Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.2.4.8; 1.1.6.3; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.10.2.7; 2.3.6.4.6

2016 m. lapkričio 28 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nukentėjusiajam K. M., kaltinamajai L. M., jos gynėjai, advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2016-11-17, apie 1.37 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus mediniu pagaliu ir vieną kartą mėsai mušti skirtu metaliniu plaktuku sudavė sutuoktiniui K. M. į įvairias kūno vietas, padarydama jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kas nukentėjusiajam K. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. M. kalta prisipažino ir parodė, kad 2016-11-16, vakare gėrė alų, buvo išėjusi pas kaimyną, po to grįžo namo, kur susipyko su sutuoktiniu K. M., kuris taip pat buvo neblaivus, abu plūdosi necenzūriniais žodžiais, susinervino ir barnio metu du kartus jam sudavė pagaliu nuo lovos krašto, po to iš virtuvės atsinešė mėsai mušti skirtą plaktuką ir juo vieną kartą sudavė lovoje gulinčiam sutuoktiniui K. M.. Kur suduoda smūgius nežiūrėjo, specialiai į galvą nesitaikė, pamatė, kad vyrui bėga kraujas, išsigando, pati iš karto paskambino į greitąją medicinos pagalbą, kartu atvyko ir policijos pareigūnai, kurie ją išsivežė. Dėl tokio elgesio labai gailisi, prieš teismo posėdį bendravo su sutuoktiniu, prašė jo atleidimo, patikino, kad jie susitaikė.

Nukentėjusysis K. M. parodė, kad 2016-11-16, vakare, savo namuose (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Iš kažkur į namus parėjo girta žmona L. M.. Dėl kažko kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu žmona jam sudavė metaliniu plaktuku į galvą, pajuto, kad bėga kraujas. Žmona pati paskambino skambino greitajai medicinos pagalbai, o kartu atvykę policijos pareigūnai ją išsivežė. Dėl girtumo visko gerai neprisimena. Dėl gydymosi į medikus nesikreipė, turtinė žala jam nepadaryta, toliau nesigydo, patikino, kad žmona jo atsiprašė, santuokoje gyvena 35 metus, jai atleidžia, sutinka taikytis.

L. M. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Teismas šiuos įrodymus vertina kompleksiškai, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. M. parodė, kad 2016-11-16, vakare, su tėvais gėrė alų. Paskui tėvas nuėjo miegoti, mama sėdėjo lovoje, jis ant fotelio gėrė alų. Kadangi buvo girtas, visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Tėvai lovoje pykosi. Jis matė, kad L. M. atsistojo ir nulupusi nuo lovos medinio galo viršų vieną ar du kartus sudavė tėvui, bet jis girtas gulėjo po antklode, net nesureagavo. Mama pagalį numetė kambaryje. Paskui pamatė, kad L. M. suduoda tėvui į galvą, tada pastarasis suriko, atsisėdo lovoje ir pastūmė mamą, liudytojas pamatė, kad ant mamos užtiško kraujo, o kai lovoje atsisėdo, pamatė, kad tėvo galva kruvina. Tėvai tarpusavyje plūdosi, L. M. kvietė policiją, paskui greitąją. Kiek prisimena L. M. tėvui gulinčiam lovoje po antklode vieną ar du kartus sudavė pagaliu, o paskui vieną kartą trenkė mėsai mušti plaktuku. Pradžioje galvojo, kad jam sudavė su ranka (b. l. 46 – 48).

Iš 2016-11-16 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad policiją kvietė L. M., nurodė, kad pati sudavė savo vyrui K. M. nenustatytu daiktu per galvą, bėgo kraujas. Visi smurto artimoje aplinkoje dalyviai buvo akivaizdžiai neblaivūs. K. M. pareiškė, kad jis miegojo, o jo žmona dėl neaiškių priežasčių sudavė jam per galvą. L. M. įvykio vietoje elgėsi ramiai, santūriai (b. l. 1 – 4).

Iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo, nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, kurioje fiskuota, jog apžiūros metu paimtas mėsai mušti skirtas plaktukas ir pagalys (b. l. 18-21).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje rasti daiktai- metalinis plaktukas, skirtas mėsai mušti ir medinis pagalys, kurie perduoti saugojimui (b. l. 24 – 26, 28 – 30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2994/2016(02), nustatyta, kad K. M. konstatuota muštinė žaizda dešiniame antakyje, padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 35).

Iš alkotesterio kvito Nr. 6810, matyti, kad 2016-11-17, 2.15 val., K. M. nustatytas 2,59 promilių girtumas (b. l. 49).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3382, matyti, kad 2016-11-17, 2.57 val., L. M. nustatytas 2,16 promilių girtumas (b. l. 51).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo sutuoktiniui K. M., pasitvirtino. Kaltinamoji L. M. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusysis K. M. paaiškino, jog dėl kaltinamosios veiksmų buvo nežymiai sužalotas. Kaltinamosios kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvada, kurioje K. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liudytojo P. M. parodymai, įvykio vietos apžiūra ir jos metu rasti daiktai- nusikaltimo įrankiai- medinis pagalys ir metalinis plaktukas. Akivaizdu, kad L. M. smurtavo sutuoktinio atžvilgiu, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, tokie L. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

L. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. M. nukentėjusiojo K. M. atsiprašė, su juo susitaikė. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamąja taikytis ir jai atleidžia.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

L. M. teisiama pirmą kartą (teistumas išnykęs), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiuoju K. M. susitaikė ir pastarasis teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Žala nepadaryta. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, su nukentėjusiuoju santuokoje gyvena 23 metus, abu kartu nuo 1981 metų susilaukė šešių vaikų. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks L. M. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Nustačius, kad L. M. nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos elgesiui, be to, smurtavo prieš savo šeimos narį, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, yra medinė lovos dalis bei metalinis mėsai mušti skirtas plaktukas, saugomi Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-11-18 pažymą Nr. NTP-7-12513 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš L. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju K. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus- medinę lovos dalį bei metalinį mėsai mušti skirtą plaktuką, saugomus Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.