- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e1-624-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41830-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- I. J.
- Kategorijos
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išsituokusi, nedirbanti, teista Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 38 MGL (1 900 Eur) bauda, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji I. J. vengė pareigos išlaikyti vaiką: žinodama, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti savo nepilnamečiam vaikui – dukrai M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 15 d. iki dukros pilnametystės, šios pareigos sąmoningai nevykdė – nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. birželio 1 d. ir nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2024 m. kovo 31 d. nemokėjo lėšų dukros išlaikymui, dėl to iki 2024 m. kovo 31 d. susidarė 4 090,04 Eur įsiskolinimas.
Kaltinamoji I. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pagal BK 164 straipsnį pripažino visiškai. Paaiškino, kad su N. J. turi dukrą M., gimusią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Alytaus teismo sprendimu jų santuoka nutraukta. Tuo pačiu sprendimu teismas nustatė, kad dukra gyvens su N., numatė jos bendravimo su dukra tvarką bei įpareigojo ją kas mėnesį dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur nuo 2022 m. vasario 15 d. iki dukros pilnametystės. Ji įmokų nemokėjo todėl, kad N. jai neleidžia matytis su dukra tokia tvarka, kuri numatyta teismo sprendimu. Ji dirba su individualios veiklos pažyma, gamina maistą renginiams. Už savo darbą gauna per metus daugiau negu 12 000 Eur, pajamų turi, nors pajamos nėra stabilios, vieną mėnesį gauna mažiau, kitą – daugiau, tai priklauso nuo darbo. Turi šiek tiek santaupų, galėtų pervesti maždaug pusę įsiskolinimo, tačiau jai to neleidžia daryti principas, pyktis, kad N. jai neleidžia matytis su dukra. Su dukra turi matytis konspiratyviai, slaptai. Paskutinį kartą matėsi su M. prieš 2023 m. gruodžio šventes, kai ji buvo atvykusi pas jos mamą. Kai N. tai sužinojo, uždraudė M. vykti pas jos mamą. Jeigu N. jai leistų matytis su dukra, ji mokėtų įmokas. Į klausimą, kaip sprendė problemą, kad negali matytis su dukra, nurodė, kad bandė kalbėtis su N., kad jis jai leistų, jis atsakė, kad neleis, kad ji daro blogą įtaką. Kai pasakė, kad pagal teismo sprendimą ji turi tam teisę, jis atsakė, kad tas sprendimas jam neįdomus. Pripažįsta, kad ji tinkamai nesirūpina M., bet su M. ji bendrauja, kiek gali, palaiko su M. ryšį per „WatsApp“, „Viber“ programėles.
Apklausta papildomai I. J. parodė, kad ji N. nėra padariusi nei vienos įmokos savo dukros M. išlaikymui, nors jai yra žinoma, kad teismo sprendimu ji dukrai turi teikti po 150 Eur į mėnesį periodines išmokas. Nuo 2022 m. liepos 13 d. oficialiai yra nedirbanti. Buvo išsiėmusi individualios veiklos pažymą ir vykdė individualią veiklą. Pirmos apklausos metu ji sakė, kad uždirba kur kas daugiau (minėjo 12 000 Eur per metus), iš tiesų ji per mėnesį uždirba apie 500 Eur ir tai ne kiekvieną. Ji pati sunkiai pragyvena, nes neturi savo būsto, neturi stabilių pajamų, už nuomojamą butą turi sumokėti 320 Eur į mėnesį ir dar komunalinius mokesčius. Jos pajamos nėra stabilios, pavyzdžiui, pošventiniu laikotarpiu, 2024 sausio ir vasario mėnesiais, ji neuždirbo visiškai nieko. Jai pačiai išgyventi padeda jos draugas, jį įvardinti atsisako. Užimtumo tarnyboje ji vis registruojasi, kad nereikėtų mokėti socialinio draudimo ir gautų medicinos paslaugas, tačiau nėra suinteresuota darbo paieškomis. Ketinimų dirbti neturi ir nenori dirbti. Darbo birža jai nepasiūlo gerai apmokamų darbų, todėl į juos dirbti ir neina, jeigu gerai sekasi užsakymai, ji panašias pajamas gauna iš individualios veiklos. Apmokėjimus už pagamintą maistą gauna grynaisiais, todėl antstoliai jai nenuskaičiuoja pinigų. Kadangi jos pajamos yra gaunamos grynaisiais pinigais, ji galėjo mokėti dukrai išlaikymą, nors ir dalimis ar bent simbolinėmis išmokomis po keliasdešimt eurų, tačiau to niekada nedarė. Visiškai prisipažįsta dėl vengimo išlaikyti vaiką ir labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Seniau ji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko kilo dar daugiau problemų. Šiuo metu alkoholio negeria, turi susikaupusių skolų, jų nemoka ir jos tik kaupiasi, todėl oficialaus darbo ji ir neieško bei nėra juo suinteresuota. Dukrą paskutinį kartą matė 2023 m. gruodžio pabaigoje, kai ji buvo aplankyti savo mamą. Jai tiktų viešų darbų bausmė, kadangi ji nenori dar daugiau baudų, nes jų sumokėti vis tiek negalės. Ji žino, kad buvo gavusi kardomąją priemonę periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, tačiau nesiregistravo, nes yra pavargusi nuo visų problemų ir tiesiog ignoruoja savo problemas neatlikdama savo pareigų. Neturi jokio savo vardu įregistruoto turto. Visiškai pripažįsta, kad buvusiam vyrui N. J. nėra padariusi nei vienos įmokos dukros M. J. išlaikymui, nors jai yra žinoma, kad teismo sprendimu savo dukrai turi teikti po 150 Eur į mėnesį periodines išmokas. Jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji yra fiziškai visiškai sveika, neturi neįgalumo ar kitų trūkumų, dirbti pilnai galėtų, tačiau, kaip ir sakė, nedirbs dėl savo situacijos su antstoliais.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios I. J. visiško prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš N. J. 2023 m. spalio 18 d.. pareiškimo matyti, kad jis su I. J. turi nepilnametę dukrą M. J., gimusią (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nutraukė jų santuoką, nepilnametės dukters M. J. gyvenamąją vietą nustatė su N. J., o iš I. J. dukters išlaikymui priteisė po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 15 d. iki jos pilnametystės, šias lėšas indeksuojant nustatyta tvarka ir uzufrukto teise tvarkyti lėšas paskyrė N. J.. Kadangi I. J. vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, auklėjimu, nepatenkina būtiniausių jos poreikių, neteikia jai išlaikymo, nesilaiko nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė laikiną motinos valdžios apribojimą I. J. jos nepilnamečio vaiko M. J. atžvilgiu. I. J. vaikui išlaikymą yra teikusi tik du kartus 200,96 Eur (2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. liepos 13 d. darbdavys pervedė antstoliui G. S. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl teismo 2022 m spalio 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš I. J. antstolio G. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vykdymo procese jokių lėšų nebuvo išieškota ir I. J. išlaikymo dukrai įsiskolinimas tik didėja. Nuo 2022 m. vasario 15 d. iki šios dienos I. J. faktiškai neteikia jokio išlaikymo dukrai, vengia atlikti šią pareigą. Jo žiniomis, I. J. periodiškai dirba nelegaliai arba iš viso nedirba, nors yra jauna ir darbinga, ji piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena asocialų gyvenimą, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, kartais lankosi ir apsistoja savo motinos G. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (paskutinė žinoma jos gyvenamoji vieta yra šiuo adresu). I. J. dėl galimai asocialaus gyvenimo būdo, dėl apsileidimo be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti jų dukrą, nors gali dirbti ir gauti pajamų. I. J. yra žinoma apie priimtą teismo sprendimą, kuriuo iš jos yra priteistas išlaikymas, ir, turėdama objektyvias galimybes mokėti teismo sprendimu priteistą piniginę sumą vaiko išlaikymui, tyčia to nedaro, dėl tos priežasties turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Dėl I. J. neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis nuolat patiria daug nepatogumų, nerimą ir įtampą dėl dukters ateities, jaučia gėdą dėl to, jog turi kreiptis pagalbos į kitus asmenis, dėl pinigų nepritekliaus nėra patenkinami visi būtinieji vaiko poreikiai, tenka skolintis iš artimųjų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. J. vengimo išlaikyti nepilnametį vaiką M. J. (pagal BK 164 straipsnį). Prie pareiškimo prideda Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. J. parodė, kad su I. J. jis susituokė (duomenys neskelbtini). Jie tuo metu jau turėjo dukrą, kuri gimė ne santuokoje, M. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Su žmona I. J. santuokoje pagyveno nedaug. Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė jų santuoką, nepilnametės dukros M. J. gyvenamąją vietą nustatė su juo. Iki santuokos nutraukimo jie su I. negyveno kartu, pykosi, bylinėjosi, tuo metu mergaitės priežiūra dalinosi. Jų skyrybų akivaizdoje įsikišo ir vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri nustatė I. J. pažeidimų vaiko interesams ir globą priteisė jam. Nuo oficialių skyrybų datos buvo priteista I. J. mokėti po 150 Eur per mėnesį dukros išlaikymui, tačiau ji šios sumos jam nemokėjo nei karto. Dėl jos pareigos nesilaikymo padėti išlaikyti dukrą jis kreipėsi į antstolius. Po jų oficialių skyrybų I. visiškai nutraukė savo noru ryšius su dukra, ja nesidomi, nelanko, neprisideda prie jos išlaikymo, niekaip nedalyvauja jos gyvenime. Kiek jam yra žinoma, ji gyvena asocialų gyvenimą, nei kur ji gyvena, nei kur dirba ar nedirba, nei kontaktinių duomenų jis nežino, nes ryšių visiškai nepalaiko. Dėl visų kitų objektyvių duomenų ir faktinių aplinkybių prašo remtis pareiškime nurodytais duomenimis, kadangi jis mintinai reikalingų numerių, tikslių datų neprisimena. 2022 m. lapkričio 24 d. jis su prašymu kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kadangi jo buvusi žmona I. J. vengia išlaikyti dukrą M. J.. Pirmą mokėjimą jis gavo 2023 m. vasario 24 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) Klaipėdos skyriaus 88,20 Eur. Šią sumą gavo iki 2024 m. kiekvieną mėnesį. Nuo 2024 m. vasario 23 d. išmokos padidėjo, šiuo metu išmokas gauna 99 Eur dydžio. Iš I. nesulaukė jokių žinių, jokių bankinių pavedimų dukros išlaikymui negavo, taip pat negavo jokio išlaikymo dukrai ir grynais pinigais. Kad I. prisidėtų prie dukros išlaikymo daiktais ar kitokia materialine parama, taip nėra buvę nuo skyrybų dienos (išskyrus du mokėjimus, gautus iš antstolio, t. y. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“). I. su dukra M. nepalaiko visiškai jokio ryšio. Kiek jam žinoma, buvo slaptai su ja susitikusi 2023 m. gruodžio (16 ir 17) dienomis, kai buvo palikęs M. nakvoti pas savo močiutę G. G. – I. mamą. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendime ((duomenys neskelbtini)) yra numatyta I. J. bendravimo tvarka su dukra M.. Ji pagal šią tvarką į jį nesikreipia ir ryšių su dukra neieško, nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra. I. J. tiksliai yra žinoma lankymo ir bendravimo tvarka su dukra, jis pats tiksliai vykdo teismo sprendimą, žino kada ji ir kaip gali bendrauti su dukra, tvarkos laikosi dėl to, kadangi I. savo elgesiu darė didelę blogą įtaką dukrai (pavyzdžiui, skambindavo būdama neblaivi ir manipuliuodavo dukra, toks atvejis buvo 2023 m. gruodžio 20 d.). 2022 metų birželio mėnesį buvo paskutinis kartas, kai jis teisme matė I. J.. Kur ji būna ar gyvena, jis jokių duomenų nežino, tačiau prie apklausos nori pridėti šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos (duomenys neskelbtini) dėl M. J. išlaikymo padidinimo jos pačios 2024 m. vasario 7 d. nurodytą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ir telefono numerį (duomenys neskelbtini). Prie apklausos prideda tarnybinio pranešimo iš teismo kopiją ir prašymo skirti ir mokėti vaiko išlaikymo išmoką fondui kopiją.
Liudytojas A. Č. parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir jo žmonai. Šį namą jie yra įdėję parduoti per internetines svetaines už 118 000 Eur. 2023 m. spalio 29 d. su juo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) susisiekė moteris, kuri nurodė, kad nori pirkti jų namą. Kelių dienų bėgyje minėtu namo adresu atvyko vyras ir moteris apžiūrėti namą. Jiems viskas tiko ir patiko, jie nusprendė įsigyti jų namą. Moteris tikino, kad tikrai pirks jų namą, tačiau paprašė palaukti pinigų, kadangi ji šiuo metu pardavinėja savo mišką ir už tai laukia pinigų, kuriuos panaudos namo pirkimui. Jie sutarė, kad jie laikinai pagyvens name, kad nereiktų nuomotis, ir žodžiu sutarė, kad dalį pinigų perves kaip avansą, tačiau jie jo nepervedė – vis kildavo su banku problemų. Jau gyvendami jų name, jie jam padavė 2 500 Eur grynais kaip rankpinigius ir tikino, kad tvarkysis notariškai dokumentus. Pas notarą jis buvo užregistravęs vizitą 2023 m. lapkričio 24 d. namo perrašymui. Moters duomenis jis žino, tai I. J., kadangi kaip garantą jis nusifotografavo jos asmens dokumentą. Vyro dokumento jis nefotografavo, kadangi ji tikino, kad namą pirks savo vardu. Kiek žino, tai vyriškio vardas yra L. Su pačia I. bendravo ne vieną kartą, ji naudojosi keliais telefono numeriais. I. su L. į namą atsikraustė 2023 m. lapkričio 7 d., o vėliau susiklosčius aplinkybėms išsikraustė iš namo 2023 m. gruodžio 22 d. Aplinkybės buvo tokios, kad I. netesėjo savo pažadų dėl namo pirkimo – vis kildavo kažkokių trikdžių: tai miško neparduoda, tai kitą sąskaitą atsidarė, tai ilgai pavedimas keliauja, tai dienos limitas išnaudotas, tai koją susilaužius negali atvykti pas notarą, tai „covidu“ susirgo, vis sugalvojo dar visokių įvairiausių priežasčių, dėl ko vilkino namo perrašymo procesą. Jie pasitarė su žmona ir nusprendė juos iškraustyti iš namo. Išsikraustymo dieną atidavė 1 000 Eur vyriškiui L., o likusiais sumokėjo už namo komunalinius mokesčius. Dėl I. pastovaus melavimo jam ji sukėlė įtarimų dėl savo nepatikimumo, taip pat po jos išsikraustymo matė apie ją informaciją aferistų grupėse, skelbiama apie ją kaip nepatikimą. Kai I. kraustėsi iš jo namo, matė, kad kraunasi daug vienkartinių SIM kortelių, todėl įtaria, kad ji gali užsiimti kažkokiomis aferomis, dėl ko dažnai gali reikėti keisti telefono numerius.
Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš I. J. buvo nuspręsta priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai M. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 15 d. iki jos pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo; išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminį M. J. atstovą N. J.; išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Antstolio G. S. patvarkymuose dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-182-2206, Nr. S-23-182-22985 nurodyta, kad 2022 m. birželio 20 d. išieškotojas N. J. antstoliui pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 675 Eur. Antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl priteisto laikino dukros M. J. išlaikymo ir priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdant vykdomąją bylą buvo atlikti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai areštuotos skolininkės sąskaitos bankuose, išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į skolininkės I. J. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkei procesiniai dokumentai išsiųsti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. 2022 m. liepos 13 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta informacija, kad I. J. iš darbo atleista 2022 m. liepos 13 d., iš jos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos buvo išskaičiuota ir išieškotojui N. J. viso pervesta 200,96 Eur. 2022 m. gruodžio 14 d. išieškotojas N. J. antstoliui pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dukros M. J. išlaikymo išieškojimo. Pagal šį prašymą antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas nuolatinis išlaikymas ir užvesta vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. kovo 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo buvo užbaigta. Pagal vykdomąjį raštą nuo 2022 m. vasario 15 d. I. J. priteistas išlaikymas dukrai toliau vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, areštuotos skolininkės sąskaitos bankuose, priimtas patvarkymas dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo. Procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkė pajamų negauna. Nuolatos tikrinama, ar skolininkė neįsidarbino, ar neatsidarė naujų sąskaitų bankuose, ar neįsigijo turto. Antstolis vykdydamas vykdomąją bylą iš skolininkės I. J. nėra išieškojęs ir išieškotojui išmokėjęs piniginių lėšų. Vykdomojoje byloje nėra informacijos, kad skolininkė būtų domėjusis dėl priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo. 2023 m. spalio 18 d. išlaikymo įsiskolinimo suma yra 3 171,04 Eur. Šiame rašte nurodytos sumos neapima sumų, kurias kaip išlaikymą periodinėmis išmokomis išieškotojas gavo ar galėjo gauti ne iš antstolio (pvz. VSDFV mokama vaiko išlaikymo išmoka, skolininkės atlikti mokėjimai tiesiogiai išieškotojui).
Antstolio G. S. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-182-10616 nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. kovo 31 d. yra 4 090,04 Eur ir nurodyta suma neapima sumų, kurias kaip išlaikymą periodinėmis išmokomis išieškotojas gavo ar galėjo gauti ne iš antstolio (pvz. VSDFV mokama vaiko išlaikymo išmoka, skolininkės atlikti mokėjimai tiesiogiai išieškotojui).
VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (9.69E) DV_S-22693 nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 25 d. N. J. pateikė prašymą dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo ir mokėjimo už vaiką M. J. ir jam 2022 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį priskaičiuota bei išmokėta po 82,80 Eur, 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. vasario 1 d. priskaičiuota ir išmokėta po 99 Eur, iš viso išmokėta 1 422 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (11.1E) DV_S-75318 ir „Sodros“ duomenų bazės apie asmenį išrašu nustatyta, kad tyrimui aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. vasario 15 d.) I. J. nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. buvo deklaravusi, jog vykdo individualią veiklą, tačiau nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2022 metus; ji dirbo 2022 m. vasario 1 d. – 2022 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. birželio 2 d. – 2022 m. liepos 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2024 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė I. J. charakteristiką, kurioje nurodė, kad įmonėje I. J. dirbo nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. liepos 13 d., atleista pagal 36 straipsnio 3 dalį (neišlaikiusi bandomojo laikotarpio); vartojo alkoholį, darbe pasirodydavo neblaivi, kai buvo jos grafikas dirbti, nepasirodė darbe.
Iš I. J. pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti deklaruota visų pajamų suma – 1 397,94 Eur.
Iš 2024 m. balandžio 22 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus rašto Nr. SD-2887 dėl informacijos pateikimo matyti, kad tyrimui aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2022 m. vasario 15 d.) I. J. Užimtumo tarnyboje buvo registruota nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. vasario 14 d. ir darbo paieška nutraukta be svarbių priežasčių jai neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti; tyrimui aktualiu laikotarpiu nedarbo socialinio draudimo išmokų negavo.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2023 m. spalio 26 d. su I. J. telefonu susisiekti nepavyko, nuvykus jos paskutiniais deklaruotos gyvenamosios vietos adresais ji nerasta. Nuvykus (duomenys neskelbtini), I. J. mama G. G. nurodė, kad su dukra nebendrauja, nepalaiko jokių ryšiu ir jos nematė jau 2 metus, kur ji gali būti, nežino; 2024 m. sausio 30 d. nuvykus minėtu adresu, G. G. buto durų niekas neatidarė, laiptinės gyventojos paaiškino, kad apie kaimynės G. dukrą I. nieko nežino ir nėra matę.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios I. J. kaltė dėl BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji I. J., žinodama, jog turi pareigą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukros M. J. išlaikymui, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 150 Eur, nuo 2022 m. vasario 15 d. iki dukros pilnametystės šios pareigos sąmoningai nevykdė nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. birželio 1 d. ir nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir tai darė tyčia, nes būdama darbingo amžiaus, neturėdama sveikatos sutrikimų, ji turėjo visas galimybes maksimaliai stengtis gauti pajamas pagal savo išsilavinimą, profesines galimybes, kad galėtų tinkamai vykdyti pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau to sąmoningai nedarė, taigi, kaltinamoji vengė teismo nustatytos pareigos ir tai darė aukščiau nurodytais laikotarpiais. Kaltinamoji nurodė, kad neteikė išlaikymo dėl to, kad N. J. neleidžia matytis su dukra – neleidžia matytis tvarka, kuri numatyta teismo sprendimu, taip pat paminėjo, kad turi finansinių problemų. Nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti prigimtinės motinos pareigos, taigi, jos nešalina kaltinamosios atsakomybės už sąmoningą pareigos teikti vaikui reguliarų išlaikymą nevykdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios I. J. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.
BPK 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Už kaltinamosios I. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jai BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamoji tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.
Kaltinamoji I. J. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, kaltinamoji Lietuvos Respublikoje teista vieną kartą, anksčiau paskirtos bausmės ji neatlikusi, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. I. J., būdama jau teista už tyčinį nusikaltimą ir turėdama už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra laikoma recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji I. J. daug kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka, nedirbanti, nuo 2023 m. lapkričio 28 d. registruota Užimtumo tarnyboje, išsiskyrusi, turinti nepilnametę išlaikytinę. Viešosios įstaigos Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro duomenimis yra įrašyta psichikos sveikatos ligų gydomų pacientų ir stebimų pacientų sąraše, priklausomybės ligų kabinete nesigydė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. 83TPK-201/2024 nurodyta, kad nėra duomenų, jog I. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai nėra tikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, taigi, abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistė. Atsakomybę lengvina tai, kad I. J. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamosios asmenybei. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji visiškai prisipažino kaltę, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 32 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. J. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 32 valandas per mėnesį visuomenės labui.
I. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Išaiškinti I. J., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Viešuosius darbus dirbantys nuteistieji gali savo noru apsidrausti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Išaiškinti I. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.