Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 12 d. paduotu trečiojo asmens G. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo G. L. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės BUAB „SPA technologija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Trečiojo asmens paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) teismai netinkamai taikė CPK 65, 67, 218 straipsnius, Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 8.3 straipsnį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai pripažino atsakovės BUAB „Spa technologija“ bankrotą tyčiniu. Teismai nepagrįstai vadovavosi tik teismo ekspertizės akto išvadomis, kurios, trečiojo asmens nuomone, yra prieštaringos, neišplaukiančios iš tyrimo eigos, be to, ekspertė buvo šališka; 2) teismai netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to neteisingai nustatė atsakovės nemokumo momentą. Teismai rėmėsi tik santykiniais bendrovės finansiniais rodikliais ir visiškai netyrė jos pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio, o to neištyrus, negalima nustatyti nemokumo momento; 3) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad bendrovės vadovai atsako tik už jų vadovavimo laikotarpyje padarytą žalą. Trečiasis asmuo bendrovės vadovu tapo tik nuo 2017 m. gruodžio 23 d., o iki to laiko bendrovei vadovavo kitas asmuo. Todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo nuo atsakovės nemokumo momento (2015 m. gruodžio 31 d.) laikytinas pažeidusiu ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 4) teismai netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, nes nenustatinėjo sąmoningo blogo bendrovės valdymo fakto ir priežastinio ryšio tarp tyčinio bankroto požymių bei bendrovės nemokumo; 5) teismai savo išvadas grindė tikimybių pusiausvyros principu, nurodydami, kad labiau tikėtina, jog bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų narių veiksmai. Tokio pobūdžio bylose negalima remtis prielaidomis ar tikimybėmis, todėl teismų išvados negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti B. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 72 (septyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už trečiąjį asmenį 2023 m. balandžio 12 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 180.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.