- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-62-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- D. Z., A. N., M. M.
- Trečiasis asmuo
- notarei L
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 21.4.1.4; 42.11.3; 114.4; 114.542.6; 45.6; 114.4;
2008m. kovo 12d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei J. N., jos atstovui advokatui D. M., atsakovei D. Z., atsakovui A. N., jų atstovui advokatui A. V., atsakovei M. M., jos atstovei advokatei S. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3720-587/2007 pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį atsakovams D. Z., A. N., M. M., trečiajam asmeniui notarei L. T. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu bei pripažinimo pirkėju,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. N. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2006-05-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2961, kuria atsakovė M. M. pardavė, o atsakovė D. Z. nupirko patalpas esančias (duomenys neskelbtini) ; 2006-05-10 pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. 2961 taikyti taisykles to sandorio, kurį jo šalys iš tikrųjų turėjo galvoje – atsakovą A. N. pripažinti tikrąja 2006-05-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2961 šalimi – pirkėju, patalpas esančias (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įsigijusį jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu A. N. gyvendama santuokoje kartu ketino pirkti iš atsakovės M. M. patalpas esančias (duomenys neskelbtini) , esančias jų name davė atsakovei M. M. apie 11 000 Lt sumokėti skolas. Patalpų pirkimui iš banko buvo imta paskola. Pirkimo reikalus tvarkyti patikėjo atsakovui A. N., kuris už šeimos pinigus nupirko ginčo patalpas jo sugyventinės atsakovės D. Z. vardu. Tai buvo apsimestinis sandoris, iš tikrųjų butą pirko jų šeima ir už šeimos pinigus.
Atsakovė D. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie parduodamas ginčo patalpas sužinojo per savo brolį, kuris yra atsakovo A. N. draugas, o ji irgi jį pažinojo. Dalį pinigų butui ji turėjo pati, dalį 35 000 Lt padovanojo motina. Sandorį įformino notariškai pinigus sumokėjo pardavėjai M. M.. Viso butas kainavo 51 000 Lt, nes 11 000 Lt ji dar sumokėjo atsakovui A. N.. Jos ir A. N. santykiai draugiški, bet artimi santykiai jų nesieja.
Atsakovas A. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2005-08-01 su ieškove neveda bendro ūkio, nuo 2005 m. 12 mėn. negyvena. Paskola buvo paimta tam, kad ieškovė skyrybų metu jam išmokėtų už turtą kompensaciją. Ginčo patalpas planavo pirkti kartu su ieškove, bet pašlijus santykiams atsisakė. Tada ginčo patalpas pasiūlė D. Z. broliui. Su atsakove D. Z. santykiai draugiški, bet jie nėra sugyventiniai. D. Z. pas notarą už ginčo patalpas mokėjo savo pinigus, po to atidavė 11 000 Lt jam. Preliminarios sutarties su atsakove M. M. nebuvo pasirašęs.
Atsakovė M. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Jai buvo tas pats kam parduoti butą, jos tikslas buvo greičiau parduoti ir gauti pinigus, nes butas buvo areštuotas už skolas. Jokios preliminarios sutarties su ieškovės šeima ji nebuvo pasirašiusi. Pinigus už ginčo butą ji gavo iš atsakovės D. Z.. Pretenzijų niekam neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, iš ieškovės J. N. atsakovei M. M. priteisė 500 Lt už advokato pagalbą, valstybei 31,80 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2006-05-10 atsakovės M. M. bei D. Z. sudarė ir notariškai patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėja M. M. pardavė bei perdavė, o pirkėja D. Z. asmeninės nuosavybės teise nupirko bei perėmė pardavėjai priklausiusias patalpas-kūrybines dirbtuves esančias (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt , kuriuos atsakovė D. Z. sumokėjo pardavėjai sutarties pasirašymo metu notarės akivaizdoje. Atsakovė D. Z. nuosavybės teisę į šias patalpas įregistravo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Pagal 2005-03-30 vekselį iki 2005-05-01 atsakovė M. M. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovui A. N. 11 136 Lt (b.l. 11). Ieškovė J. N. pagal 2005-09-15 Vartojimo kredito sutartį iš AB SEB Vilniaus banko gavo 80 000 Lt paskolą buitinėms reikmėms (b.l. 62).
Teismas nurodė, kad ieškovė savo ieškinyje išdėstytų aplinkybių neįrodė (CPK 177, 178 str.). Ieškovė neįrodė, kad paskola buvo imta ginčo patalpų pirkimui, nes ginčo sutartis buvo sudaryta 2006-05-10, o sutartis dėl paskolos 80 000 Lt buvo sudaryta ir paskola gauta 2005-09-15, be to, paskolos suma bei ginčo patalpų kaina neatitinka, taip pat paskolos sutartyje nurodyta, kad ji imta buitinėms reikmėms. Pati ieškovė pripažino, kad po paskolos gavimo ji buvo iš sąskaitos nuimta ir laikoma seife namie, kad ji naudojo pinigus ir verslui. Ieškovės nurodytas faktas, kad kažkiek pinigų iš šeimos seifo paėmė atsakovas A. N., neįrodo aplinkybės, kad jo nuimtos lėšos panaudotos ginčo patalpų pirkimui. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas A. N. paėmė 50 000 Lt iš šeimos seifo prieš ginčo patalpų pirkimą, nes kaip pati nurodė, nežinojo kiek tiksliai seife yra pinigų. Neįrodžius, kad pinigus už ginčo patalpas mokėjo ne atsakovė D. Z. nesuteikia pagrindo nuginčyti 2006-05-10 ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Aplinkybių, kad pinigus mokėjo atsakovas A. N. ginčijamoje ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintoje sutartyje nėra nurodyta, ši aplinkybė nėra įrodyta jokiais byloje pateiktais įrodymais. Teismas nurodė, kad atsakovės M. M. rašytinį paaiškinimas (b.l. 12) bei atsiliepimas ( b.l. 39) vertintini kritiškai, kadangi neaišku kokiomis aplinkybėmis jie yra parašyti, jie surašyti ir pasirašyti ieškovės įtakoje. Atsakovė M. M. jokių įsipareigojimų su kokiomis nors sankcijomis savo atžvilgiu nei ieškovei nei atsakovui A. N. nėra davusi. Ieškovė niekuo nepagrindė teiginio apie sudarytą preliminarią ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 177, 178 str.). Ieškovė neįrodė, kad jos sutuoktinis atsakovas A. N. bei atsakovė D. Z. buvo sugyventiniai, todėl faktiškai jos vardu ir buvo nupirktos ginčo patalpos, už jas sumokant Neverdauskų šeimos pinigais, nes šios aplinkybės nepatvirtintos nei vienu pateiktu byloje įrodymu. Teismas nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 18) neįrodo, kad pinigus už ginčo patalpą mokėjo atsakovas A. N. iš jo šeimos biudžeto (CPK 177, 178 str.). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo sandoris neatitiko šalių valios, nes atsakovės M. M. valia buvo parduoti turtą ir gauti pinigus. Atsakovės D. Z. valia buvo įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat teismo sprendime nurodyta, kad byloje nepateikta įrodymų, kad šiame sandoryje būtų išreikšta kokia nors atsakovo A. N. valia, mokėti jo ar jo šeimos pinigai. Teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CK 1.87 str., CPK 177, 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. N. nesutiko su teismo sprendimu, prašė sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) teismas privalėjo išsiaiškinti visas sandorio sudarymo aplinkybes, nustatyti ir pagrįsti ginčo sandorio šalių elgesį prieš sandorio sudarymą jo sudarymo metu, bei po jo sudarymo. Kadangi pati ieškovė nebuvo sandorio šalimi, o ginčijamas sandoris pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, todėl tinkamas šių aplinkybių tyrimas ir galimų liudytojų parodymai dažniausiai yra vienintelė nukentėjusios šalies galimybė apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Teismas ne tik kad tinkamai netyrė visų su ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , pardavimu susijusių aplinkybių, tačiau ir užkirto kelią ieškovei šias aplinkybes išsiaiškinti teismo posėdyje užduodant klausimus atsakovei M. M.. Teismas nevertino liudytojos D. J. parodymų, dėl ko atėmė galimybę ieškovei savo teiginių pagrįstumą įrodyti liudytojo parodymais. Toks teisės normų pažeidimas yra absoliutus pagrindas panaikinti teismo sprendimą, nes šis pažeidimas galėjo įtakoti ir įtakojo priimto sprendimo neteisėtumą;
2) bylos nagrinėjime nedalyvaujant ginčo patalpų pardavėjai, atsakovei M. M. buvo užkirstas kelias išsiaiškinti tikrąsias patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , pardavimo aplinkybes. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ne kartą teismo prašė pripažinti atsakovės M. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau teismas tokius ieškovės atstovo prašymus atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra tinkamai atstovaujama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas atsisakydamas pripažinti atsakovės M. M. dalyvavimą būtinu neleido ieškovei įrodyti aplinkybių, kuriomis ji grindė savo ieškinio reikalavimus, sutrukdė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes. Atsakovės M. M. dalyvavimas buvo būtinas, ir yra būtinas dėl šių priežasčių:
Atsiliepimas
a) atsakovės M. M. teismui pateiktuose dviejuose atsiliepimuose į ieškinį pozicija ginčo klausimu yra absoliučiai priešinga. Atsakovė M. M. ieškovei yra pateikusi rašytinį paaiškinimą (b.l. 12), kuris iš esmės sutampa su pirmuoju jos teismui pateiktu atsiliepimu. Šiuos prieštaravimus galėjo paaiškinti tik pati atsakovė M. M.;
b) atsakovų D. Z. ir A. N. paaiškinimai įrodo, kad po civilinės bylos iškėlimo jie bendravo, arba bandė bendrauti su M. M.. Liudytoja D. J. teismui parodė, jog M. M. 2007-04-11 jai yra sakiusi, kad atsakovas A. N. jai grasina (b.l. 146-147). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovai D. Z. ir A. N. privertė atsakovę M. M. teismui pateikti paskutinį, šiems atsakovams naudingą atsiliepimą į J. N. ieškinį;
3) teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl blogų atsakovo A. N. santykių su liudytoja D. J. negalima remtis jos parodymais, nes parodymai nelaikytini objektyviais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje (c.b. Nr. 3K-3-519/2004), įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus, išskyrus dokumentus, išduotus valstybės ir savivaldybės institucijų. Nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas visų įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir nė vieno negalima iš anksto atmesti ar laikyti svaresniu. Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių tai, kad liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Be to, ši liudytoja neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jos parodymai yra nuoseklūs ir nepaneigti, o prieš juos pagarsinant D. J. teismui prisiekė. Liudytojos santykiai su atsakove D. Z. ir atsakove M. M. nėra blogi. Teismas visiškai nepagrįstai atmetęs liudytojos D. J. parodymus ir jų nevertinęs priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;
4) teismas tinkamai neišsiaiškino ginčo patalpų pardavimo kainos nustatymo ir jos sumokėjimo aplinkybių. Ginčo patalpos buvo parduotos už 40 000 Lt, tačiau atsakovė D. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad už ginčo patalpas sumokėjo 51 000 Lt, iš kurių 35 000 Lt jai padovanojo motina, o 5 000 Lt ji turėjo pati (b.l. 142). Nėra aišku, kodėl sutartyje nurodyta patalpų kaina neatitinka faktiškai atsakovės D. Z. tariamai sumokėtos patalpų kainos, taip pat nėra aišku, iš kokių lėšų atsakovė D. Z. sumokėjo jos teisme nurodytą 11 000 Lt dydžio patalpų kainos dalį;
5) atsakovė D. Z. teismo posėdžio metu parodė, jog ginčo patalpas pirko jų neapžiūrėjusi (b.l. 141). Tuo tarpu minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. p. atsakovė (pirkėja) D. Z. pareiškė, kad „turėjo galimybę ir susipažino su perkamo turto technine būkle ir dėl jos pretenzijų neturi“. 2006-05-10 notaro patvirtintame ginčo patalpų perdavimo - priėmimo akte, atsakovė (pirkėja) D. Z. pareiškė, kad „perdavimo metu aiškių turto defektų nepastebėjo. Parduodamoje patalpoje paliekamas 1 (vienas) šalto vandens skaitiklis“. Iš to matyti, kad atsakovės D. Z., kad jos pareiškimai notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje ir perdavimo-priėmimo akte neatitinka tikrovės. Ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones ir kitu 2006-05-10 notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų teisingumu, tame tarpe ir ginčo patalpų kainos sumokėjimu notaro akivaizdoje;
6) ginčo patalpų rinkos vertė jų pardavimo dieną aiškiai neatitiko jų pardavimo atsakovei D. Z. kainos. Šią aplinkybę pripažino ir pati atsakovė D. Z. (b.l. 141). Ginčo patalpos yra prestižinėje Kauno miesto vietoje, Žaliakalnyje, geros būklės name su uždaru kiemu. Ieškovės manymu, ginčo patalpos už neprotingą kainą buvo parduotos todėl, kad tikrasis ginčo patalpų pirkėjas yra atsakovas A. N.. Būtent tokią ginčo patalpų kainą ieškovė ir jos sutuoktinis A. N. su atsakove M. M. buvo sutarę 2005 m. pradžioje. Kadangi ginčo patalpos susitarimo metu buvo areštuotos (M. M. už patalpas buvo įsiskolinusi paslaugas teikiančioms įmonėms už elektros energiją, šildymą), ir patalpos galėjo būti priverstinai, už nežinomą kainą, ieškovė ir A. N. su atsakove M. M. susitarė ginčo patalpas iš jos nupirkti už 40 000,00 Lt, iš šios sumos atimant įsiskolinimus. Tuo tikslu ieškovė ir atsakovas A. N. perdavė M. M. 11 000 Lt skoloms apmokėti, piniginių lėšų perdavimą įforminant byloje esančiu 2005-03-30 vekseliu, taip užtikrinant M. M. sumokėtos 11 000,00 Lt dydžio patalpų pardavimo kainos dalies grąžinimą tuo atveju, jei M. M. imtų vengti vykdyti susitarimą parduoti minėtas patalpas. Šios aplinkybės pagrindžia ginčo patalpų tariamą pardavimą, nes ginčo patalpos faktiškai buvo parduotos ne atsakovei D. Z., o atsakovui A. N. už 2005 m.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. N. su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) iš esamų byloje įrodymų akivaizdžiai matyti, jog tarp atsakovių D. Z. ir M. M. dvišalis sandoris jokių apsimestinio sandorio požymių neturėjo. Šalys šiuo sandoriu nesiekė pridengti vieną sandorį kitu;
2) ginčo patalpų pardavimo aplinkybes teismas ištyrė pakankamai įvertino visus esamus byloje įrodymus, neišskiriant net skunde minimos liudytojos D. J. parodymų;
3) atsakovė M. M. teisme turėjo atstovą, teismas jos atstovavimą pripažino tinkamu, todėl jos nedalyvavimas teismo posėdžiuose neužkirto kelio išsiaiškinti tikrąsias ginčo patalpų pardavimo aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai įtakojo M. M. parodymus, priešingai, pati ieškovė bandė sau naudinga linkme paveikti atsakovę ir gauti iš jos ieškovei palankius parodymus;
4) apeliantės argumentai dėl netinkamai išaiškintų ginčo patalpų pardavimo kainos nustatymo ir atsiskaitymo aplinkybių yra nepagrįsti. Ginčo tarp šalių dėl parduotų negyvenamųjų patalpų kainos nėra, pirkėja, su pardavėja pilnai atsiskaitė ir pretenzijų viena kitai neturi. Tai yra patvirtinta notarinėje patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje. Patalpų kaina, atsiskaitymo aplinkybės, ieškovės J. N. interesų nepažeidžia.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. Z. su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė D. Z. nurodė tuos pačius nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus kaip ir atsakovas A. N..
Atsakovė M. M. ir tretysis asmuo notarė L. T. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nusistovėję įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijai (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. prieš Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga" Raseinių filialą; bylos Nr. 3K-3-260/2001, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. prieš T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.
Apsimestinis sandoris yra vienas iš CK nurodytų niekinių sandorių, kuris pripažintinas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, tokiame sandoryje išreikšta šalių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų, nes juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorio šalys, o konstatavus, kad sandoris yra apsimestinis, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
Sandoriai, tarp jų sutartys, yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Sutarties sudarymui būtina dviejų ar daugiau šalių (subjektų) tarpusavyje suderinta laisva valia, išreikšta tam tikram bendram rezultatui pasiekti, o jos esminis požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154-6.156 str.). Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys, tačiau sutarties sąlygos neturi prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, pačiai sutarties esmei, jos šalių valiai (CK 6.156 str. 3, 4 d.). Sandorio (sutarties) rūšį lemia ne jo pavadinimas, bet turinys, šalių vidinė valia, kuri neretai paaiškėja ištyrus faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 26 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-7-438/2002).
Ieškovė tvirtina, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp D. Z. ir M. M. yra apsimestinis sandoris, kadangi tikrasis turto, dėl kurio sudaryta ginčo sutartis, pirkėjas yra atsakovas - ieškovės sutuoktinis A. N.. Atsakovas A. N. norėdamas išsiskirti su ieškove J. N., sąmoningai bei neteisėtai siekdamas sumažinti bendrą sutuoktinių nuosavybę, kuri būtų padidėjusi įsigijus sutuoktiniams ginčo patalpas A. N. arba J. N. vardu, patalpas esančias (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovės D. Z. vardu, už jas atsiskaitydamas bendromis savo ir ieškovės lėšomis. Dėl šių priežasčių 2006-05-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2961 laikytina apsimestiniu sandoriu ir pripažintina negaliojančia.
Ieškovė aiškina, kad 2005- 09-15 paėmė iš banko paskolą 80 000,00 Lt. pinigai buvo saugomi seife, raktą nuo seifo turėjo ieškovė ir atsakovas. 2006m. gegužės mėnesį iš seifo dingo apie 50 000,00 Lt., kiek tiksliai pinigų buvo seife ji pasakyti negali, kadangi pinigus imdavo po truputį. Ieškovė nesiaiškino kas paėmė pinigus, tačiau mano, kad pinigus paėmė atsakovas. Tai, kad atsakovas A. N. atsiskaitė ieškovės ir atsakovo bendromis lėšomis už ginčo patalpas, ieškovės manymu patvirtina atsakovės M. M. rašytiniai paaiškinimai ir liudytojo R. J. parodymai. Ieškovė neginčija, kad atsakovei M. M. padėjo surašyti atsiliepimą į ieškinį.
Atsakovas A. N. pripažino, kad abiejų sutuoktinių sutikimu iš banko buvo paimti pinigai, ieškovė skolintus pinigus išleido savo poreikiams patenkinti. Atsakovas jaučiasi apgautas, kadangi pinigus bankui privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovės motyvais, kad už butą sumokėjo atsakovas A. N., o ne kitas asmuo.
Atsakovė D. Z. paaiškino, kad pinigus sumokėjo atsakovei M. M. notarinėje kontoroje, dalyvaujant notarei, tai patvirtina atsakovės M. M. parašas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė gavo banke 80 000,00 Lt. paskolą ir įvairiomis sumomis nuėmė iš banko sąskaitos 80 000,00 Lt.(b.l.80,62). Dalis lėšų (6 000,00 Lt.) panaudota UAB,,Joandrita,, poreikiams tenkinti, kita dalis sumos (74 000,00 Lt) nuimta nuo sąskaitos grynais pinigais. Iš esmės sutuoktiniai neginčija, kad pinigai buvo seife, tačiau abu skirtingai aiškina pinigų panaudojimo aplinkybes. Bylos duomenimis atsakovė M. M. du kartus (b.l.12,39) raštu patvirtino, kad notarinėje kontoroje sudarius pirkimo-pardavimo sutartį A. N. sumokėjo atsakovei M. M. likusią buto pirkimo sumą (kainą) ir paaiškino, kad pirkėja bus atsakovė D. Z.. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė M. M. paaiškino, kad esančius byloje paaiškinimo ir atsiliepimo tekstus padiktavo ir surašė ieškovė J. N., ji nesigilino į dokumentų tekstus. Vėliau atsakovė surašė kitą atsiliepimą (b.l.55), kuriame pripažino, kad butą pardavė atsakovei D. Z., gavo už butą pinigus notarinėje kontoroje ir, kad pinigus sumokėjo atsakovė D. Z., o ne atsakovas A. N.. Liudytojas R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2006m. balandžio mėnesį atsakovės M. M. motinos bute, dalyvaujant liudytojui, atsakovas A. N. sumokėjo atsakovei M. M. virš 50 000,00 Lt., pinigai buvo sumokėti už atsakovės M. M. butą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad už atsakovės M. M. butą sumokėjo atsakovas A. N. atsiskaitydamas bendromis savo ir ieškovės lėšomis. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė neskaičiavo esančių seife pinigų, nekontroliavo jų panaudojimo, todėl negali tiksliai nurodyti kiek pinigų dingo iš seifo. Esant tokioms aplinkybėms negalima vienareikšmiai pasakyti, kad iš seifo dingo būtent 50 000,00 Lt. Atsakovės M. M. rašytiniai dokumentai paaiškinimas ir atsiliepimai į ieškinį(b.l.12,39,55) yra prieštaringi ir nenuoseklus, todėl šiais dokumentais kolegija vadovaujasi, tik tiek kiek nurodyti šiuose dokumentuose duomenis sutampa su kitais objektyviais įrodymais, esančiais byloje. Notaro patvirtintas sandoris pripažįstamas prima facie, t. y. didesnę galią turinčiu, įrodymu. Įrodinėjant sandorio apsimestinumą CK 1.87 straipsnio pagrindu galimi liudytojų parodymai. Kolegija vadovaujasi byloje dokumentais surašytais notarinėje kontoroje (pirkimo pardavimo sutartimi, b.l.46-53), kurie patvirtina 2.1p., kad pinigus atsakovė M. M. gavo iš pirkėjos sutarties pasirašymo metu notarinėje kontoroje notarės akivaizdoje. Tai sutampa su atsakovės M. M. ir atsakovės D. Z. parodymais apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liudytojo R. J. parodymais apie tai, kad atsakovas A. N. sumokėjo 2006m. balandžio mėnesį atsakovei M. M. virš 50 000,00 Lt. už butą, kolegija byloje nesivadovauja, kadangi jie nesutampa su kitais surinktais byloje įrodymais. Bylos medžiaga įrodyta, kad butas buvo parduotas 2006m. gegužės 10d. už 40 000,00 Lt., o ne 2006m. balandžio mėnesį už 50 000,00 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad už perkamą butą buvo sumokėti pinigai 2006m. balandžio mėnesį 50 000,00 Lt., o vėliau notarinėje kontoroje dar 40 000,00 Lt. Be to, reikšminga yra ir tai, kad liudytojas buvo apklaustas tik apeliacinės instancijos teisme, t.y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Todėl liudytojo parodymai vertinami atsižvelgiant į anksčiau surinktus byloje įrodymus, kurie patvirtina, kad liudytojas R. J. buto pirkimo sandorio sudarymo metu nedalyvavo, jis nebuvo paminėtas nei viename procesiniame dokumente kaip asmuo galintis suteikti duomenis apie sandorio sudarymo aplinkybes. Atsakovė D. Z. pateikė byloje 35 000,00 Lt. dovanojimo sutartį, (b.l.43). Dovanojimo sutartis vienareikšmiai nepatvirtina, kad 35 000,00 Lt. buvo panaudoti buto pirkimui, tačiau ir nepaneigia fakto, kad atsakovė D. Z. galėjo dovanotus pinigus išleisi buto pirkimui.Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepaneigė sandorio sudarymo aplinkybes patvirtinančius didesnės galios įrodymus notarinę sutartį, liudytojo R. J. parodymais ir kitais įrodymais (CK 1.93 str. 6 d., CPK 197 str. 2 d.). Todėl ieškovės motyvas, dėl atsiskaitymo už ginčo butą bendromis atsakovo ir ieškovės lėšomis, yra neįrodytas (CPK 178 str.), todėl atmestinas.
Ieškovė tvirtina, kad apsimestinio sandorio sudarymo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovas A. N. po buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo apsigyveno ginčo patalpoje. Kad atsakovas A. N. gyvena rūsio patalpoje šeimininko teisėmis konstatavo antstolis ir pateiktos byloje nuotraukos.
Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė M. M. paaiškino, kad norėjo parduoti rūsio patalpas, šias patalpas norėjo pirkti ieškovė ir atsakovas A. N.. Atsakovė norėjo patalpas parduoti, jai iš esmės buvo tas pats, kas nupirks patalpas. Iki patalpų pardavimo ji gavo iš Neverdauskų 11 000,00 Lt., šią paskolą jie įformino vekseliu, po patalpų pardavimo vekselį jai grąžino atsakovas A. N., kaip pasielgė atsakovas su šiais pinigais (11 000,00 Lt.) ji nežino. Atsakovas A. N. pasiūlė patalpų pirkėją – D. Z.. Po buto pardavimo, buto raktai buvo perduoti atsakovei D. Z., atsakovė D. Z. leido apie du mėnesius bute gyventi atsakovės M. M. sugyventiniui.
Atsakovė D. Z. patvirtino, kad po buto pardavimo leido naudotis butu atsakovei M. M. ir atsakovui A. N., kuris buvo išvarytas iš namų. Pinigus 11 000,00 Lt. ji sumokėjo atsakovui A. N., o 40 000,00 Lt. notarinėje kontoroje ji sumokėjo atsakovei M. M.. Butą iš atsakovės priėmė, tai patvirtina buto priėmimo- perdavimo aktas, sudarė sutartį su paslaugą teikiančiomis įmonėmis ir darė buto remontą.
Atsakovas A. N. patvirtino, kad laikė ginčo bute šunį ir savo daiktus, kadangi ieškovė pakeitė buto spynas 2006m. gegužės mėnesį ir atsakovo į namus neįleido. Antstoliui atsakovas pasakė, kad jis yra šeimininkas, kadangi nepažįstamam žmogui nenorėjo aiškinti visų aplinkybių.
Liudytoja D. J. paaiškino teismo posėdyje (b.l.146-147), kad J. N. išvijo atsakovą, 2006m. birželį ar rugpjūtį pakeitė buto spynas ir nuo 2006m. rugsėjo mėnesio J. N. gyvena su sugyventiniu. Atsakovas A. N. apsigyveno atsakovės M. M. bute nuo 2006m liepos. Atsakovas A. N. atvažiuodavo kartu su D. Z.. Atsakovė M. M. skubėjo parduoti butą, iš pradžių butą žadėjo pirkti moteris, po to N..
Bylos medžiaga patvirtina, kad po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo butą priėmė atsakovė D. Z. (b.l.52-53), butas nuosavybės teise įregistruotas atsakovės D. Z. vardu (b.l.8-9), nei vienas iš nurodytų dokumentų nėra ginčijamas, todėl kolegija vadovaujasi šiais dokumentais byloje Civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti tik esant numatytam įstatyme pagrindui (CK 1.136 str.). Todėl vien tas faktas, kad atsakovas A. N. gyveno bute ar kažkam paaiškino, kad yra buto šeimininkas nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis tapo buto savininku. Ieškovė ir atsakovas A. N. pripažino, kad pablogėjus sutuoktinių santykiams, ieškovė išvarė atsakovą A. N. iš namų. Bylos medžiaga yra įrodyta, kad atsakovas A. N. ir atsakovė D. Z. buvo pažįstami iki ginčo sutarties sudarymo. Pagal CPK 178 straipsnį bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovė D. Z. ginčo patalpomis disponavo nuosavybės teise nuo2006-05-10, todėl galėjo leisti gyventi patalpoje M. M. sugyventiniui, o vėliau atsakovui A. N., nes atsakovas A. N. negalėjo gyventi savo bute dėl nesutarimų su ieškove. Ieškovės motyvas, kad atsakovas A. N. draugauja su atsakove D. Z. nesudaro pagrindo pripažinti, kad turtą, kuris registruotas atsakovės D. Z. vardu nupirko atsakovas A. N..Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad atsakovė M. M. siekė parduoti butą, atsakovė savo tikslą realizavo, kadangi butą pardavė atsakovei D. Z..Kad butas buvo realiai parduotas patvirtina, tas faktas, kad atsakovė M. M. iš buto išsikraustė, tai pavirina, ne tik bylos šalys bet ir apklausi byloje liudytojai R. J., D. J.. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buto pirkimo pardavimo sutartis įformina notariškai ir įregistruota registro centre. Todėl nėra pagrindo netikėti, kad atsakovė D. Z. norėjo butą pirkti ir šį butą nupirko.Tokiu būdu ginčo sandorio šalių (m.M. ir D. Z.) vidinė valia buvo nukreipta vienam tikslui, ginčo buto pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti. Reikšminga yra tai, kad ieškovė ir atsakovas A. N. artimai bendravo su atsakove M. M., žinojo, kad ieškovė ieško buto pirkėją, tačiau nesiėmė jokių protingų ir teisėtų priemonių įforminti patalpų pirkimo sutartį. Be to, ieškovė J. N. pradėjo ginti savo teises tik 2007-02-01 (b.l.3), nors ginčo butas buvo parduotas 2006-05-10, įvertinus visas nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog sutuoktinių valia nebuvo nukreipta ginčo sandoriui sudaryti. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas tikruosius ginčo sutarties šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, tinkamai taikė CK 6.193 straipsnio taisykles ir teisingai konstatavo, kad, remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, darytina išvada, jog tikrąja ginčo sutarties šalimi (pirkėju) yra atsakovė D. Z., o ne atsakovas A. N..
Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje todėl kolegija dėl jų nepasisako nutartyje. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str.). Teismo išlaidos apmokamos, jeigu jos yra faktiškai turėtos, būtinos ir protingos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas). Šiuos teisės kriterijus atsakovų prašomos priteisti išlaidos atitinka (CPK 98 str.2d.). Advokatai, atstovavo atsakovus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Priteisdama bylinėjimosi išlaidas kolegija atsižvelgė į advokatų darbo laiko sąnaudas ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams A. N., D. Z., M. M. iš apeliantės J. N. priteistina 900,00 Lt , po 300 Lt. kiekvienam atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ( b. l. 186-187; CPK 302, 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovės J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 1) 300,00 Lt. atsakovei D. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini)), 2) 300,00 Lt. atsakovui A. N. gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ), 3) 300,00 Lt. atsakovei M. M. (gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ).