- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- A-438-213-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A.M.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Antstolio Mariaus
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui Antstolio Mariaus Ališausko kontorai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A.M. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Panevėžio AVMI) viršininko 2006 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 08-22-191 „Atnaujinti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą" bei įpareigoti Panevėžio AVMI, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 194 3-ąjį punktą, paruošti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste - VMI) informaciją Europos Bendrijų Komisijai apie pareiškėjo klaidingą apmokestinimo faktą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jam Vokietijos institucijų reiškiamas reikalavimas sumokėti akcizo mokestį nepagrįstas, nes pareiškėjas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su cigarečių neteisėtu gabenimu. Vokietijos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl mokesčių vengimo nutraukė suėjus senaties terminui, o Lietuvos prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad jis buvo melagingai apskųstas cigarečių kontrabanda. Tuo tarpu Panevėžio AVMI, atnaujindama mokesčių išieškojimą iš jo turto, neatsižvelgė į sudėtingą pareiškėjo turtinę ir šeiminę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVMI prašė netenkinti pareiškėjo skundo.
Atsakovas paaiškino, kad vietos mokesčių administratorius vykdė Vokietijos Federacinės Respublikos įgaliotos institucijos prašymą išieškoti iš A.M. nesumokėtą importo mokestį. Panevėžio AVMI, teikdama Europos Sąjungos valstybės narės institucijai pagalbą išieškant minėtą pinigų sumą, areštavo A.M. turtą, priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Gavus informacijos, jog Europos Sąjungos valstybės įgaliotos institucijos sprendimas išieškoti akcizo mokestį yra ginčijamas, atsakovas išieškojimo procedūrą 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu sustabdė, o pranešus, kad A.M. skundas atmestas, išieškojimo procedūrą 2006 m. sausio 6 d. sprendimu atnaujino. Be to, atsakovo teigimu, jis suteikė pagalbą Vokietijos Federacinei Respublikai vykdant išieškojimą dėl mokesčių išieškojimo ir iš pareiškėjo bendraskolio A.K., o pareiškėjo antrasis bendraskolis A.Š. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų asmenų buvo atleistas nuo skolos sumokėjimo.
Trečiojo suinteresuotojo asmens Antstolio Mariaus Ališausko kontoros atstovas M.Ališauskas prašė netenkinti skundo, palaikė atsakovo pateiktus paaiškinimus ir naujų paaiškinimų dėl bylos aplinkybių nepateikė.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo A.M. prašomas panaikinti Panevėžio AVMI sprendimas yra vienas iš Europos Sąjungos šalies narės institucijai teikiamos pagalbos išieškant pinigų sumas, susijusias su tabako mokesčiu, etapas. Šio nesumokėto mokesčio išieškojimas iš A.M. buvo pradėtas ir vyko Pagalbos teikimo įstatymo nustatyta tvarka, Vokietijos Federacinės Respublikos įgaliotai institucijai paprašius pagalbos iš Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos, kuri priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Kaip buvo nustatyta, toks sprendimas įstatymo nustatytais terminais nebuvo apskųstas, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl nurodyto sprendimo teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartimi buvo atmestas. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio AVMI 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas yra galiojantis ir privalomas vykdyti, todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo spręsti klausimų dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto priėmimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (toliau - Pagalbos teikimo įstatymas) 14 straipsnio l dalies prasmę, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, t.y., išieškojimo procedūra, privalo būti nedelsiant sustabdyta (išskyrus tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju), kai gaunama informacija, jog pareiškėjo valstybėje priimtas išieškoti skolą leidžiantis sprendimas toje valstybėje yra užginčytas, iki to laiko, kol šiuo klausimu pareiškėjo valstybėje bus priimtas atitinkamas sprendimas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog Panevėžio AVMI, 2005 m. rugsėjo 5 d. gavusi iš VMI informaciją apie Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo išieškoti skolą užginčijimą, priimdama 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 08-21-4025 sustabdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš A.M. turto vykdymą, tinkamai laikėsi Pagalbos teikimo įstatymo 14 straipsnio l dalies reikalavimo. Teismas taip pat padarė ir kitą išvadą, jog atsakovas, 2005 m. gruodžio 30 d. gavęs pranešimą, kad Vokietijos Federacinės Respublikos įgaliota institucija išnagrinėjo pareiškėjo atstovo skundą ir jį atmetė kaip nepriimtiną, pagrįstai sustabdytą išieškojimo procedūrą 2006 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 08-22-191 atnaujino, kadangi išnyko aplinkybė, dėl kurios mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra buvo sustabdyta.
Teismo nuomone, Pagalbos teikimo įstatymo nuostatos mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros atnaujinimo stadijoje Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nesuteikia galimybės iš naujo nagrinėti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką teisėtumo ir pagrįstumo pagal Pagalbos teikimo įstatymo 15 straipsnio ir Mokesčių administravimo įstatymo 28, 29 straipsnių nuostatas. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo paaiškinimus, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl išieškojimo procedūros atnaujinimo, neatsižvelgė į jo turtinę ir šeiminę padėtį, negynė jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, interesų.
Teismas taip pat nepagrįstais pripažino pareiškėjo paaiškinimus, grindžiamus baudžiamosios bylos Nr. 50-2-232-05 ir Regensburgo prokuratūros atsakymo duomenimis, kad nei Vokietijos Federacinės Respublikos, nei Lietuvos Respublikos baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos nenustatė jo kaltės įvykdžius kontrabandą. Teismo manymu, A.M. ir kitų bendraskolių A.K. bei A.Š. prievolė sumokėti 67 307,49 eurų (195 604,02 Lt) importo mokesčio už į Europos Bendrijos Vokietijos dalies muitinės teritoriją įvežtas cigaretes bei numatytus delspinigius nėra kildinama išimtinai iš baudžiamosios veikos. Kaip patvirtina Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, pareiškėjo ir kitų dviejų bendraskolių prievolė sumokėti muitų, importo apyvartos ir tabako mokesčius atsirado, kai Vokietijos Federacinės Respublikos Waidhaus muitinėje 2000 m. liepos 24 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog A.K. ir A.Š., užsakius ir organizavus A.M., į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežė neapmokestintų ir neapmuitintų ne Europos Bendrijos prekių - 549 800 vienetų cigarečių, taip pažeisdami Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A.M. skundas dėl Panevėžio AVMI 2006 m. sausio 6 d. sprendimo Nr.08-22-191 atnaujinti sprendimo išieškoti 195 604,02 Lt mokestinę nepriemoką iš A.M. turto vykdymą panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas netenkino ir A.M. reikalavimo įpareigoti Panevėžio AVMI parengti bei VMI perduoti informaciją skirtą Europos Bendrijų Komisijai apie pareiškėjo klaidingą apmokestinimo faktą. Kaip numatyta Pagalbos teikimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 194 3.1 punkte, VMI yra įpareigota kasmet iki kovo 15 d. pateikti Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais pagal Pagalbos teikimo įstatymo nuostatas gautus ir išsiųstus prašymus suteikti pagalbą, taip pat apie prašomas išieškoti ir išieškotas pinigų sumas. Iš Panevėžio AVMI pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nustatytu terminu suteikė VMI šiuose teisės aktuose nurodytą informaciją. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir juos patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad Pagalbos teikimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 194 numatytas Europos Bendrijų Komisijai teiktinos informacijos sąrašas yra išsamus, todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti teikti teisės aktais nenumatytą informaciją.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo:
1. Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinant pareiškėjo skundą;
2. Pripažinti, kad pareiškėjas A.M. buvo klaidingai apmokestintas;
3. Panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 08-22-191 ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 08-19-3885 išieškoti 195 604,02 Lt mokestinę prievolę iš A.M. turto;
4. Įpareigoti Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją įvykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 194 3 punktą paruošti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos informaciją ir ją pateikti Europos Bendrijų Komisijai dėl klaidingo pareiškėjo apmokestinimo fakto.
5. Išreikalauti iš Panevėžio miesto VPK 1-ojo PK baudžiamąją bylą Nr. 50-2-232-05 iškeltą 2005 m. rugsėjo 21 d. pagal LR BK 236 straipsnio l dalį ir prijungti ją prie šios administracinės bylos.
1. Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus A.K., gyv. (duomenys neskelbtini) ir A.S., gyv. (duomenys neskelbtini), kurie būtų patvirtinę svarbias aplinkybes dėl pareiškėjo klaidingo apmokestinimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepilnai ir nevisapusiškai susipažino su prijungta baudžiamąją byla, kurioje aiškiai matyti, kad cigarečių kontrabandoje jis nedalyvavo ir kad Vokietijos muitinė jo nenustatė vykdant šią nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nepažįstami asmenys A.K. ir A.Š. jį apšmeižė. Dėl šio fakto Panevėžio miesto VPK 1-ąjame PK 2005 m. rugsėjo 21 d. buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 50-2-232-05 pagal LR BK 236 straipsnio l dalį. Pilnai atlikus tyrimą baudžiamoji byla Nr. 50-2-232-05 A. K. ir A.Š. atžvilgiu buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
3. Pareiškėjas pabrėžia, kad skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui buvo nurodyta, jog jis Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus persiunčiamus raštus iš Vokietijos gaudavo vokiečių kalba, t. y. jam nesuprantama kalba. Nurodytos valstybės institucijos pareiškėjui adresuotus raštus įteikdavo pasirašytinai neišvertus į lietuvių kalbą, o tai sudarė pagrindinį trūkumą laiku bei aiškiai sužinoti faktus. Pareiškėjo manymu, nurodytos valstybinės institucijos grubiai pažeidė Pagalbos teikimo įstatymo 18 straipsnį. Tačiau apie tai Panevėžio apygardos administracinis teismas savo sprendime nepasisakė.
4. Anot pareiškėjo, šioje byloje jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis kreipėsi į Vokietijos valstybines institucijas dėl mokestinės nepriemokos peržiūrėjimo, klaidos ištaisymo, tačiau buvo gautas Vokietijos institucijų atsakymas, kad pareiškėjo pavėluotai pateiktas protestas atmestas kaip neteisėtas. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, jam buvo nežinomi svetimos valstybės įstatymai. Šių aplinkybių Lietuvoje nebuvo papildomai aiškinamasi bei neatsižvelgta į galimą pareiškėjo klaidingo apmokestinimo faktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą ir palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimo Nr.194 "Dėl Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas Įstatymo 3, 21 ir 22 straipsnių nuostatų įgyvendinimo" 3 punktas įgalioja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos kasmet iki kovo 15 d. Europos Bendrijų Komisijai pateikti informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais gautus prašymus išieškoti ir išieškotas sumas. Pateiktinos informacijos sąrašas yra baigtinis, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija negali viršydama minėtame Nutarime nustatytų ribų pateikti kitokios, pareiškėjo prašomos, informacijos. Be to, atsakovo teigimu, šiuo atveju nė viena institucija nenustatė, kad pareiškėjas buvo neteisėtai apmokestintas, pareiškėjo skundai Vokietijos kompetentingų institucijų buvo atmesti, todėl teigti, kad pareiškėjas buvo klaidingai apmokestintas Valstybinė mokesčių inspekcija negali ir neturi jokio teisinio pagrindo.
2. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Vokietijos Veideno pagrindinės muitinės sprendimas 2002 m. vasario 11 d. pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai. Tačiau pareiškėjas nesidomėjo sprendimo turiniu, neskundė per nustatytą laiką sprendime nurodytų aplinkybių. Veideno muitinės departamento atsiųstame pranešime apie mokesčių mokėjimą Nr. SOZ-0912-007670-12-2001-8900 buvo nurodyta, kad pareiškėjas šį sprendimą gali apskųsti per vieną mėnesį. Regensburgo pagrindinės muitinės tarnybos atsiųstame pranešime dėl muitų ir mokesčių nepriemokos Nr. RK-0000-217870-07-2002-8822 taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas gali pateikti mokestinį ieškinį. Nors skunde pareiškėjas teigia, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jo prašymu pateikė dokumentų kopijas vokiečių kalba, kurių turinio nesupranta, tačiau iš tiesų pats pareiškėjas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai minėtų dokumentų vertimą iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1781 (toliau – Pagalbos išieškant reikalaujamas skolas įstatymas) 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagalbos teikimą Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų pinigų sumų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnyje, išieškojimo, taip pat naudojimąsi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba dėl minėtų pinigų sumų išieškojimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl 67307,49 eurų (195604,02 Lt) mokesčių už į Europos Bendrijos Vokietijos dalies muitinės teritoriją įvežtas cigaretes išieškojimo pagal Europos Sąjungos valstybės narės - Vokietijos Federacinės Respublikos - Vaideno pagrindinės muitinės 2001 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SOZ-0912-007670-12-2001-8900 (adm. byla Nr. I-722-283-2005, b.l. 26-29). Šis sprendimas Lietuvos Respublikoje buvo pradėtas vykdyti atsakovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 08-22-191 ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 08-19-388 pagrindu (b.l. 6, 9).
Kaip jau buvo nurodyta, šių sumų išieškojimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Pagalbos išieškant reikalaujamas skolas įstatymas. Minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo (t. y. atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos) prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamas kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 bei 3 dalis pareiškėjas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamas suteikti pagalbą, kai: 1) reikalavimas ir (arba) vykdomasis dokumentas nėra užginčyti pareiškėjo valstybėje, išskyrus atvejus, kuriais pagal pareiškėjo valstybėje galiojančius teisės aktus išieškojimas dėl tokio pobūdžio reikalavimų neturi būti stabdomas; 2) buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba buvo išieškota ne visa pinigų suma. Šių aplinkybių buvimą pareiškėjas privalo patvirtinti savo prašyme.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Vokietijos Federacinės Respublikos Regensburgo pagrindinė muitinė 2005 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu išieškoti minėtą 67307,49 eurų (195604,02 Lt) mokesčių skolą iš pareiškėjo A.M. (adm. byla Nr. I-722-283-2005, b.l. 56-77). Teisėjų kolegija pažymi, šis prašymas atitiko Pagalbos išieškant reikalaujamas skolas įstatymo 10 straipsnio nuostatas – Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos 2001 m. gruodžio 4 d. sprendimas dėl 67307,49 eurų (195604,02 Lt) mokesčių skolos nebuvo užginčytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (su šia aplinkybe sutinka ir pareiškėjas A.M.), be to, iš Vokietijos Federacinės Respublikos 2005 m. gegužės 23 d. pranešimo pareiškėjui matyti, kad buvo išnaudotos visos Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų jurisdikcijoje esančios priemonės dėl skolos išieškojimo, o pareiškėjas A.M. savo iniciatyva reikalaujamos skolos nesumokėjo (adm. byla Nr. I-722-283-2005, b.l. 64, 77). Dėl šių priežasčių nurodytas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas teisėtai buvo pripažintas ir pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikoje (Pagalbos išieškant reikalaujamas skolas įstatymo 11 straipsnio 1 bei 2 dalis). Atitinkamai, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. 08-22-191 ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 08-19-3885 išieškoti 195604,02 Lt mokestinę prievolę iš pareiškėjo A.M. turto yra teisėti ir pagrįsti,
Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas A.M. kelia ginčą ne dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo išieškoti 195604,02 Lt skolą pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje teisėtumo, bet dėl pačios skolos susidarymo (jos apskaičiavimo) pagrįstumo – nurodo, kad jis buvo klaidingai apmokestintas. Tačiau, kaip jau ir buvo konstatuota, Pagalbos išieškant reikalaujamas skolas įstatymo nuostatos (10 bei 11 straipsniai), numato, jog tokie Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimai pripažįstami ir vykdomi Lietuvos Respublikoje nevertinant bei neperžiūrint pačios skolos susidarymo teisinių aplinkybių. Kilus ginčui dėl skolos susidarymo, pareiškėjas privalo kreiptis į atitinkamos skolą apskaičiavusios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingas institucijas ir tik šioms institucijoms pradėjus nagrinėti ginčą galėtų atsirasti pagrindas sustabdyti atitinkamo sprendimo dėl skolos išieškojimo vykdymą kaip tai numato Pagalbos išieškant reikalaujamas skolas įstatymo 11 straipsnio 3 dalis.
Todėl pareiškėjo A.M. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.