Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1104-426/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-24
Bylos Nr.
II-1104-426/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N1-1793/2007Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas A. L. 2007 m. sausio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 17.10 val., pastatė automobilį Toyota Carina ir pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, dėl ko automobilis savaime nuriedėjo ir atsitrenkė į sustojusį automobilį Mercedes Benz 311, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 191 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2007 m. vasario 13 d. nutarimu A. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 160 Lt baudą.

Šalies argumentai

A. L., nesutikdamas su nutarimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinio teismą prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, jog fiksuoto pažeidimo eiga yra kita, t. y. ne jo automobilis nuriedėjo, o į jį atsitrenkė kitas automobilis. Pareigūnų nustatytus faktus neigia teigdamas, jog pastarieji jo į įvykio vietą nekvietė, automobilis nebuvo nutemptas, eismo įvykio schema netiksli, atmestas prašymas skirti ekspertizę ar atlikti eksperimentą dėl įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų. Tvirtino, jog savo automobilį pastatė saugiai, t. y. įjungė pirmą pavarą ir užtraukė rankinį stabdį, ką gali patvirtinti su juo tuomet važiavusi keleivė – V. K..

Teismo posėdyje A. L. savo poziciją, išdėstytą skunde, palaikė, papildomai paaiškino, jog jo automobilis stovėjo apie 10 metrų iki sankryžos, todėl jam neįtikima, kaip transporto priemonė galėjo pajudėti, peršokti ten buvusį bortą ir nuvažiavus tokį atstumą atsitrenkti į kitą automobilį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi skundo nepatenkino ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. vasario 13 d. nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamas nutarimas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Tokios išvados prieita nustačius, jog: 1) liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. B. (G. B.) nesuinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai apie įvykyje dalyvavusių automobilių padėtį ir kitas aplinkybes laikytini neabejotinais, tuo tarpu liudytojos V. K. parodymai vertinti kritiškai, nes ji transporto priemonių judėjimo trajektorijos, įvykusio susidūrimo nematė, be to, su A. L. ją sieja draugystė, todėl ji galinti būti suinteresuota padėti išvengti administracinės atsakomybės; 2) A. L. keliamos abejonės dėl automobilių užfiksuotų apgadinimų atmestinos, nes neparemtos konkrečiais matavimais, skaičiavimais, o įrodymų visuma leidžia teismui manyti, jog Toyota Carina galėjo kliudyti Mercedes Benz 311 ir padaryti atitinkamus apgadinimus; 3) A. L. nurodomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t. y. pareigūnų nubraižytai eismo įvykio schemai, su kuria pats sutiko ją pasirašydamas, todėl ir argumentai dėl tokios schemos netikslumo atmesti; 4) pateiktos fotonuotraukos neleidžia situacijos traktuoti kitaip nei ji buvo įvertinta policijos priimtame nutarime; 5) nuobauda, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą, parinkta tinkamai.

III.

A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, jog palaiko teiginius dėl įvykio aplinkybių, išdėstytus skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. teismas neįsigilino ir netinkamai aiškino faktines įvykio aplinkybes, todėl klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Yra įsitikinęs, jog įvykio eiga buvo kita, t. y. greičiausiai nukentėjusysis kliudė jo automobilį ir, pasinaudojęs situacija, jog automobilyje nieko nebuvo, pakreipė įvykio aplinkybių aiškinimą sau palankia linkme;

2. teismas nutartyje konstatavo, jog jis sutikęs su pareigūnų įforminta eismo įvykio schema ir ją pasirašęs, todėl skunde jo keltos abejonės dėl schemos netikslumo atmestinos, tačiau su pareigūnų sudaryta schema nuo pat pradžių jis nesutikęs ir jos nepasirašęs;

3. pareigūno ir nukentėjusiojo V. R. (V. R.) parodymai neatitinka tikrovės, nes: pirma, pareigūnai jo neieškojo ir neiškvietė į įvykio vietą, nors turint omeny tai, kad automobilis registruotas A. L. įmonės vardu, kontaktinius duomenis buvo galima lengvai rasti, tačiau jam nebuvo skambinta; antra, nebuvo kviestas specialus transportas jo automobiliui nutempti iš tariamo įvykio vietos; trečia, nepadarytos eismo įvykio vietos fotonuotraukos; ketvirta, V. R. teisme paminėjo, jog pravažiuojant matė automobilį Toyota Carina stovintį, todėl neaišku, kodėl stovėjęs automobilis staiga pradėjo judėti ir nuvažiavęs 10 metrų atsitrenkė į V. R. automobilį;

4. jo automobilio apgadinimai, būtent kairiojo sparno sugadinimai, perša vienintelę išvadą, jog į mašiną buvo atsitrenkta.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino apelianto veiksmus ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmiausia pažymėtina, jog asmeniui administracinis kaltinimas suformuluotas už KET 191 punkte įtvirtintos taisyklės, jog vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys, nesilaikymą ir ginčo dėl to, kad A. L. ir V. R. automobiliai kontaktavo, nėra, tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamas pats pažeidimo mechanizmas, jo priežastingumas, t. y. A. L. mano, jog avarijos priežastis buvo būtent V. R. neatsargus vairavimas, dėl ko buvo kliudytas jo stovintis automobilis ir atitinkamai abi transporto priemonės apgadintos. Taigi, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas, turėjo, atsižvelgdamas į ATPK 284 straipsnio 1 dalyje išvardintas privalomas nagrinėjant bylą nustatytinas sąlygas, tokią versiją paneigti ar patvirtinti, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo tinkamai padaryta.

Anot A. L., jo keliamą įvykio versiją palaiko transporto priemonių apgadinimų pobūdis bei paties pasirūpinimas saugiu automobilio pastatymu. Vilniaus apygardos administracinis teismas tokią versiją, pasirėmęs liudytojo G. B. (policijos pareigūnas) parodymais, nukentėjusiojo paaiškinimais, atmetė kaip pasirinktą gynimosi taktiką. Liudytoju apklaustas G. B. parodė, jog priežasčių, dėl ko nuriedėjo automobilis Toyota Carina, nenustatė, pasakyti, kur prieš susidūrimą stovėjo automobilis, kokio dydžio buvo stovėjimo aikštelė ir, ar buvo pakelta stabdžio svirtis, negalėjo. Pirmosios instancijos teismas atmetė A. L. teiginius dėl pareigūnų sudarytos schemos netikslumo, nes neva pats ją pasirašęs, tačiau iš byloje esančios eismo įvykio schemos aiškiai matyti, jog pastarasis su schema nesutiko ir jos nepasirašė, o policijos pareigūnas sudarė eismo įvykio schemą jau pagal susidūrimo metu buvusias transporto priemonių padėtis bei kelio parametrus. Iš čia darytina išvada, jog pagal G. B. parodymus teismas spręsti apie tikrąsias pažeidimo mechanizmo aplinkybes negalėjo, o V. R. paaiškinimais besąlygiškai remtis - klaidinga pozicija, nes jis yra suinteresuotas asmuo procese.

Teismas taip pat konstatavo, jog A. L. pateiktos fotonuotraukos neleidžia situacijos traktuoti kitaip nei ji buvo įvertinta policijos priimtame nutarime, tačiau iš eismo įvykio schemos matyti, jog aikštelės ilgis joje nepažymėtas, pareigūnas dėl pateiktose fotonuotraukose fiksuotos vietos neapklaustas, o iš pateiktų fotonuotraukų, skirtingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, galima spręsti, jog, turint omeny įprastus automobilio ilgio parametrus, automobilių stovėjimo aikštelė galimai ilgesnė nei 10 metrų, kas leistų tikėti A. L. teiginiais, jog jo automobilis stovėjo 10 metrų atstumu nuo sankryžos, t. y. nebūtinai 4,5 metrų atstumu, kaip teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu spėjo G. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog schemoje nenurodyta, ar joje buvo daugiau automobilių, kas padėtų pagrįsti ar atmesti keliamas įvykio versijas. Taigi, pareiškėjui keliant rimtas abejones dėl sudarytos schemos, tame tarpe ir dėl joje pažymėtos nuokalnės, ją sudaręs vyriausiasis patrulis V. Š. į teismo posėdį nekviestas ir neapklaustas, taip paliekant nepašalintų abejonių dėl tikrosios įvykio eigos.

Apeliaciniame skunde A. L. teigia, jog jo automobilio kairiojo sparno sugadinimai perša vienintelę išvadą, kad į jo mašiną buvo atsitrenkta, o ne atvirkščiai. Tokį ginčijamą aspektą asmuo kėlė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau jis atmestas konstatavus, jog teiginiai neparemti konkrečiais matavimais, skaičiavimais. Pažymėtina, jog būtent dėl tokių matavimų, skaičiavimų asmuo ir kėlė prašymą skirti ekspertizę, todėl A. L. pareigos pagrįsti savo teiginius konkrečiais skaičiavimais, kas leistų teismui spręsti dėl tikrojo avarijos mechanizmo, uždėjimas iš principo negalimas, o ir nelogiškas, nes tokius klausimus, esant kardinaliai priešingoms šalių pozicijoms, turi spręsti nešališkas asmuo – šiuo atveju ekspertas. Teisėjų kolegijos nuomone, automobilių apgadinimų pobūdžio vertinimas yra kertinis skundo argumentas, kuris tinkamai neišspręstas, todėl leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 256 str. 3 dalyje įtvirtintą įrodymų rinkimo pareigą. Pabrėžtina, jog nors vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti savo procesiniame sprendime.

Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga policijos pareigūnų teikiamai, o asmens versija visame administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese nekito (kaip ir yra šiuo atveju).

Iš išdėstyto darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius