Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Civilinė byla Nr. 2S-934-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
2S-934-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
UAB „Duonelė“
Atsakovas
UAB „GASTROTECHNIKA“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos:110.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Duonelė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2704-872/2012 pagal ieškovo UAB „Duonelė“ ieškinį atsakovui UAB „GASTROTECHNIKA“ dėl netinkamos kokybės įrangos neatlygintino trūkumų šalinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas UAB „Duonelė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą neatlygintinai per protingą terminą pašalinti rotacinės krosnies NFX-16C, serijos Nr. 0550, bei duonkepės krosnies EOM-134, serijos Nr. PC1107200, trūkumus arba pakeisti į tinkamos kokybės įrangą, priteisti iš atsakovo 8525,67 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį, atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „GASTROTECHNIKA“ sąskaitų ar kito turto areštą 51140,67 Lt sumai. Nurodė, kad 2011-06-21 ieškovas su atsakovu sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011062101. Šios sutarties pagrindu atsakovas perdavė naują rotacinę krosnį NFX-16C su garo funkcija, naują kildinimo spintą su 2 vėžimėliais, naują statomą ant grindų, juostinės tešlos kočioklę, naują tešlos dalintuvą, 0,75 KW galingumo, naują 20 litrų planetarinį mikserį, naują 130 litrų spiralinę tešlos maišyklę bei naują duonkepę krosnį EOM-134 su dviguba kamera bei su garo funkcija. Ieškovas atsakovui sumokėjo 111053,80 Lt. 2011-11-01 pradėjus naudoti iš atsakovo įsigytą įrangą buvo pastebėta, kad rotacinėje krosnyje NFX-16C, serijos Nr. 0550, neveikia garo funkcija, o duonkepėje krosnyje EOM-134, serijos Nr. PC1107200, netolygiai įkaista kepimo padas bei neveikia garo funkcija. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių perduotos įrangos atitikimą standartiniams, techniniams bei saugumo reikalavimams. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jei įvykdomas teismo sprendimas ar kitas teismo priimamas procesinis dokumentas, kuriuo patenkinamas šalių pateiktas reikalavimas. Ieškovas pažymėjo, jog reikalavimas neatlygintinai pašalinti netinkamos kokybės įrangos trūkumus bei prašoma priteisti nuostolių suma yra dideli, t.y. 51140,67 Lt. Didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas ieškinio užtikrinimo priemonių taikymui. Atsakovo mokumas nėra aiškus (LR CPK 145 str. 2 d., 148 str. 4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-28 nutartimi nutarė areštuoti atsakovui UAB „GASTROTECHNIKA“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Duonelė“, pagal pateiktą ieškinį; bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 51140,67 Lt sumą (LR CPK 147 str. 6 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „GASTROTECHNIKA“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 nutartį. Nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenurodė, kad iš areštuotų lėšų gali būti mokamas įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atsiskaitoma su valstybės biudžetu, mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios įmokos. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas turtą 51140,67 Lt sumai, nors ieškovas reiškia reikalavimą dėl 8525,67 Lt nuostolių priteisimo. Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Ieškovo reikalavimas dėl 8525,67 Lt nuostolių priteisimo negali būti laikomas didele suma, sudarančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 str. 1 d, 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-18 nutartimi nutarė atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti 2011-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto atsakovui UAB „GASTROTECHNIKA“ nuosavybės teise priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms 51140, 67 Lt vertės – taikymo; grąžinti atsakovui UAB „GASTROTECHNIKA“ 139 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-01-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1556. Teismas nurodė, jog CPK 6 str. įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismas konstatavo, kad savo teiginiams pagrįsti atsakovas teismui pateikė atitinkamus įrodymus: sertifikatą, patvirtinantį aukštą mokumo reitingą, ieškovo prašoma nurodyta turtinio reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą, nelaikytina didele bei nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė, finansinė padėtis yra gera, dėl minėtos priežasties nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali neproporcingai suvaržyti atsakovo teises. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 2011-12-28 nutartimi pagal ieškovo prašymą reikalavimui užtikrinti netikslingas, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir 2011-12-28 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl atsakovo turto ir piniginių lėšų arešto naikintina (LR CPK 144 str. -152 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Duonelė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovas nurodė, jog įsiskolinimo suma yra didelė ir reikšminga ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, pradėjusiam savo veiklą 2011-11-01. Atskirojo skundo pateikimo dienai atsakovo skola ieškovui sudaro 51140,67 Lt. Teismo logika, kuria jis išskyrė iš ieškinio sumos atskirai 8525,67 Lt reikalavimą yra neteisinga ir prieštarauja LR CPK 144 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos visiems ieškinio reikalavimams. Įstatyme kalbama apie viso sprendimo įvykdymą, o ne apie dalinį jo įvykdymą. Apeliantas pažymėjo, jog ir nepiniginiams reikalavimams įvykdyti reikia turėti piniginių lėšų, todėl visi ieškovo reikalavimai iš esmės yra piniginio pobūdžio ir sudaro 51140,67 Lt sumą, kuri laikoma didele pinigine suma. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutartis panaikinti atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms areštą nėra paremta jokiu teisėtu pagrindu. Atsakovo pateiktas sertifikatas apie neva aukštą atsakovo mokumo reitingą nenurodo kokiu pagrindu toks mokumas buvo nustatytas. Minėta informacija primena įmonės reklamą, o ne oficialų dokumentą, liudijantį apie jos mokumo padėtį. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant turtą ieškovo reikalavimo ribose yra visiškai pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutartis naikintina (LR CPK 144 str.- 152 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ‚GASTROTECHNIKA“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atmesti UAB „Duonelė“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutartį, kuria buvo tenkintas atsakovo UAB „GASTROTECHNIKA“ atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra LR CPK 144 str. 1 d. numatytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, kadangi nėra grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl laikytina, kad atsakovas pateikęs duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį paneigia nurodytą prezumpciją. Atsakovas teigia, jog jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę dėl galimo būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ieškovas nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeistų proporcingumo ir ekonomiškumo principo reikalavimus (LR CPK 144 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes.

Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2011-12-28 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, vadovavosi tuo, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl konstatavo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Įstatymų leidėjas yra numatęs, jog gavęs atskirąjį skundą, bei sutikdamas su juo, pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį (LR CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, gavęs atsakovo UAB „GASTROTECHNIKA“ atskirąjį skundą bei susipažinęs su atsakovo pateiktais dokumentais apie jo finansinę padėtį, konstatavo, jog atsakovo turtinė, finansinė padėtis yra gera, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali neproporcingai suvaržyti atsakovo teises.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog įsiskolinimo suma yra didelė ir reikšminga ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, pradėjusiam savo veiklą 2011-11-01, tačiau teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu privalo vertinti atsakovo UAB „GASTROTECHNIKA“ turtinę padėtį, o ne ieškovo, todėl darytina išvada, jog ieškovas netinkamai interpretuoja didelės reikalavimo sumos buvimo faktą, kaip pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas išskyrė iš bendros ieškinio sumos 8525,67 Lt sumą, kaip nepagrįstas, nes aplinkybę, kad atsakovui pareikštas turtinis reikalavimas tik 8525,67 Lt sumai, teismas nurodė skundžiamosios nutarties aprašomojoje, o ne motyvuojamojoje dalyje, t.y. išdėstant atsakovo UAB „GASTROTECHNIKA“ atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 nutarties argumentus.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog visi ieškovo reikalavimai iš esmės yra piniginio pobūdžio ir sudaro 51140,67 Lt sumą, kuri yra laikoma didele pinigų suma. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti skolininko turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo mokumą, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, todėl konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl ieškinio sumos, kuri yra didelė pačiam ieškovui.

Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK reikalavimus. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, kadangi jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ir apeliacinės instancijos teismui aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju reikalinga užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 149 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė