- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- eI-1390-386/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00582-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Atsakovas
- A. A., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Ž. V. skundo atsakovams A. A., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir jo suderinimo pripažinimo neteisėtu priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismo prašo:
- taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai patvirtinti UAB „Geoasas“ parengtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje;
- įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pateikti visus dokumentus, susijusius su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos suderinimu kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, parengto UAB „Geoasas“ žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini);
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos suderinimą kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, parengto UAB „Geoasas“ žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtu;
- UAB „Geoasas“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rengimą pripažinti neteisėtu.
Teigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atliekama UAB „Geoasas“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto A. A. priklausančiam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimo procedūra yra neteisėta, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-06-20 galutinės atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1525, kurios pagrindu buvo suderintas minėtas projektas taip pat yra neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą kaimo plėtros žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas. Pagal šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalį specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: parengiamasis; rengimo; baigiamasis. Pagal šio straipsnio 8 dalį specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kurios nustato specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, 30.1-30.3 punktuose nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo etapą sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas; bendrųjų sprendinių formavimas (jei planavimo darbų programoje numatyta atlikti SPAV ir (ar) rengti teritorijos vystymo koncepciją); sprendinių konkretizavimas. Taisyklių 69.1-69.4 punktuose nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinių viešinimas supaprastinta tvarka; kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimas Teritorijų planavimo komisijoje; kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tikrinimas priežiūros institucijoje; kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Pagal taisyklių 79 punktą kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Teritorijų planavimo komisijoje derinami Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo tvarka. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija; šios komisijos sudėtį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Taisyklių 48 punktą sprendimą patvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovas.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas Ž. V. siekia pripažinti neteisėtais žemės sklypo, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengiamajame ir baigiamajame etapuose atliktus veiksmus ar priimtus aktus.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Tuo atveju, jei tai paaiškėja skundo priėmimo nagrinėti stadijoje, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261?69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėjui Ž. V. teisines pasekmes gali sukelti ir gali būti ginčo dalyku administracinėje byloje Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas patvirtinti žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakytina priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Kadangi skundą atsisakytina priimti kiti skundo trūkumai (šalių procesinė padėtis, reikalavimų suformulavimas ir kt.) plačiau neaptariami.
Pagal AB Lietuvos pašto 2015-05-22 kvitą matyti, jog pareiškėjas Ž. V. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 21,72 € žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipiantis skundu į teismą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui.
Atsisakius skundą priimti, nenagrinėjamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovams A. A., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir jo suderinimo pripažinimo neteisėtu;
grąžinti pareiškėjui Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2015-05-22 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Swedbank AB sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 sumokėtą 21,72 € (dvidešimt vieno eurų 72 centų) žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.