- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- 1-2910-369/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- M. K., A. M.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas Pliugžma, Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) Užimtumo centre neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį;
A. M. (A. M.), gimęs 2000 m. rugsėjo 23 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 00.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. ir A. M. būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, 2021 m. sausio 1 d. apie 21.10 val., adresu Minsko pl. 3, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. sėdėdamas šio automobilio priekinėje keleivio vietoje, rankos kumščiu tyčia sudavė D. J., sėdėjusiam automobilio vairuotojo vietoje, vieną smūgį į galvos dešinę pusę. Po ko M. K. išlipęs iš automobilio galinės keleivio sėdynės ir atidaręs priekines vairuotojo duris, rankos kumščiu tyčia sudavė daugiau nei vieną, tačiau tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į dešinę D. J. veido pusę, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, atsisėdęs į minimo automobilio priekinę keleivio vietą, sudavė rankos kumščiu daugiau nei vieną, tačiau tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į D. J. dešinę veido pusę. Po ko A. M. būdamas prie minimo automobilio priekinių atidarytų vairuotojo durų, rankos kumščiu sudavė vieną kartą D. J. į nosį. Tokiais bendrais veiksmais M. K. ir A. M. padarė D. J. veido odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, nosikaulių lūžį, tai yra sužalojimus visumoje, dėl nosikaulių lūžių, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis M. K. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kartu su A. M. sumušė nukentėjusįjį D. J.. Nurodė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Visų aplinkybių gerai nepamena, tačiau kaltinime nurodyto smūgių skaičiaus negalėjo suduoti. Iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atšventus Naujuosius 2021 metus, kartu su A. M. nusprendė įsigyti narkotinių medžiagų. Tuo tikslu atvažiavo į Vilnių ir automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su nukentėjusiuoju D. J., kurį pažinojo A. M.. Nukentėjusysis paėmė iš jų pinigus ir pabandė juos apgauti vietoje narkotikų pateikdamas kažkokią neaiškią medžiagą. Tada jis kartu su A. M. puolė jį mušti. Galėjo suduoti nukentėjusiajam į veidą 5-6 smūgius. Dėl savo veiksmų gailisi. Sutiko atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Su nukentėjusiojo pateiktais civiliniais ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. K. kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 31 d. vartojo daug alkoholio ir nelabai atsimena, kokiu laiku kas vyko. Kartu su A. M. ir dar vienu asmeniu, galimai R. išvažiavo, kaip suprato, pasiimti narkotinių medžiagų. Atvažiavus prie Liepkalnio g. esančios parduotuvės „Maxima“ jie susitiko su A. M. pažįstamu, kurį jis matė pirmą kartą. Kartu su A. M. jis įsėdo į automobilį „Opel Astra“, kuriuo atvažiavo A. M. pažįstamas, iš kurio jie turėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, o A. M. į priekinę keleivio sėdynę. Sėdint automobilyje A. M. padavė už automobilio vairo sėdėjusiam vyrui 55 eurus, už kuriuos šis padavė vieną maišelį su baltos spalvos galimai narkotine medžiaga. Turėjo būti „kristalas“. Jis paragavo gautą „narkotinę medžiagą“ ir supratęs, kad vyras bando juos apgauti, apie tai garsiai pasakė. Tada A. M. nieko nesakęs sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į vairuotojo vietoje sėdinčio vyro galvos sritį. Tada jis išlipęs iš automobilio atidarė automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo reikalauti, kad minėtas vyras gražintų jam pinigus, tuo pačiu metu kumščiais suduodamas tam vyrui smūgius į galvos sritį. Mušamas vyras rusiškai vis sakė, kad jis palauktų dvidešimt minučių ir tada jam pasidarys geriau. Kažkuriuo metu A. M. išlipo iš automobilio, o jis persėdęs į priekinę keleivio vietą sudavė kažkiek smūgių vairuotojo vietoje sėdinčiam vyrui. Kiek sudavė smūgių, negali pasakyti. Kas toliau vyko, nelabai atsimena. Tik atsimena, kad iš kažkur atsiėmė savo dalį arba visą sumą pinigų. Pamena, kad turėjo dvi kupiūras po 20 eurų. Jis atsimena, kad kažkuriuo metu įsėdo į R. vairuojamą automobilį ir jie išvažiavo. Kur buvo ir ką darė A. M., nežino. Pripažįsta, kad mušė jam nepažįstamą vyrą, tačiau jo automobilio ir jame buvusių daiktų negrobė. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes tuo metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b.l. 112-114, 122-124).
Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. kaltę pripažino. Nurodė, kad kartu su M. K. atvyko į susitikimą su nukentėjusiuoju D. J., kurį jis pažinojo. Iš nukentėjusiojo jie norėjo įsigyti narkotikų, tačiau šiam pabandžius juos apgauti jį sumušė. Įvykio metu buvo apsvaigęs. Nukentėjusiajam sudavė ne daugiau dviejų smūgių. Kiek smūgių sudavė M. K., negali pasakyti. Palikęs automobilį nukentėjusysis pabėgo. Dėl savo veiksmų gailisi. Sutiko atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Su nukentėjusiojo pateiktais civiliniais ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. M. kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau kartais parūko „žolės“ ir pavartoja kokaino. M. K. yra jo draugas, o D. J. pažįstamas, iš kurio įsigyja narkotines medžiagas. Kiek žino, D. J. narkotines medžiagas įgyja iš kitų asmenų ir perparduoda. 2021 m. sausio 1 d. buvo neblaivus, nes nuo 14.00 val. vartojo alkoholį ir ne viską atsimena. Apie 20:00 val. per „Facebook“ pabendravo su D. J. ir jie susitarė, kad jam parduos narkotinių medžiagų. Jie tarėsi, kad bus „kristalai“ (kokaino liekanos). Suderino kainą, kad mokės 50 eurų už vieną gramą. Jie susitarė susitikti Liepkalnyje prie PC „Maxima“. Į susitikimą nuvyko kartu su M. K.. Juos nuvežė jo draugas R.. Nuvykus į sutartą vietą jis įsėdo pas D. J. į jo automobilį ir jam padavė 50 eurų. D. J. jam padavė maišelį su geltonos spalvos milteliais. Norėdamas pabandyti gautą medžiagą pavažiavo iki šalia esančios parduotuvės „Norfa“. Iš paskos atvažiavo M. su R.. Automobilyje D. J. padarė tris takelius. Į D. J. automobilį įsėdus M. K., D. J. parduodamus narkotikus pabandė pirmas. Po to pabandė jis ir M.. Jis iš karto suprato, kad tai ne „kristalai“, o galimai amfetaminas. Tą patį patvirtino ir M.. Dėl to supyko ir trenkė D. J. į galvą. M. išlipo iš automobilio ir atidaręs vairuotojo dureles pradėjo mušti D. J.. Jis negali nurodyti, kiek sudavė smūgių. Jis ištraukė automobilio raktelius, kad D. J. nepabėgtų. M. reikalavo, kad D. J. grąžintų pinigus. D. J. pradėjo bėgti link degalinės, M. jį nusivijo. Turėdamas D. J. automobilio raktelius su automobiliu išvažiavo. Kodėl tai padarė, negali pasakyti. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir daugiau nieko neatsimena. Narkotinės medžiagos liko pas jį, tačiau kur jas padėjo, neatsimena. Iš D. J. automobilio jis paėmė tik vieną butelį degtinės. Daugiau nieko iš ten neėmė. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Pergyvena dėl D. J. sveikatos ir norėtų jo atsiprašyti. Kartu su M. nori atlyginti žalą dėl jo gydymo išlaidų (t. 2, b.l. 41-43, 50-52, 58-61,67-69).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. sausio 10 d. 3.00 val. A. M. nustatytas 1,54 promilių girtumas ( t.2 b.l. 30).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apklaustas liudytoju D. J. paaiškino, kad 2021 m. sausio 1 d. apie 20.00 val. jam paskambino A. M.. Pokalbio metu A. pasiūlė jam susitikti. Jie susitarė susitikti Liepkalnio gatvėje prie „Maxima“ parduotuvės. Apie 21 val. 10 min. jam atvykus prie PC „Maxima“ stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį A. ir dar vieną vaikiną. Šalia jų stovėjo automobilis „Volvo V70“. Jam sustojus prie šito automobilio, į jo (D. J.) automobilio priekinio keleivio vietą atsisėdo A.. Į jo automobilio galinę sėdynę norėjo atsisėsti ir kartu su A, stovėjęs vaikinas, tačiau jis neatidarė durų. Atsisėdęs į jo automobilį A. nurodė, kad vaikinas, kuris bandė atsisėsti į jo automobilį, yra jo draugas. Neatsimena, ar jis pats ar A. iniciatyva jie nusprendė nuvažiuoti į automobilio stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „Norfa“. Atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę į jo automobilį atėjo ir atsisėdo A. draugas. Vos tik šis atsisėdo į jo automobilį, A. kumščiu be jokios priežasties sudavė jam vieną smūgį į galvą. Vaikinas, kuris buvo jo automobilyje, staiga išlipo iš jo automobilio, atsidarė jo vairuotojo dureles ir pradėjo mušti jį savo rankos kumščiais. Kiek jis sudavė jam smūgių, nežino, bet smūgių buvo daug, jo smūgiai pataikė jam į veidą ir į galvą. Muštynių metu šis vaikinas net bandė jį jėga ištraukti iš automobilio ir reikalavo pinigų. Tuo metu, kai jis buvo mušamas šio vaikino, A. išlipo iš jo automobilio ir kartu su dar vienu jam nepažįstamu vaikinu stovėjo šalia. Jis paklausė, kas čia vyksta, ir norėjo užvesti savo automobilį, tačiau vaikinas, kuris buvo „Volvo“ vairuotojas, ištraukė iš užvedimo spynelės jo automobilio užvedimo raktą. Jis pareikalavo atiduoti jo automobilio raktus, tačiau jam raktų niekas neatidavė, o vaikinas, kuris jį mušė ir prieš tai atsisėdo į jo automobilio keleivio priekinę sėdynę, ir vėl pradėjo jį mušti bei reikalauti pinigų. Tuo metu jis išlipo iš automobilio, tam kad pabėgtų ir praneštų apie įvykį. Jam išlipus iš automobilio, jo salone jis buvo palikęs jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei P 30 S“, juodos spalvos, kuriame buvo „Pildyk“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, jo vardu išduota „Luminor“ banko mokėjimo kortelė, jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos dokumentas, automobilio hidraulinis keltuvas, kurio vertė yra 70 eurų, akumuliatorinis atsuktuvas „Parkside“, kurio vertė 20 eurų, automobilio salone ir bagažinėje liko garso kolonėlių sistema. Jam bėgant nuo užpuolikų matė, kad į jo automobilį atsisėdo A. ir išvažiavo. Kodėl buvo užpultas ir sumuštas, nežino. Konfliktų su A. neturėjo ir šiam nebuvo skolingas. Oficialiai automobilis, su kuriuo nuvažiavo A., jam nepriklauso. Automobilį jis įsigijo išsimokėtinai iš savininko ir moka dalimis. Sumokėjus pilną sumą automobilis bus perrašytas jo vardu (t. 1, b.l. 148-150).
Apklaustas papildomai D. J. nurodė, kad susitiko su A. M. todėl, kad šis norėjo įsigyti narkotinių medžiagų. A. M. jis turėjo parduoti „kristalų“ - tai yra „ratų“ (kaip jis įsivaizdavo, kas tie „kristalai“). Jie susitarė, kad narkotines medžiagas jis parduos už 30 eurų ir dar 20 eurų jam duos už kurą. Narkotinės medžiagos turėjo būti vienas gramas. Jiems susitikus jis padavė miltelius, kuriuos paėmė iš virtuvės. Ten buvo kažkoks mišinys blynams kepti, o A. jam padavė 50 eurų. A. su draugu pabandė pavartoti šios medžiagos ir iš karto pasakę, kad čia „šūdas“, pradėjo jį mušti. Pirmas jam trenkė A., kuris sėdėjo automobilyje šalia jo. A. jam trenkė kumščiu į galvą. Po to iš mašinos išlipo jo draugas, kuris atidaręs jo dureles bandė jį ištraukti iš mašinos ir ėmė mušti. Kiek ir smūgių sudavė jam A. draugas, neatsimena, bet jų buvo daug. Jam pavyko išlipti iš automobilio ir pabėgti. Jis gavo užduotį nuvykti pas ekspertus, tačiau nenuvyko dėl užimtumo. Civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereikš, tačiau nori, kad būtų grąžinti iš automobilio pavogti daiktai. Mano, kad į jį A. kreipėsi dėl narkotinių medžiagų tik dėl to, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ankščiau jam nėra niekada nieko pardavęs. Šį kartą jam reikėjo pinigų, todėl sugalvojo A. apgauti ir vietoj narkotinių medžiagų parduoti miltelius. Jis tikėjosi, kad jie šito nepastebės ir nesitikėjo, kad pabandys iš jo gautus miltelius vartoti automobilyje (t. 1, b.l. 154-155).
Apklaustas papildomai D. J. paaiškino, jog pakeičia savo poziciją dėl moralinės žalos. Jis daug išgyveno, patyrė nepatogumų. Jis buvo sumuštas ir jam buvo sulaužyta nosis. Patyrė didelį stresą, įtampą, baimę. Savo moralinius išgyvenimus vertina 500 eurų. Be to, savo patirtą turtinę žalą vertina 500 eurų. Po įvykio iš jo automobilio buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei P30 Lite“, garso aparatūra - Subvuferis. Minėti daiktai jam negrąžinti. Niekas jo neatsiprašė (t. 1, b.l. 163-164).
Apklaustas papildomai D. J. paaiškino, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo draugui A. B.. Jie žodžiu sutarę, kad A. B. jam parduos šį automobilį, kai už jį pilnai atsiskaitys. Su A. B. dėl šio sandorio nėra sudaryta sutarčių, todėl šiuo metu minėto automobilio savininkas yra A. B.. Kiek jam žinoma, minėtas automobilis buvo perduotas A. B. po dviejų savaičių nuo jo pagrobimo, iš UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje. Iš automobilio buvo pagrobtas jo mobilaus ryšio telefonas „Huawei P30 S“ ir žemų dažnių garso kolonėlė „Subvuferis“. Telefoną vertina 320 eurų, o garso kolonėlę 70 eurų. Iš viso jam padaryta 390 eurų turtinė žala. Taip pat jam padarytą neturtinę (psichologinę) žalą vertina 500 eurų. Dėl jam padarytos žalos reikš civilinį ieškinį, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu (t. 1. b.l. 166-167).
Specialisto išvadoje Nr. G 536/2021(01) nurodoma, kad D. J. nustatyti veido odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ VUL SK 2021 m. sausio 1 d., galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, 2021 m. sausio 1 d.. Sužalojimai visumoje, dėl nosikaulių lūžio, yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. (t. 1, b.l. 159-161) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju B. B. paaiškino, kad 2021 m. sausio 1 d. apie 21:20 val. važiavo automobiliu Liepkalnio gatve iš Vilniaus centro link (duomenys neskelbtini). Pravažiuodamas šalia PC „Norfa“ adresu Minsko pl. 3, Vilnius esančią stovėjimo aikštelę pamatė stovinčius 4 vyrus. Pirmas vyras buvo suklupęs, o kiti 3 vyrai stovėjo šalia jo. Jis pamatė, kaip antras vyras kumščiu smogė pirmajam vyrui į veidą. Nuo smūgio vyras nukrito ant kelių. Kiti du vyrai tuo metu stovėjo šalia jo. Po smūgio nukritęs vyras atsistojo ir perbėgęs kelią nubėgo link degalinės „Emsi“. Jam smogęs vyras pradėjo jį vytis. Iš stovėjimo aikštelėje likusių dviejų vyrų vienas iš jų atsisėdo į „Volvo“ markės automobilį, o kitas į „Opel Astra“ automobilį. Automobiliai stovėjo aikštelėje. Vyras, kuris nusivijo bėgantį, jį sučiupo šalia „Emsi“ degalinės ir pradėjo mušti kumščiais ir kojomis. Matė, kad tas vyras rankos kumščiu smogė ne mažiau 5 smūgių vyrui į pilvą ir ne mažiau 3 kartų į veidą, kartą į petį ir į dešinį šoną. Nuo smūgių mušamas vyras nukrito ant žemės. Tada jį mušęs vyras koja smogė jam ne mažiau 3 kartų. Jam apsisukus ir privažiavus prie aikštelėje stovėjusių automobilių, automobilius „Volvo“ ir „Opel Astra“ vairavę asmenys nuvažiavo, o prie jo pribėgęs sumuštas vyras pasakė, kad iš jo pagrobė „Opel Astra“ automobilį. Jis paskambino 112 ir pranešė apie automobilio pagrobimą. Jis laukė policijos ir greitosios, nes vyras buvo sumuštas. Atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji ir pradėjo aiškintis aplinkybes (t. 2, b.l. 2-4).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad automobilis „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Su draugu D. J. jis sutarė, kad minėtą automobilį jam parduos, tačiau dokumentų perrašymą atliks, kai šis galutinai už jį atsiskaitys. D. J. už automobilį mokėjo dalimis. Nori pažymėti, kad su D. J. nėra sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Jų susitarimas yra žodinis ir galioja iki šiol. D. J. jau yra sumokėjęs visą sumą už automobilio pardavimą. Dėl minėto automobilio pagrobimo turtinės žalos jis nepatyrė, tačiau dėl jo saugojimo UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje, patyrė 60 eurų turtinę žalą ir dėl to turi turtinių pretenzijų automobilio pagrobimu įtariamiems asmenims. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 186-189).
2021 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno nutarimu prieš M. K. ir A. M. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nutrauktas (t. 2 b.l. 9-14, 18-23).
Įrodymų vertinimas
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų M. K. ir A. M. nusikalstami veiksmai, tyčia suduodant D. J. smūgius į veidą ir jį sužalojant, sudaro baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes šiais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tai, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo jų pačių prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo D. J., liudytojo B. B. parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus patvirtina teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Pripažindamas kaltinamuosius kaltais, teismas tikslina byloje esantį kaltinimą. A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad D. J. sudavė du smūgius. Vieną - kai sėdėjo automobilyje šalia D. J., o kitą, kai išlipęs iš automobilio priėjo prie vairuotojo durelių ir jas atidaręs mušė už vairo sėdėjusį D. J.. Kiek tiksliai sudavė D. J. smūgių M. K., negalėjo nurodyti. To paties negalėjo padaryti ir nukentėjusysis, teigdamas, kad smūgių buvo daug. Iš kaltinimo dėstymo seka, kad M. K. sudavė nukentėjusiajam 20 smūgių į veidą. Iš pradžių, kai išlipo iš automobilio ir atidarė vairuotojo dureles, kur sėdėjo D. J., o kitus dešimt smūgių, kai jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę šalia D. J.. Manytina, kad toks M. K. suduotų smūgių kiekis nėra įrodytas. Pažymėtina, kad nei D. J., nei A. M., nei pats M. K. negalėjo tiksliai įvardinti suduotų smūgių kiekio. Nustatyta, kad įvykio metu kaltinamieji buvo stipriai apgirtę. M. K. teisme nurodė, kad jis sudavė D. J. daugiau nei vieną smūgį, galimai jų buvo 5-6, bet kiek tiksliai jų buvo, pasakyti negali. Specialisto išvadoje D. J. suduotų smūgių kiekis neįvardintas, pažymint, kad D. J. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Įvertinus šias aplinkybes teismas tikslina M. K. pateiktą kaltinimą ir nurodo, kad jis sudavė D. J. daugiau nei vieną, tačiau tiksliai neįvardintą smūgių kiekį. Šis kaltinimo tikslinimas nekeičia M. K. ir A. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos. Tyrimo eigoje ir teisme nepavyko nustatyti, nuo kurio iš kaltinamųjų suduoto smūgio D. J. buvo sulaužyta nosis, ir šis sužalojimas nulėmė kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Abu kaltinamieji neneigė, kad sudavė smūgius D. J. į veidą, todėl teismas konstatuoja, kad šis ir kiti nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti bendrais kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia. Supykę, kad D. J. juos ketina apgauti, jie spontaniškai nusprendė už tai jį sumušti negalvodami apie kilsiančias pasekmes.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatas. Jis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai asmeninio konflikto metu. M. K. nedirba (t. 2 b.l. 140), užimtumo centre nesiregistruoja ( t.2 b.l.141), anksčiau neteistas (t.2 b.l. 128), daug kartų baustas administracine tvarka (t.2 b.l. 132-139), M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. paskiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų būti artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. M. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustačius tam tikrus įpareigojimus, jų nevykdymo atveju bus pagrindas šią bausmę pakeisti į griežtesnę.
Skirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatas. Jis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai asmeninio konflikto metu. A. M. nedirba (t.2 b.l. 96), užimtumo centre nesiregistruoja ( t.2 b.l. 97), anksčiau teistas (t.2 b.l. 73-80), sistemingai vykdo administracinius nusižengimus ir už tai yra baudžiamas (t.2 b.l. 81-95). A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai) bei, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. paskiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų būti artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamajam A. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustačius tam tikrus įpareigojimus, jų nevykdymo atveju bus pagrindas šią bausmę pakeisti į griežtesnę. Skirdamas kaltinamiesiems tokios rūšies bausmes teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis D. J. teisme nurodė, kad po jo sumušimo ir patirtų sužalojimų pagijo ir neliko jokių liekamųjų reiškinių. Taip pat parenkant bausmių rūšį ir dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamųjų smurtinį protrūkį nukentėjusiojo atžvilgiu sukėlė paties nukentėjusiojo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai – bandymas apgaulės būdu pasipelnyti iš kaltinamųjų, pateikiant pastariesiems „prekės“ (narkotinės medžiagos) imitaciją. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems paliktinos ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Į kaltinamiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką teismas įskaito jiems taikytą laikino sulaikymo laiką. Kaltinamajam A. M. nuo 2021 m. sausio 4 d. 2.25 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 16.42 val. (1 parą) (t.2 b.l.27, 32), o kaltinamajam M. K. nuo 2021 m. sausio 2 d. 17.30 val., iki 2021 m. sausio 4 d. 16.55 val. (2 paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis) ( t.2 b.l. 100, 105).
Dėl civilinių ieškinių
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t.1 b.l. 136) dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidų – 57,31 Eur pagrįstas rašytiniais įrodymais ir tenkintinas pilnai. Ši suma kartu su 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteistina solidariai iš kaltinamųjų, kurie sutiko su jiems reiškiamu civiliniu ieškiniu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 390 eurų turtinės bei 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 178-179). Nukentėjusysis nurodė, kad po jo sumušimo ir automobilio „Opel Astra“ pasisavinimo, iš šio automobilio dingo jo mobilaus ryšio telefonas, kurį įvertino 320 eurų suma bei garso kolonėlė, kurios vertė 70 eurų. Jis patyrė ir moralinę žalą, nes jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus bei nuoskaudas. Moralinę žalą įvertino 500 eurų suma. Kaltinamieji kategoriškai nesutiko su jiems reiškiamu ieškiniu ir prašė jį atmesti.
Įvertinęs byloje sutrinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dėl jam padarytos 390 eurų turtinės žalos atmestinas. Pirmiausia, ši žala nenurodyta kaltinamiesiems pateiktuose kaltinimuose. Antra, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie jo telefono ir garso kolonėlės realų buvimą automobilyje „Opel Astra“ nagrinėjamo įvykio metu. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad šiuos daiktus jis buvo įsigijęs ir jo sumušimo metu jie buvo automobilyje. Trečia, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamųjų atžvilgiu yra nutrauktas.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas D. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – nosies lūžį bei kraujosruvas, D. J. jautė fizinį skausmą, diskomfortą ir nepatogumus, patyrė ir moralinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamųjų priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo pateiktą 500 Eur ieškinį teismas tenkina iš dalies. Teismas atsižvelgia, kad šioje byloje pats nukentėjusysis iš dalies išprovokavo neblaivius kaltinamuosius, kai vietoje jų norėtų įsigyti narkotinių medžiagų jiems pateikė, kaip pats pripažino, blynų kepimo miltelius ir tikėjosi, kad kol kaltinamieji supras jo apgaulę, spės nuo jų pasišalinti. Neatmestina, kad narkotines medžiagas nukentėjusysis A. M. tiekdavo ir anksčiau, nes jie turėjo vienas kito duomenis bei palaikydavo ryši per „Facebook“. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad D. J. patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę, todėl iš kaltinamųjų M. K. ir A. M. nukentėjusiajam D. J. solidariai priteisia 200 eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas A. B. pareiškė 60 eurų civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 196-197). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad 60 eurų turtinę žalą patyrė todėl, kad 2021 m. sausio 1 d. sumušus D. J. ir iš jo paėmus jam (A. B.) priklausantį automobilį „Opel Astra“, vėliau jo automobilis buvo surastas ir nugabentas į UAB „Tomadas“ saugomą aikštelę. Atsiimdamas automobilį už jo saugojimą jis sumokėjo 60 eurų. Mano, kad šiuos patirtus nuostolius jam turi atlyginti kaltinamieji.
Atsižvelgus, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems M. K. bei A. M. iškelta byla pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nutraukta, o nukentėjusiojo A. B. nurodyta patirta turtinė žala M. K. ir A. M. pateiktuose kaltinimuose pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neinkriminuota, todėl teismas vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu šioje byloje esantį nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, suteikiant jam teisę civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.
Dėl kitų klausimų
Perduodamas bylą į teisiamąjį posėdį teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad kaltinamiesiems M. K. bei A. M. būtų paskirti gynėjai. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo M. K. gynėju parinktas advokatas Stanislovas Nalivaika, o kaltinamojo A. M. – advokatas Jonas Vilhelmas Pliugžma. 2021 m. lapkričio 10 d. bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atitinkama pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokato J.V. Pliugžmos teiktos antrinės teisinės pagalbos A. M. išlaidos sudaro 139,27 Eur ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo ( t.2 b.l. 175).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamajam A. M. advokatas buvo skirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą, kai teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Kaltinamasis A. M. niekur nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. M. yra netenkintinas.
Vokas su 1 CD laikmena, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 2 d. 17.30 val., iki 2021 m. sausio 4 d. 16.55 val. (dvi paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. K. jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
M. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 4 d. 2.25 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 16.42 val. (vieną parą), jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. M. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje pradėti dirbti arba Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
A. M. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Iš kaltinamųjų M. K. ir A. M. solidariai priteisti nukentėjusiajam D. J. 200 eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės 390 eurų žalos atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų M. K. ir A. M. solidariai priteisti 57,31 eurus ir 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos 57,31 eurų sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo (nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidų atlyginimo).
Nukentėjusiojo A. B. 60 eurų civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. M. netenkinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti M. K. bei A. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.