Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-361/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
1A-4-361/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
V. K.
Nukentėjusysis
A. N.
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-361/2018

Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36496-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.10.3; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.2.1; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nuteistajam V. K.,gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2017 m. liepos 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo septyniems mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš V. K. nukentėjusiajam A. N. priteista 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, automobilį: 2017 m. liepos 10 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), neteisėtai pateko į A. N. priklausančią aptvertą aikštelę ir pagrobė A. N. priklausantį 1 800 Eur vertės automobilį „Subaru“ be valstybinio numerio ženklo, VIN – (duomenys neskelbtini), du 100 Eur vertės kompiuterio monitorius, 30 Eur vertės automobilio ,,Mercedes“ veidrodėlį, 10 Eur vertės vizitinių kortelių dėklą. Iš viso pagrobė nukentėjusiajam A. N. priklausančio turto už 1 940 Eur.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: tarp 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), jis tyčia padegė A. N. priklausantį automobilį „Subaru“ be valstybinio numerio ženklo, VIN – (duomenys neskelbtini), taip sunaikindamas A. N. priklausantį automobilį visuotinai pavojingu būdu.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti – skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teigia, jog suprato, kad gali gyventi nedarydamas nusikaltimų, nori deklaruoti gyvenamąją vietą, susirasti darbą pagal specialybę (suvirintojas-mechanizatorius) ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu bei atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą. Nurodo, jog tardymo izoliatoriuje yra nuo 2017 m. liepos 24 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią teisingai subendrino ir pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino tai, kad V. K. anksčiau vieną kartą yra teistas, t. y. 2017 m. liepos 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) 60 parų arešto bausme) ne kartą baustas administracine tvarka (2012 m. – už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti; 2013 m. – vėl už vairavimą neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimą; 2015 m. – už tai, kad socialiniame būste trikdė kitų namo gyventojų ramybę, garsiai leisdamas muziką; už neteisėtą žvejybą draudžiamais įrankiais; 2017 m. – už vairavimą dviračio esant neblaiviam), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Bausmės skyrimui svarbu ir tai, kad V. K. yra jaunas, darbingo amžiaus vyriškis, tačiau niekur nedirba, nors turi profesinį išsilavinimą, šeimos nekūrė ir nekuria. Apeliantas nesistengė integruotis į darbo rinką, kurti socialiai reikšmingus, atsakingus ir tvarius šeiminius santykius, dirbti ar ieškoti darbo pagal profesiją, turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Todėl apelianto teiginiai, jog iš esmės tik dabar jis suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes gyvenimo kokybei, vertinami kaip pavėluota reakcija keisti nusikalstamą visuomenei gyvenimo būdą. Bausmės tikslai veiksmingiausiai bus pasiekti apeliantui už nusikalstamų veikų padarymą paskiriant griežčiausią ir realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos (-ų) pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų V. K. nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos apelianto nebuvo padarytos atsitiktinai ar spontaniškai, priešingai, padarytos tyčia ir vedamos savanaudiškų tikslų. Iš ankstesnio nusikalstamo elgesio apeliantas išvadų nepadarė, o minėta švelnesnė arešto bausmė nuo nusikalstamo elgesio jo neatgrasė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, beje, yra žymiai mažesnis nei sankcijose už tokias nusikalstamas veikas numatytų tokios rūšies bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, skirta ir su ankstesniu nuosprendžiu skirta apeliantui bausme skirta galutinė subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė vertinama kaip proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo veikų pavojingumui.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti V. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Iš visumos paminėtų aplinkybių galima neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, išsamiai aptarė tik bausmės skyrimą. Jokių pagrindų, leidžiančių apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą V. K. teisinio pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Minėta, kad apeliantas kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, jam skirta arešto bausmė, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Todėl yra pagrindas manyti, kad dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas apeliantui gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nesikeis.

Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtos bausmės vykdymą atidėti ar skirtą bausmę dar labiau švelninti. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė