, matytas tik tarnybinių pareigų ėjimo metu. Priešiškumų su juo nėra. Važiuojant ties V. gatve norėjo suktis ir prieš jų ekipažą į betoninį atitvarą atsitrenkė automobilis. Automobilis buvo prispaustas prie betono taip, kad išlipti buvo galima tik iš vienos pusės. D. A. priėjo prie vairuotojo, nes jis bandė šalintis. Per langą išlindo dar vienas asmuo. Viso automobilyje buvo trys asmenys. Vairuotojas pateikė dokumentą, pagal kurį nustatė kas jis yra. Pats vairuotojo neįsidėmėjo, bet vairuotojas buvo susižalojęs galvą. Galimybės išlipti per kitą pusę nebuvo. Apsikeisti vairavusiam asmeniui su keleiviu vietomis galimybės taip pat nebuvo, nes viskas vyko prieš jų akis. Matėsi, kad automobilyje, vairuotojo vietoje yra kraujo. Tarnybiniame pranešime nurodė vairavusį asmenį. Iš kitos automobilio pusės asmuo išlipti negalėjo, nes buvo neįmanoma.
Liudytojas D. A. teisme parodė, kad G. R. matytas įvykio metu. Važiavo su kolegomis V. gatve ir priešais važiuojantis automobilis atsitrenkė į atitvarus. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė pasišalinti, todėl jį sulaikė. Vairuotojas - G. R.. Yra vaizdo įrašas. Viso automobilyje buvo trys asmenys. Buvo per trumpas laikas automobilyje asmenims pasikeisti vietomis, tai neįmanoma. Įvykį stebėjo nepertraukiamai. Po smūgio iš karto išlipo asmuo kruvina galva ir bandė pasišalinti. Asmuo buvo pakankamai neblaivus, sutrenkta galva. Su asmeniu nebendravo, nes pakankamai greitai atvyko medikai. Išlipęs keleivis aiškino, kad jis vairavo, tačiau vaizdo įraše matosi, kad keleivis iš automobilio išlipa vėliau, kuomet išlipa automobilį vairavęs asmuo. Žmogui išlipti per žmogų buvo neįmanoma, nes buvo smūgis ir iš karto po 10-20 sekundžių sulaikytas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Nors G. R. teisme kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodo kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens blaivumo testas (2016-04-03, 21.28 val. G. R. nustatytas 2,45 prom. girtumas), eismo įvykio vietos schema, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų L. R., M. K., A. J. tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, pažyma apie baustumą, liudytojų A. A., L. R., M. K., G. Ž., D. A. teisme duoti parodymai, vaizdo medžiagoje užfiksuoti duomenys. G. R. teisme neigė, kad būtent jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, teigdamas, kad įvykį sukėlė jo draugas D.. Tokią G. R. iškeltą versiją teismas vertina kritiškai ir laiko jo gynybine versija, kuria siekia išvengti gresiančių administracinių nuobaudų. Kad G. R. siekia išvengti gresiančios atsakomybės, įrodo ir tai, jog jis nelogiškai teisme teigė, kad automobilyje pats sėdėjo keleivio pusėje, buvo užsegtas saugos diržas, o po atsitrenkimo išlipo per vairuotojo pusę; gaunasi, kad pats pirmas išlipo per vairuotojo pusę, nes keleivio pusėje negalėjo išlipti. Kad G. R. teisme teiktos įvykio aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip patikimos ir jais teismas remtis neturi pagrindo, įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Dėl aplinkybių, susijusių su G. R. išlipimu iš automobilio, liudytojas, policijos pareigūnas D. A., kuris įvykį stebėjo nepertraukiamai, teisme parodė, kad priešais važiuojantis automobilis atsitrenkė į atitvarus; vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė pasišalinti, todėl jį sulaikė; vairuotojas - G. R.; buvo per trumpas laikas automobilyje asmenims pasikeisti vietomis, tai neįmanoma; žmogui išlipti per žmogų buvo neįmanoma, nes buvo smūgis ir iš karto po 10-20 sekundžių sulaikytas asmuo. Panašiai įvykio aplinkybes teisme parodė ir kiti liudytojai, t. y. liudytojas G. Ž. teisme parodė, kad automobilis buvo prispaustas prie betono taip, kad išlipti buvo galima tik iš vienos pusės; galimybės išlipti per kitą pusę nebuvo; apsikeisti vairavusiam asmeniui su keleiviu vietomis galimybės taip pat nebuvo, nes viskas vyko prieš jų akis; vairuotojo neįsidėmėjo, bet vairuotojas buvo susižalojęs galvą; matėsi, kad automobilyje, vairuotojo vietoje yra kraujo. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad, kiek matė, vairuotojas buvo G. R., nes jis pirmas išlipo iš automobilio; asmenys automobilyje vietomis nesikeitė; nematomas asmuo pasišalinti negalėjo ir ketvirto asmens nebuvo. Netikėti liudytojų D. A., G. Ž., M. K. parodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, nes nenustatė, jog minėti liudytojai būtų konfliktiniuose santykiuose su G. R. ir tokiu būdu siektų jį neteisingai apkalbėti pažeidimų padarymu bei M. K. nurodytos aplinkybės sutampa su jo tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis. Minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės taip pat sutampa su filmuotoje medžiagoje užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis. G. R. draugas, liudytoju apklaustas A. A., teisme iš dalies nepatvirtino G. R. nurodytų aplinkybių ir teigė, kad įvykio vietoje buvo jis, G. R., M., kitų asmenų nebuvo; tiksliau, kurioje pusėje G. R. sėdėjo, nepamena; pamena, kad iš automobilio galo šoko per priekinį langą, nes neatsidarė keleivio durelės ir visi lipo; pamena, kad lipo iš galo per priekį; kur sėdėjo grįžtant iš Z. ir kas vairavo automobilį, nepamena, nes buvo girtas.
Visų aptartų įrodymų visuma įrodo, kad būtent G. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi G. R. 2014-09-15 buvo paskirtos nuobaudos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir teisės vairuoti jis nėra atgavęs, piniginės baudos nesumokėjęs, todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes G. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.
Nors pagal oficialius duomenis automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. B. (16 b. l.), tačiau pati L. B. teisme teigė, kad automobilis prieš penkis metus buvo parduotas, tik nesutvarkyti dokumentai. G. R. teisme paaiškino, jog automobilis yra jo, jį pirko P. iš moters. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad G. R., vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas savas automobilis, tuo G. R. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, todėl jo veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, t. y. taikytina švelnesnė administracinė atsakomybė.
Skirdamas G. R. nuobaudas, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, G. R. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2015-08-17, 2016-02-29 baustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, G. R. už padarytus pažeidimus skirtinos piniginės baudos. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles taikant nuobaudų apėmimo būdu, nes ATPK 130² straipsnyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyti pažeidimai sudaro idealiąją sutaptį.
Spręstinas klausimas dėl automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Šiaulių apygardos teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, ne kartą yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Nagrinėtinu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. G. R. praeityje eilę kartų buvo baustas už KET pažeidimus, tame tarpe – ir už ypač grubius, tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl yra pagrindas jam priklausantį ir jo 2016-04-03 vairuotą automobilį konfiskuoti.
Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (ATPK 319-320 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas
nutarė:
G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio bauda su automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį - 8 Eur (aštuonių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. R. galutines subendrintas nuobaudas – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.