Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-36, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. buvo nuteistas 2014 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio l dalį, 284 straipsnio l dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. liepos 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 26 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų.

E. T., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad priimtas Vilniaus pataisos namų nutarimas yra neobjektyvus, visapusiškai neatsižvelgta į išdėstytas aplinkybes. Nutarimas išdėstytas prieštaraujančiais motyvais. Skundžiamu nutarimu yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, taigi skundžiamas nutarimas privalo būti panaikintas. Komisija atsižvelgia tik į jo praeitį, bet nedaro jokių akcentų į dabartinį jo elgesį. Jis jau šeštą kartą svarstomas dėl lygtinio paleidimo, tačiau argumentai jo netaikyti visuomet tie patys, nutarimų motyvacija nesiskiria. Jam priekaištaujama, kad jis nedengia ieškinių, tačiau darbo jam pasiūlyti pataisos namai negali. Komisija priėmė sprendimą vadovaudamasi tik jai vienai suprantamais motyvais, kadangi jokio teisinio pagrindo netaikyti skundo pareiškėjo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Prašo atsižvelgti, kad jis nėra kriminalinis elementas, kurio nebūtų galima taisyti neizoliuoto, bet prižiūrimo. Anksčiau yra teistas tik tą vieną vienintelį kartą, būdamas jauno ir nebrandaus amžiaus. Nuo to laiko jo požiūris į gyvenimą ir vertybes labai pasikeitė. Kriminalinio gyvenimo ateityje gyventi nebesiruošia. Yra įsitikinęs, kad tai pirmas ir paskutinis jo laisvės atėmimas gyvenime. Prašo atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, humanizmo principą, su bausmių atlikimu ir lygtinio paleidimo taikymu susijusius tarptautinius teisės aktus, tarptautinę jų taikymo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, konstitucinius principus. Priešingai šiai praktikai, Komisijos nutarimas yra visiškai neargumentuotas, iš jo nėra aišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, aiškiai deklaruoja savus gyvenimo siekius ir planus, siejamus su darbine veikla. Visiškai prisiima kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, labai dėl jos gailisi ir išgyvena. Jam nebūdinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys. Jis taikosi su priežiūros sąlygomis, yra ne tik baustas, bet ir skatintas, neturėjo jokių konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Šiuo metu stebima ganėtina jo motyvacija išvengti nusikalstamo elgesio, kriminalinio ar diskriminacinio elgesio jis neišreiškia ir nepripažįsta. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja sporto renginiuose ir yra motyvuotas prasmingam užimtumui pataisos namuose. Būdamas pataisos namuose jis siekė dirbti, kreipėsi į administraciją su prašymu įdarbinti VĮ „Mūsų amatai:, bet nebuvo įdarbintas dėl vietų stygiaus. Darbo siekė norėdamas atlyginti priteistą ieškinį. Turi įgijęs paklausias specialybes, tad gauti darbą laisvėje nebus problema. Mano, jog jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę jis įrodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Nurodo, jog įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, įsipareigoja vykdyti numatytos Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis E. T. akcentuoja, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jokio teisinio pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Teismas nesutinka su tokia nuteistojo pozicija.

Nuteistasis neabejotinai atitinka vieną formaliąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – yra atlikęs du trečdalius teismo paskirtos bausmės, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Taip pat nors pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, formaliai bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos taškai mažėjo nuo 75 (pirminis vertinimas 2014-09-04) iki 61. Tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (61 taškas pagal OASys), tad nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis. Iš socialinio tyrimo išvados, jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką – vidutinė - (61 taškas), didžiąją jos dalį sudaro dinaminiai taškai (41 taškas). Jis nuteistas už brutualų ir sunkų nusikaltimą – nužudymą iš chuliganiškų paskatų, taip pat už du viešosios tvarkos pažeidimus, pasižymėjusius vandališku ir smurtiniu elgesiu. Už viešosios tvarkos pažeidimą buvo teistas ir iki šio nuosprendžio (2008 m.). Šių aplinkybių pagrindu socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog nuteistajam iki įkalinimo buvo būdingas nusikalstamo elgesio modelis – pasikartojantis įžūlus, chuliganiškas ir nepagarbus elgesys viešosiose vietose, iš dalies sietinas su savitvardos ir netinkamo savęs identifikavimo problemomis. Nusikaltimai sunkėjo. Šios aplinkybės savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau rodo didesnį asmenybės pavojingumą visuomenei, tad jo elgesys ir charakteristikos bausmės atlikimo metu turi būti įvertintos ypač atidžiai ir kruopščiai. Nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų išties yra tvirta.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, jog jis 2016-09-05 buvo 17 kartų pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 15 kartų baustas, pažeidimai fiksuoti dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo (dvylika pažeidimų), administracijos reikalavimų nevykdymo, uždraustų daiktų laikymo (trys pažeidimai), alkoholio vartojimo. Paskatinimų nebuvo. Nuo 2017 m. iki 2018 m. pirmojo pusmečio sekė pakankamai pavyzdingo elgesio laikotarpis, kai nuteistasis nebedarė pažeidimų, mokėsi tiek (duomenys neskelbtini), kurioje baigė 12-ą klasę, tiek (duomenys neskelbtini), kur įgijo dvi specialybes – baldžiaus ir kompiuterio operatoriaus, jo pasiekimai ir mokslo rezultatai buvo gerai vertinami, jis buvo pradėtas skatinti, gavo 5 paskatinimus (4 iš jų už gerą mokymąsi), išnyko nuobaudos. Nuo 2020 m. rugsėjo ėmė mokytis (duomenys neskelbtini) elektriko specialybės. Tačiau 2018 m. paskutiniame ketvirtyje, 2019 metais vėl buvo pradėti daryti nauji, pakankamai šiurkštūs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai (daugiausiai administracijos reikalavimų nevykdymas), rodantys neigiamą požiūrį į taikomą priežiūrą ir tam tikrą nuteistųjų subkultūros laikymąsi (nuolat atsisakoma tvarkyti bendro naudojimo patalpas). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nedemonstravo aktyvaus priešiškumo aplinkai, tačiau bausmės atlikimo eigoje ne kartą reiškė nepasitenkinimą priežiūros atžvilgiu, labiau rūpinosi savo teisių įgyvendinimu nei nustatytų prievolių ar pareigų atlikimu. Iš viso bausmės atlikimo metu jis vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 23 kartus, už juos 20 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Skatintas 7 kartus. Tačiau septyni paskatinimai per beveik dešimt bausmės atlikimo metų nėra tiek svari ir imponuojanti aplinkybė visų tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, kad galėtų nulemti lygtinio paleidimo taikymą. Vertindamas šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog nuteistasis turi valios koreguoti savo elgesį teigiama linkme siekdamas naudos (teigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo), tačiau jo vidinė motyvacija nuosekliai ir nuolat laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nėra itin tvirta.

Nors E. T. akcentuoja, jog doru elgesiu ir darbu yra pasiryžęs įrodyti, kad ateityje nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu, teismą verčia manyti, jog šie teiginiai ganėtinai deklaratyvaus pobūdžio. Visų pirma pastebėtina, jog nuteistasis nei iki įkalinimo, nei pataisos įstaigoje nedirbo, su darbu siejamo pragyvenimo šaltinio neturėjo, pragyvendavo tik iš valstybinių pašalpų ir išmokų, nors buvo sveikas, jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Iki įkalinimo neturėjo jokios specialybės ir nesirūpino jos įgyti. Asmens bylos duomenimis, pirmą kartą su prašymu įdarbinti į pataisos namų administraciją kreipėsi – 2018-09-28, antrą kartą -2019-12-06. Mokytis pataisos namuose pradėjo tik nuo 2017 metų. Šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad nuteistasis nerodė jokios motyvacijos darbui ir mokslui iki tol, kol buvo atlikta pakankama bausmės dalis, po kurios nuteistasis gali būti teikiamas lygtinio paleidimo komisijai svarstyti, o po Komisijos rekomendacijų po lygtinio paleidimo netaikymo nuteistasis suvokė, jog tai gali būti kliūtis teigiamai išvadai dėl lygtinio paleidimo. Jo nuoseklus nenoras vykdyti pataisos namų administracijos įpareigojimus atlikti patalpų tvarkymo darbus, išrankumas darbui (2021 m. savo iniciatyva tvarkė knygas bibliotekoje) taip pat stiprina teismo įsitikinimą, jog jo teigiamos nuostatos darbui laisvėje yra pakankamai deklaratyvios, nepaisant to, jog prieš kiekvieną svarstymą dėl lygtinio paleidimo teikiami dokumentai dėl būsimo įdarbinimo laisvėje.

Nuteistojo socialinio tyrimo išvados teiginiai taip pat teismui duoda pagrindo abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje. Iki įkalinimo nuteistojo netinkamas, socialumo stokojantis gyvenimo būdas, laisvalaikis turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raškai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo darytų pažeidimų pobūdis taip pat rodė, kad jis turėjo sunkumų atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, prisitaikyti prie pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje (alkoholio vartojimas, draudžiamų daiktų turėjimas, tvarkos nesilaikymas vengimas atlikti gerbūvio darbus pagal patvirtintą grafiką, dienotvarkės pažeidimai bausmės atlikimo metu,) suponuoja prielaidą apie nepakankamą E. T. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis reiškia pritarimą visuotinai priimtinoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbą, palankiai vertina discipliną, tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį. Vis dar stebimas polinkis su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti paviršutiniškai, dalį atsakomybės perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkai. Nors interviu metu geba analizuoti nusikalstamą veiką sąlygojusias priežastis, priežastinius ryšius, prioritetu linkęs kelti savo paties interesus, ar poreikius. E. T. savęs vertinimo ypatumai siejami su netinkamais identiteto kriterijais, praeities orientacija į socialiai nepriimtiną elgesį, savitą „vyriškumo“ sąvokos įprasminimą socialinėje aplinkoje. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo skunde akcentuojami teigiami socialinio tyrimo išvados momentai – kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, jam nebūdinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys, nėra pakankamai svarūs suformuoti teismo manymą, jog mažiau struktūrizuotoje aplinkoje jam pavyks laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų. Nuteistasis nurodo, jog pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, labai dėl jų gailisi. Tačiau bylos nagrinėjimo metu jis nei pripažino savo kaltės, nei gailėjosi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog kaltę jis tik „linkęs pripažinti“, jis supranta savo nuskalstamo pasekmes, tačiau jas vertindamas stokoja emocinio jautrumo, nors yra pajėgus suprasti kitų žmonių (tarp jų ir nukentėjusių nuo nusikaltimų), tačiau jo empatija nėra gili.

Visu bausmės metu buvo fiksuojamos tam tikros kriminalinę subkultūrą palaikančios nuostatos, kuriomis jis vadovavosi.

Pareiškėjas skunde reikalauja laikytis progresyvaus ir teisingo bausmės atlikimo principo, tačiau būtent nuteistojo požiūris į darbą ir mokymąsi, reagavimas į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones yra šio principo sudedamosios dalys, o šiuo aspektu nuteistojo įvertinimai dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra nepriekaištingi. Todėl teismas nesutinka su nuteistojo pozicija, jog nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, o savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę jis įrodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Pavyzdingo elgesio laikotarpis lyginant su visa bausmės trukme nėra įtikinamas teigti, jog jo elgesio pokyčiai tvarūs ir ilgalaikiai.

Tokiu būdu, vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, nuteistojo elgesys, mąstymas ir nuostatos šiuo metu neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad įvyko pastovūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitas charakteristikas apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Dėl išdėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-36, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti E. T. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-36, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.