Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. birželio 16 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Š. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

nustatė : M. R. mušdamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. liepos 21 d., laikotarpiu tarp 00.00 val. ir 01.30 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia rankos kumščiu trenkė M. G. ne mažiau keturių smūgių į veidą, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinių dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų lūžius, viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimą. M. R. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltės nepripažino. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tai buvo gal liepos mėnuo, vasarą. Buvo apie 1.30-2 valandą nakties. Įvykio laiką užfiksavo jo draugė K.. Jis tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, žaidė su draugu. Miegamajame gulėjo panelė. Išgirdo ją šaukiant. Atėjęs pamatė, kad ji išlindusi per langą ant kažko šaukia. Priėjo prie lango ir pastebėjo, kad prie automobilio yra asmuo M., ir bando įsibrauti pro vairuotojo pusės dureles, drasko rankeną. Pašaukė: „Ką darai, eik šalin nuo mašinos“. Jis nereagavo. Dar kartą pasakė. Vis tiek nereagavo. Pasakė, kad išeis į kiemą. Nereagavo. Apsirengė, pasiėmė dujų balionėlį, telefoną ir išėjo į kiemą. Jis jau buvo prie automobilio durelių keleivio pusėje. Iš vairuotojo pusės perėjo į keleivio pusę. Pasakė, ko lenda, kad panaudos dujas. Jis atsisukęs pradėjo eiti link jo. Pamatė, kad yra kažko pavartojęs. Atstūmė jį. Jis vėl ėjo, vėl atstūmė. Pagrasino, kad purkš į akis dujų balionėliu. Jis pasakė: „Nebestumk, R.“. Kai taip pasakė, tada suprato, kad jis gali būti M. G.. Jis buvo pavartojęs arba psichotropinių medžiagų, arba alkoholio, nes nėjo suprasti jo žodžių, svirduliavo. Jis murmuliavo kažkokius necenzūriškus žodžius, dar kažką. Panašiai kaip kad: „kas tau lenda prie tos mašinos“. Kalbėjo visiškai neraiškiai. Prie M. G. buvo priėjęs apie metro atstumu, gal mažesniu. Alkoholio kvapo neužuodė. Gal dėl adrenalino taip buvo. Dar kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Po to nuėjo link „Putino“ prekybos centro pusės. Konfliktas baigėsi. Parėjo namo, paaiškino panelei situaciją. Detaliai jai visko nepasakojo, kad nebūtų streso. Sakė, kad buvo priėjęs prie automobilio neblaivas asmuo, kad jį nuvijo. Draugė K. nuėjo į lovą, o jis prie kompiuterio, ir dar sėdėjo 2-3 val. Eidamas miegoti dar pažiūrėjo į telefoną ir pamatė, kad M. G. jį pakvietė į „Facebook“ draugus. Tiksliai negali pasakyti po kiek laiko, po susitikimo lauke. Gal buvo praėjusios 3 valandos po įvykio. Pakvietimo nepriėmė, nuėjo miegoti. 21 dieną su juo per „Messenger“ programėlę susisiekė Č. ir paklausė, „ar tau nebuvo vakar kažkokių „pričiūdų“. Iškart jam paskambino, pasakė, kad buvo. Sakė, kad vėlyvą naktį bandė įsibrauti į automobilį, kad išėjo į kiemą ir tą asmenį nuvijo. Išgirdo šaukiant: „Pydere tu, išmušei man dantis“. Suprato, kad įjungtas garsiakalbis, kad kartu yra M. G., ir kad yra kaltinamas sužeidęs žmogų. Nieko nepadarė. Pasakė nenusišnekėti, pasiūlė jiems, kad jei nori, gali atvažiuoti į kiemą ir išsiaiškins. Paklausė, ko lindo prie mašinos, ką ten pametė. Atsakė: „Koks skirtumas, kad prie tos mašinos lindau, o ar jai buvo kas“. Po to įvykio automobiliui nebeveikė elektrinis bagažinės atidarymas. Galimai gal buvo išdraskyta. Č. nusijuokė, pasakė, kad viską suprato. M. pasakė, kad rašys ant jo pareiškimą. Sakė, kad kai atvažiuos į kiemą, gali jį savo mašina palydėti iki policijos, ir galės parašyti pareiškimą, jei jis jį sumušė. T. Č. numetė ragelį. Parašė jam, kad tegul pareiškimą rašo. T. Č. parašė, kad iš tos dienos jis pats – M. – nieko neprisimena. Suprata, kad per susirašinėjimą bando padaryti, kad jis pripažintų kaltę, kad jis sumušė M. G.. Su M. G. iš anksčiau pažįstami nebuvo. Konfliktų su juo nėra turėjęs. Yra jį tik matęs „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje. Kai žiūrėjo pro langą, tada jo neatpažino. Dabar, duodamas parodymus, pasakė, kad ten jis buvo. M. G. atpažino prie automobilio. Atpažino po to, kai pasakė, kad pūs dujų, ir jis pasakė: „Nebestumk R.“. Atpažino jį iš išvaizdos. Sužalojimų ant jo nepastebėjo. Ant veido sužalojimų taip pat nematė, neatkreipė dėmesio. Viskas vyko 1-2 minutes. Nukentėjusysis nebuvo išsižiojęs, neatkreipė dėmesio, ar yra dantys, ar ne. Jo tikslas prie transporto priemonės – kad jos nesuniokotų, neapgadintų. Norėjo nuginti asmenį nuo automobilio. Kraujo dėmės neužsifiksavo, neatkreipė dėmesio, ar pas jį kur buvo kraujo dėmių. Tik užmetė į jį akį ir viskas, ir atpažino, kad tai gali būti tas asmuo. Keletą kartų jį nustūmė. Agresyviai ėjo link jo, dėl to kelis kartus jį nustūmė. Stūmė keletą kartų į viršutinę krūtinės dalį rankomis. Analogiškai jis elgėsi ir eidamas antrą kartą. Pajuto, kad gali jam trenkti. Jautė pavojų. Jį nustūmus atsitraukė gal 3 metrus, gal daugiau. Kai pastūmė, M. G. nenugriuvo. Pagrasino, kad purkš dujas. Bet nepurškė. Bijojo, nes nėra taip daręs. Tik norėjo, kad išsigąstų ir atsitrauktų. Automobilis nuo laiptinės stovėjo kairiau, nebuvo idealus apšvietimas. Per langą matėsi, kad M. G. yra su šortais ir kojinėmis, pusiau nuogas. Buvo be batų. Papildomai nurodė, kad iš dalies prisimena susirašinėjimą su T. Č.. Pats teikė policijai šiuos susirašinėjimus. Nežino, kodėl susirašinėjime nerodė jų skambučio, nes jis iš karto pamatęs T. pirmąją žinutę, norėjo išsiaiškinti kas, ir jam paskambino. Susirašinėjo po skambučio. Rašydamas „nebūtų pats puolęs, niekas nieko nebūtų daręs“, turėjo omenyje – pastūmimą, nes M. G. keletą kartų agresyviai ėjo link jo, neturėjo omenyje smūgius. M. G. tik pastūmė. Susirašinėjime nurodė, kad yra liudytojai, nes manė, kad K. mato per langą, taip pat galvojo, kad visur yra langai, gal kurie nors kaimynai bus matę. Kai rašė, kad „dar kaimynas viską matė per langą“ – tiesiog taip parašė, nes galvojo, kad gal bus koks kaimynas tai matęs, kad bando įsibrauti į jų automobilį. Tokio asmens įvardinti negali. Kai rašė, kad „nebūtų pats puolęs, niekas nieko nebūtų daręs“, turėjo omenyje, kad nebūtų kelis kartus stūmęs ir grasinęs dujomis. Tai, ką liudytojas sakė, kad jis sakęs „atvažiuok į kiemą, dar gausi“ yra melas. Buvo visiškai ne taip. Jis pradėjo grasinti pareiškimais, o tada pasakė: „atvažiuok į kiemą, pasižiūrėsim, ką tu tai mašinai pridirbai, pasišnekėsim, o jei nori rašyti pareiškimą – drąsiai galime sėsti pas mane į mašiną ir kartu nuvažiuosime į policijos komisariatą, galiu kartu dalyvauti ir parašysi tą pareiškimą“. Nieko panašaus „kad gausi dar“ nebuvo. Galbūt T. Č. meluoja, nes jie yra geri draugai. Nesakė taip, kad gausi dar. Gal ne taip suprato, kad atvažiuok išsiaiškinsime jis perfrazuoja pagal save, kad išsiaiškinimą supranta, kaip dar gausi. Civilinio ieškinio dėl 140 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos nepripažįsta. Teigė, jog pagal M. G. parodymus, buvo sukonfliktavę, viskas vyko adresu(duomenys neskelbtini), taip pat M. G. nurodė ne tokį laiką. Viskas vyko tame tarpe tarp 1.30-2 val. nakties. Gal pamatė, kad pakvietė į draugus ir sugalvojo apkaltinti. Vieną įvykį gal teprisiminė. Nurodė, kad prieš gerą savaitę, buvo panašus, kai kvietė policiją, kai kažkas darinėjo rankenas automobilyje, bandė įsibrauti. Tada jis į lauką nėjo. Kol atvažiavo policija, truko iki 20 minučių. O šiuo atveju pamatęs, kad niokojamas jų turtas, turėjo iniciatyvą nueiti ir nuvyti nuo savo automobilio. Policijos nekvietė, nes galvojau, kad galimai užtruks ilgesnį laiko tarpą, ir per tą laiką automobiliui gali kažką padaryti. Nenorėjo, kad išdaužtų lango ar rankenėles, todėl ir išėjo į lauką. Kiek žino, M. G. vairuoja tokį pat automobilį, tai gal sumaišė ir bandė įsilaužti ne į savo. Po įvykio atsirado pabraižymų vairuotojo pusėje ir nebeveikė elektrinis bagažinės atidarymas.

Nukentėjusysis M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą naktį gavo 3-4 smūgius į dantų sritį. Tą vakarą buvo „(duomenys neskelbtini) sėdėjo prie baro, vartojo alkoholį. Negali pasakyti, kiek laiko ten buvo, nežiūrėjo į laikrodį. Negali tiksliai įvardinti laiko, kada išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pritemę. Buvo išgėręs 3-5 bokalus alaus. Tikslaus skaičiaus nepasakys, neskaičiavo. Jautėsi lengvai apsvaigęs. Nebuvo visiškai blaivas, bet nebuvo taip, kad vos pralemeno, ar kad būtų pavartojęs psichotropinių medžiagų. Iš (duomenys neskelbtini) ėjo pas mamą, į (duomenys neskelbtini). Ėjo per kiemus (duomenys neskelbtini)g. Nuo „(duomenys neskelbtini) atstumas iki įvykio vietos nedidelis, gal per porą kiemų, gal per tris. Einant iki įvykio vietos konfliktų su niekuo nebuvo. Su niekuo pakeliui nešnekėjo. K. per langą pašaukė: „Ką tu darai prie mašinų“, atsakė jai: „Ką aš darau prie tų mašinų“. Kažką dar pasakė, jis atgal. Dėl neaiškių dalykų vienas kitam pasiuntė replikas. Gal susvirduliavęs užkliuvo mašiną. K. su juo bendravo gal pro antro ar trečio aukšto atidarytą langą. Po to nusileido jos draugas – M. Jis priėjo ir pradėjo konfliktuoti. M. kažką jam priekaištavo – ką pasakė ant jo draugės, ko laužiasi į mašiną. Įvyko konfliktas. Jam grasino dujomis. Atsakė „Ko svaigsti su dujomis, prie ko tos dujos“. Kai pastūmė pirmą kartą, iškart trenkė į dantų sritį, į burną. Stūmė mažiausiai 2-3 kartus. Pirma pastūmė, po to sudavė – tą tikrai prisimena. Iš pat pradžių rankomis jį pastūmė. Po pirmo pastūmimo M. R. priėjo ir tada iškart trenkė jam į veido sritį. Jis atsitraukė atgal po pastūmimo. Kažkiek – gal metrą ar pusantro. Kai jį pastūmė antrą kartą, tada krito ant žemės ir po to nelabai detalių bepamena. Kai priartėjo antrą kartą, jam sudavė į burnos sritį. Buvo pastūmimas, priėjo, gavo smūgį, susvirduliavo, gavo dar smūgį. Negali atsakyti, ar prieš antrą smūgį jis priėjo, ar M. R.. Visi smūgiai jam buvo suduoti į veidą. Smūgiai buvo nemaži. Kai pastūmė ir sudavė smūgį, tada nukrito ant žemės. Pirmą kartą pastūmė, sudavė smūgį, jis nukrito, ir tada dar sudavė smūgį. Po smūgio stojosi. Po kurio smūgio buvo išmušti dantys, tiksliai negali pasakyti. Teigė, kad kai esi mušamas, nejauti, ar krenta dantys. Suduotas buvo ne vienas smūgis. Ar gulinčiam spyrė – to nebegali įvardinti. Ar iškart krito ant žemės, ar priklaupė – nepamena. Smūgiai buvo nemaži. Jų buvo kokie 4, kuriuos tikrai pamena. Viskas vyko prie takelio, ne prie pat automobilio. Vienas šalia kito automobilis ir takelis. Po konflikto, jau eidamas pajuto, kad kažkas ne taip su dantimis, kad kraujuoja burna. Po įvykio parėjo pas savo mamą, mamos ir sesės namuose nebuvo. Parėjęs pamatė veidrodyje, kad nebėra priekinių dantų. Buvo kruvinas veidas, dantys nuskelti. Buvo likę dantų galiukai. Kruvinas, sutinęs buvo, prakirsta lūpa kažkurioje vietoje, burnos viduje. Buvo kraujosruva, mėlynė. Viskas lūpų srityje. Ant veido daugiau sumušimų nesimatė. Juto, kad nuskelti dantys. Dalelės iškrito ten, kur nuskėlė. O gal nurijo. Skaudėjo. Buvo labai išsigandęs, nežinojo ką daryti. Ėjo miegoti. Ryte irgi skaudėjo. Tą kartą jis avėjo tamsiai mėlynas šlepetes, buvo apsirengęs juodais šortais ir šviesiai mėlyna „maike“. Nebuvo pusnuogis. Buvo su šlepetėmis ir be kojinių. Į medikus po įvykio nesikreipė, nes galvojo, kad pasikvies M. į „Facebook“ draugus, susitars gražiuoju, taikiai, be policijos įsikišimo. Kvietė jį į draugus, ieškojo per pažįstamus. Tikslaus laiko nepasakys, kada kvietė. Po įvykio parėjo namo, atsipeikėjo ir nutarė jo ieškotis. Pamatęs, kad jam išmušti dantys, tada ir pakvietė į „Facebook“ draugus. Su kaltinamuoju anksčiau pažįstamas nebuvo. Lankė bendrą mokyklą, metais skiriasi. Žinojo su kuo konfliktuoja. Iš matymo jį žinojo, žinojo, kad jis M. R., kad ėjo į tokią tai klasę, bet artimiau nebendravo. K. nepažinojo, nežinojo su kuo konfliktuoja. Be trijų dantų išmušimo, dar buvo mėlynė, kraujosruva veido srityje. Ekspertizėje parašyta. Nesureikšmino to dalyko. Skaudžiausias įvykis buvo dantys, o ne mėlynės. Buvo sukruvinta „maikė“. Policijos pareigūnams apžiūrėti jos neteikė. Nemanė, kad reikia. Pareigūnai to neprašė. Pareigūnams teikė nuotraukas, daug susirašinėjimų. Pateikta nuotrauka, kur yra su vyriškiu – tai kaip įrodymas, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo su dantimis, ir matosi, kokiais rūbais buvo apsirengęs. Fotografavo padavėja M. G., „(duomenys neskelbtini) barmenė. Ryte rašinėjosi su M. Ji klausė jo, kaip jis grįžo, ar „išpūtė“. Sakė, kad „išpūtė“, bet jam išmušė dantis. Susirašinėjime su M. G., kur yra įrašas su klausimu: „Ar tu čia taip atrodai?“, tai jai ne nuotraukas siuntė, o tiesiog sakė, kad yra be dantų, kad juos išmušė. Susirašinėjimuose su M. sakė, kad nepamena, kad nežino. Taip sakė tik dėl to, kad nebūtų „pletkų“. Nenorėjo, kad žinotų. Po to susirašė su T. Č., kadangi matė, kad pas jį drauguose yra M., pasiūlė iš T. parašyti M.. Su T. rašinėjosi vidury dienos, nes ryte T. buvo išvažiavęs. Paskui atėjo pas T. T. sakė, kad taip įvyko, kad jam išmušė dantis ir jam neatrašo. Paprašė, kad parašytų iš jo. Norėjo įrodymo, kad tai padarė M., o ne pats eidamas nusiskėlė ar panašiai. Kvietė M. į draugus. Kai pasakė, kad atvažiuotų į kiemą pasišnekėti, tada ir atšaukė kvietimą į draugus. Galėjo būti sekmadienio vidurdienį. Atšaukimas buvo po susirašinėjimo su barmene. Nenorėjo įvardinti barmenei, kas jį sumušė, nenorėjo pasakoti aplinkybių, todėl jai ir nerašė visko. Nebūtų rašęs M., jei ne jis būtų sumušęs. Po įvykio nereikėjo jam suteikti pirmos medicinos pagalbos, dėl to iškarto į medikus ir nesikreipė. Kreipėsi pirmadienį. Skausmą pradžioje gydė vaistais. Kreipėsi į odontologus, kai turėjo laisvo laiko. Nežino kada. Prie bylos yra pridėta, kiek kartų ėjo. Neužfiksavo. Į ekspertizę ėjo pirmadienį. Kreipėsi į policiją, ir iš ten pasiuntė pas ekspertus. Teikė civilinį ieškinį. 140 eurų tutinę žalą sudaro: kai lankėsi pas gydytoją, tvarkė kanalus, nes skaudėjo. Nori, kad dantys būtų sutvarkyti, dar advokatas turėjo teikti papildomą ieškinį. Yra pateikęs prie ieškinio čekius, buvo pateikti kasos orderiai. Turi jų originalus. Prašo neturtinės žalos atlyginimo 3000 Eur, nes buvo pažeistas jo, kaip žmogaus, orumas, moralė. Kenčia, nes yra be dantų, ir valgyti sunkiai. Skausmą įvertino 9 balais. Po įvykio dantys bijo ir šilto, ir šalto. Negali šypsotis, nepilnavertiškai jaučiasi. Nesusitvarkė dar dantų, nes neturi pinigų. Turi pirkti skalavimo skysčius, tvarkytis, turi kentėti. Yra pasitvarkęs, kad daugiau negestų, o galutinai susitvarkęs nėra. Dėl skausmo ir dantų tvarkymo kreipėsi ne tik spalio 23 d. Jei tik tiek užfiksuota, gal kažkurio karto prie bylos yra nepridėjęs, nes kreipėsi anksčiau nei spalio 23 d. Negali įvardinti įvykio vietos adreso. Žino kur yra tas namas, bet adreso nepasakys. Ėjo į (duomenys neskelbtini). Tas namas yra pagal kelią priešais „(duomenys neskelbtini)“ salę. Įvykio vieta yra paėjus už šiukšlinių. Jo mamos namo vidiniame kieme, daugiau paėjus į dešinę pusę link „(duomenys neskelbtini)“. Mašina stovėjo prie laiptinių, kur yra takelis.

Liudytoja K. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis įvyko vasarą, liepos 21 d. naktį, buvo sekmadienis, ruošėsi eiti miegoti. Langas buvo atidarytas. Išgirdo, kad kažkas bando atidaryti automobilio dureles. Vedama smalsumo, nuėjo pažiūrėti prie lango, bet iš pradžių nieko nematė. Tada nuėjau prie kito lango kampo ir pamatė, kad kažkoks vyras liečiasi prie jos automobilio. Tada atidarė langą, iškišo galvą ir liepė jam pasitraukti nuo automobilio. Jis visiškai nereagavo į jos žodžius. Kartojo galbūt 2-3 kartus, gal net daugiau. Žiūrėjo ir šaukė pro miegamojo lango. Tada M. atėjo į miegamąjį ir sako: „ką tu čia darai? Ko tu čia šūkauji?“. Atsakė jam „pažiūrėk per langą, kas vyksta“. Jis atėjo, taip pat iškišo galvą pro langą, pasakė: „ką tu darai? Traukis nuo automobilio“. Buvo pakartota keletą kartų. Tas kitas asmuo visiškai nereagavo nei į jos, nei į M. žodžius. Tada M. apsirengė ir išėjo į lauką jo nuginti. Praėjus gal keletai minučių, jis parėjo, nuėjo prie kompiuterio ir viskas. Viskas tuo ir baigėsi. Kai M. išėjo į lauką, ji liko namie, prie to paties lango. Nematė, kas vyksta lauke, nes kai M. išėjo į lauką, nukentėjusysis pasitraukė nuo automobilio. Nuo to momento, kai ji pradėjo su tuo asmeniu bendrauti, iki kol M.išėjo į lauką, nebuvo nei vienos minutės laiko tarpo. Viskas įvyko labai greitai. M. lauke užtruko 1-2 minutes. Per langą matomumas ribotas. Tuo metu, kai M. buvo išėjęs į lauką, langas jau buvo uždarytas. Kai M. grįžo, jo paklausė, kas ten buvo ir ar nieko nenutiko automobiliui. Jis pasakė, kad girtuoklis ir, kad automobiliui nieko nenutiko. Asmuo, kuris buvo prie automobilio buvo be „maikės“ su šortais ir kojinėmis, trumpo kirpimo plaukais. Daugiau negali nieko pakomentuoti. Tuo metu tas asmuo matėsi gal ir gerai, sužalojimų ant to asmens nematė. Kad ant M. parašytas pareiškimaS sužinojo kai M. gavo tą pareiškimą. Buvo nustebę kai gavo pareiškimą. Nekvietė policijos, nes buvo išsigandusi, pasimetusi. Į jos automobilį buvo brautasi ne be pirmą kartą, pirmas atvejis buvo savaitė prieš, kreipėsi į policiją, bet policijos sulaukė maždaug tik už pusės valandos, tai tiesiog taip ir baigėsi. Šitas įvykis įvyko beveik tokiu pat metu kaip ir antrasis įvykis, gal 5 minučių skirtumu. Šis antrasis įvykis įvyko 21 d. naktį, apie 1.30 val. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo praėjus ilgesniam laiko tarpui nei diena ar dvi.

Liudytoja M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasarą, liepos mėnesį bare „ (duomenys neskelbtini)“ matė, kad buvo M., paskui išėjo. Ji ten dirba barmene-padavėja. Kitą dieną jie susirašinėjo. Jis atsiuntė nuotrauką, kad yra be dantų. Paklausė, kas įvyko. Jis pasakė, kad nieko neatsimena. Ji jam nusiuntė nuotrauką, darytą vakarykščiai, kad prie baro jis buvo su dantimis. Bare buvo padariusi jo nuotrauką. Iš baro M. išėjo su dantimis. Matė, kaip jis išėjo, bet valandos, kada jis išėjo, neatsimena. Nežino, kas tą vakarą įvyko, jis nieko nepasakojo, kur eis, kur dalyvaus. Jie susirašinėjo kitą rytą. Nesuprato, kas galėjo įvyko. Klausė jo, kur buvai ir kas įvyko. Ir paminėjo: „kad vakar buvai su“ ir atsiuntė jam nuotrauką. Pranešime buvo pašalintas pranešimas, ten, jai atrodo, buvo M. siųsta nuotrauka, kaip jis atrodė. Jis buvo be priekinių dantų, todėl atrodė ne kaip M. neatsiminė, kas įvyko, todėl neturėjo, ką papasakoti, kaip neteko tų dantų. Vėliau su juo apie tai nebendravo, tiek, kiek susirašė tuo metu ir tiek. Nuotrauka buvo daryta vakare, 22-23 val. bare. Jei klientai išeina vėlai yra tik vienas išėjimas, jei anksčiau – yra dar vienas išėjimas. Savaitgalį iki 24 val. galima išeiti abiems išėjimai. Jeigu jis išėjo po 24 val. – jis turėjo išeiti per pagrindinį išėjimą. Abu išėjimai yra fiksuojami vaizdo kameromis. Susirašinėjo sekančią dieną, tai galėjo būti 9-10 val., nes ji dar nebuvau darbe. Kai bendravo su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) jis nieko neminėjo dėl savo tolimesnių planų. Susirašinėjimo metu klausė jo, kas buvo, bet jis nelabai pats žinojo, kas buvo. Žinutėse pabrėžė, kad vakar jis išėjo tvarkingai, viskas buvo gerai. Nes jeigu tai būtų vykę apačioje, prie darbo, būtų žinoję, nes būna sujudimas, kviečiami pareigūnai. Konfliktinių situacijų nebuvo. M. nekonfliktiškas. Vyras nuotraukoje kartu su M. dažnai ateina į barą. Nepažįsta jo asmeniškai. Nežino jo vardo, pavardės. Prie jos M. vartojo gal 2 alaus bokalus per visą vakarą. Išėjo nesvirduliuodamas, neatrodė labai girtas. Kiek pamena, išėjo vienas. Negali pasakyti, per kurias duris išėjo M. Tik matė, kad jis atsistojo nuo baro, atsisveikino ir išėjo.

Liudytojas T. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, jai jam paskambino M. G., paklausė, ar gali susitikti. Jis atvyko į jo namus, papasakojo, kad vakar vakare jis sukonfliktavo su R. ir jam išmušo dantis. Atėjęs M. jam pasakė, kad jam vakar smogė, jie susimušo ar kaip, neatsimena tiksliai. M. bandė susisiekti su R., bet jam nepavyko. Tada jis R. parašė, ar vakar buvo kažkokie konfliktai. R. parašė, kad taip, buvo. Tada susiskambino, ir jis pasakė, kad sukonfliktavo su G. Jis pirmas parašė R.: „ar vakar nebuvo jokių pričiūdų vakare?“ Paskui tame susirašinėjime eina M. R. atsakymai. Nelabai atsimena to susirašinėjimo. Gal susirašinėjime R. ir patvirtino, kokius veiksmus atliko R. G. atžvilgiu, bet gal ir ne. Suprato, kad konfliktas įvyko, kad „davė malkų“. Lindo prie mašinos ir tada davė smūgių. Su M. susiskambino ir kalbėjo per „Messenger“ programėlę. Kai parašė R., suprato, kad viskas buvo iš tikro. G. pasakė, kad rašys pareiškimą, į tai R. pasakė: „tai atvažiuok į kiemą, dar gausi“. Taip ir suprato, kad viskas ten įvyko. Iš pokalbių su M. R. turinio suprato, kad konfliktas tikrai buvo ir .R. sudavė G., nes kai M. pasakė, kad rašys pareiškimą, M.„ant karštųjų“ pasakė: „atvaryk pas mane į kiemą, vėl gausi“. Tai jei vėl gausi, tai čia aišku, kad jau buvo gavęs. M. buvo piktas, nenorėjo eiti į kalbas. Iš pokalbio su M., susidarė įspūdį, kad jis sudavė smūgius M., tačiau M. tiesiogiai nepatvirtino, kad sudavė smūgius, jis nesakė, kad sudavė smūgius. M. minėjo, kad tas konfliktas vyko netoli (duomenys neskelbtini), kažkokiame kieme. M. sakė, kad jį sumušo, dantis išmušo. Jis atėjo be dantų. Neminėjo, kiek smūgių jam sudavė, bet iš veido matėsi, kad nė vieną kartą, ant veido matėsi šviežios žymės: burna ir veidas buvo truputį patinę. M. neminėjo, kiek gavo smūgių. Jis neminėjo, ką jis pats darė M., tik sakė, kad gavo nuo juo. Atrodo, R. rašė, kad konfliktas kilo dėl mašinos. M. atėjo pas jį dėl to, nes jis pats nesukontaktavo su R., norėjo, kad jis sukontaktuotų. Kai M. G. atėjo pas jį, jis lyg ir norėjo tartis. Blogų ketinimų nebuvo jokių. M.norėjo tartis su M. R., sakė: „sudėk man dantis, kuriuos išmušai“. Bet M. net nėjo į kalbas, tik sakė: „atvažiuok pas mane į kiemą, vėl gausi“. M. neminėjo, kad anksčiau buvo kažkokių konfliktų su R. M. R. nepažįsta gerai, tiesiog mokėsi vienoje mokykloje.

Nors kaltinamasis kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teisme, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

2024 m. liepos 22 d. M. G. protokolu-pareiškimu, kad 2024 m. liepos 21 d. išėjo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), namo, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Einant namo, iš (duomenys neskelbtini) namo numerio nepamena, bei nepamena iš kelinto aukšto, jam iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu M. R. pradėjo per buto langą šaukti „ar jam nusileisti?“. Kadangi buvo stipriai neblaivus, todėl nepamena ar jam ką nors atsakęs. Kiek pamena, tarp jo ir piliečio kilo žodinis konfliktas. Po kiek laiko minėtas vyriškis išėjo į kiemą ir keletą kartų rankos kumščių jam trenkė į veidą. Kiek jam smūgių sudavė nepamena. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertino 9 balais. 2024 m. liepos 21 d., apie 8.00 val., atsikėlęs namuose pastebėjo, kad jam yra išmušti priekiniai trys dantys bei sumušta nosis. Į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, žada kreiptis į med. ekspertus. Prašo nubausti asmenį numatyta tvarka, kokia jam padaryta žala, šiuo metu negali pasakyti (t. 1, b. l. 11-12);

2024 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 800/2024 (04), kurioje nurodyta, kad M. G. nustatyta: viršutinės lūpos sumušimas pasireiškęs kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinių dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų lūžiais, viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimu; poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai dešinės pusės peties, žasto, alkūnės, dilbio, skubinėje srityse, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje. Paminėti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. M. G. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešinės pusės peties, žasto, alkūnės, dilbio, klubinėje srityse, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas paros laikotarpyje iki apžiūros. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padarytas prieš 3-5 paras iki apžiūros. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 44-45);

2024 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, M. G. pateiktos nuotraukos apie susirašinėjimą su M. R. per internetinę bendravimo programėlę „Messenger“. Pirmoje nuotraukoje yra socialinio tinklo „Facebook“ profilis pavadinimu „M. R.“ įdėta nuotrauka kur yra sėdintis vaikinas, vilki tamsios spalvos bliuzoną trumpomis rankovėmis ir šortus, ant kairės rankos yra laikrodis, galva pasukta į dešinį šoną. Anketoje nurodyta, kad asmuo mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazija, gyvena (duomenys neskelbtini), yra santykiuose su „K. I.“. Sekančioje nuotraukoje, jos viršuje matomas laikas „22:45“, kiti telefono simboliai ir baterijos likutis. Susirašinėjama su „(duomenys neskelbtini)“ ir yra ta pati nuotrauka kaip soc. tinklo profilyje. 22:15 neįvardintas respondentas parašo „Zdarova, a vakar nebuvo jokiu priciudu tau vakare?“. Po to seka balso skambutis 1 min. 46 sek. trukmės, ir tuomet rašo M.„Tegul raso ta zajava yr liudininkai kaip drasko masina lauzo duris ir ant manes kaip puole“, „Nebutu pats puoles nieks nieko nebutu dares“, „Negeriu as Tas arba priniuhines arba kominis buvo“, „dar kaimyns per langa mate viska“, „Pamenu is (duomenys neskelbtini)“, „Tegul zajavo raso“. Tuo susirašinėjimas baigiasi (t. 1, b. l. 57-59);

2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) gautas M. R. susirašinėjimas su T. Č.. Pateikdamas informaciją gautas pranešimas: Po T. C. pirmos žinutės, jam buvo paskambinta, po pokalbio, jam atrašė „Tegul raso ta zajava yra liudininkai....“ ir toliau tęsiasi susirašinėjimas. Atliekama susirašinėjimo telefonu apžiūra: T. C., pranešimo laikas - 21 JUL AT 22:15, „Zdarova, a vakar nebuvo jokiu priciudu tau vakare? (Smile) M. R.: „Tegul raso ta zajava yr liudininkai kaip drasko masina lauzo duris ir ant manes kaip puole (Smile) T. C.: Jo jo kosmosas Bet kas ta pati butu padares Tavo vietoi Netur kur ranku kist krw (Smile) M. R.: „Nebutu pats puoles nieks nieko nebutu dares“. T. C.: „Jo jo dar blaivas buvai tai vapse neisi ir nemusi nedorns tesi gi“. M. R.: „Negeriu as (smile) Tas arba priniuhines arba kominis buvo“. T. C.: „A atpazinai kas cia buvo toks? (smile). M. R.: „Pamenu is (duomenys neskelbtini)“. T. C.: „Jis net nepamen nuo ko gavo sako tik tavo vards buvo ivests sak ir netoli mamos gyven sak tai gal jis sak bbzn (smile). M. R.: „Tegul zajavo raso (smile)“. T. C., pranešimo laikas - 21 JUL AT 22:59, „Kiek supraatau tai rasys cj (smile) As tai zvengiau pizda pamatęs“. M. R.: „Ner problemu, pats puole pats masina draske, liuditoju yra (smile smile)“. T. C.: „Jo jo fakts Jai taip darė tai nebuvo kitos išeities bbz (smile) As irgi bučiau lupes (smile smile) O tai išsijunge ane? (smile smile)“. M. R.: „Perpises viesoj vietoj, draske turta ir dar pats puole ir rasys zajava sekmes jam“. T. C.: „Nu jo pizda pačiam dar gal blogiau bus (smile)“. M. R.: "Tegul raso (smile)“ (t. 1, b. l. 60-62, 64-67).

2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad liudytoja M. G. pateikia savo mobilaus telefono susirašinėjimo su nukentėjusiu M. G. socialinio tinklo „Facebook“ Messenger žinutes, darytos nuotraukos:

1. Siuntėjas - M. G., data, laikas - Jul 21 AT 9:26AM, gavėjas – M. G. - Gavai į dantis?, M. G. „iskur“, M. – „?“, M. G. „va taip va. Dddd“. 2. M. G. – „Be dantu esu :Ddd“; M. Go – „? A tu čia taip atrodai. baby shark :) :) :) :) :) :)“, M. G. – „Ne personazas is filmo :Dddd grn eina nah“. M. G. – „Eik tu nx. Kaip taip? Pizda jug tau cia“;

3. M. G. – „Dddd. Prie baro :)“. M. G. „Prie iejimo nebent prie baro buvau su (pridedama M. G. fotonuotrauka su dantimis). M. G. – „As jau ziurejau“. M.G. – „:Dddddd nebesakyk tu geriau nieko :)“;

4. M. G. – „pizdaaa as nzn kaip reik atsukt laika as net neiciau i ta boulinga“. M. G. – „No boulings kalts. Neatsuktbo dantis pramust tau db. Gerai M. shaRK. Laikykis“. M. G. – „:Dddd“. M. G –„Varau ruostis i darba“. M. G. „Ble gera“. M. G. – „uzmesiu aki gal kur metos“;

5. M. G. – „arba kaip man atrodo ka i burna gavau ir kritau“. M. Go – „Jug zino kiek kainuoj o siais laikais visi rastngi. Nu taip jau galejo but aisk“. M. G. – „pizda :ddddd“. M. G. – „Eik tu nx neduok dieve tokio ryto ...“. M. G. – „Ddddd“. M. G –„As is trobos nelysciau :)“. M. G. „Visks butu ore bet ble dantu gaila bisk“. M. Go – „Ne tas zodis, jug kiek kainuoj“. M. G. „baby shark ; Dddd“;

6. M. G. „Bet speju ka jo“. M. G. –„Ble gal virtai“. M. G. – „Gal. Mo Jug butum sunesiots baisiau. Ir dantu nieks neplaks lauk. Arba kaip man atrodo ka i burna gavau ir kritau“;

7. M. G.– „A tau ispiso anus“. M. G. – „Nezinau. tas ir yra ka nepamenu. Bet speju ka jo“. M. G. – „Ble gal virtai“ (t. 1, b. l. 84-86, 87-91);

2024 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas susirašinėjimas el. paštu. 2024 m. lapkričio 15 d., 20.00 val., elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstas iš nukentėjusiojo M. G. laiškas su tekstu „Laba vakara, atsiunčiu jums nuotraukas, kad pridėtumete prie bylos jog kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvau su dantim prieš atsitinkant ivykiui. Žinučiu data diena, po ivykio.“ Prie laiško pridedamos 5 fotonuotraukos:

1. image0.jpeg - nuotrauka padaryta iš susirašinėjimo Mesengeriu, nuotraukos viršuje - žinutės data 21JUL AT 09:26, toliau - žinutės tekstas „be dantu esu :Ddd“, po žinute tekstas - Seen (žymimas žinutės peržiūrėjimas), toliau pridedamos fotonuotraukos (matosi kelių nuotraukų rinkinys su dviejų asmenų veidais);

2. imege2.png - nuotraukoje stebimi du asmenys (vyrai), kurie stovi apsikabinę, vienas iš vyrų - jaunesnio amžiaus vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, pilkos spalvos kepure su užrašu - etikete „D“, kitas vyras - senyvo amžiaus žilais plaukais, su prasegtais baltais su taškučiais marškiniais, po kuriais vilki tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius su „Nike“ ženklu;

3. imege3.jpeg - nuotraukoje stebimi anksčiau aprašyti vyrai, fone matosi „(duomenys neskelbtini)“ restorano aplinka;

4. image4.png - nuotrauka padaryta iš susirašinėjimo Messenger, nuotraukos viršuje - žinutės laikas 12:13, nuotraukoje stebimi anksčiau aprašyti vyrai, kurie stovi prie (duomenys neskelbtini) baro, matosi monitorius, kt. administracijos įranga, senyvo amžiaus vyras stovi atsisukęs į jaunesnio amžiaus vaikiną, ant senyvo amžiaus vyro galvos - pilka kepurė. Jaunuolis ištiesęs ranką šypsosi plačia šypsena (matosi burnoje visi dantys);

5. image5.png - nuotrauka padaryta iš susirašinėjimo Messenger, nuotraukos viršuje - žinutės laikas 12:13, žemiau matyti užrašas, kad pranešimas išsiųstas iš asmens, kurio socialinio tinklo Facebook paskyra „M. G. (active 12m ago)“, pranešimo siuntimo laikas - 21JUL AT 09:26. Susirašinėjimo tekstas: M. G. – „ku to“. M. G. – „A išputei esery?“. M. G. – „ble nelabai pizda be dantu esu :Ddd“. Toliau po susirašinėjimo tekstu matosi pridedamu fotonuotraukų koliažas (t. 1, b. l. 77-79, 80-83).???

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Teisiamojo posėdžio kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino, nurodė, kad nakties metu prie (duomenys neskelbtini) namo konfliktavo su M. G., dėl to, kad jis lindo prie jo draugei priklausančio automobilio, kelis kartus jį nustūmė, grasino papūsti dujų, tačiau smūgių į veidą jam nesudavė. Nors kaltinamasis M. R. teisminio proceso metu neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam M. G. į veidą, nurodydamas kad jam dantis galėjo išmušti ir kitur, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti bausmės, nes juos paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis įvykio naktį bendravo su nukentėjusiuoju, konfliktavo su juo dėl galimai gadinamo automobilio, stovėjusio prie namo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis šias aplinkybes patvirtino teisme. Byloje apklaustos liudytojos M. G. parodymai bei siųstos nuotraukos patvirtina, kad prieš įvykį nukentėjęs M. G. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, ten jis užfiksuotas su priekiniais dantimis, kitos dienos ryte įvykęs susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir M. G. taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis jau yra be dantų. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis iki aptariamo konflikto su kaltinamuoju būtų turėjęs kitų konfliktų ar patyręs nustatytus sužalojimus kur nors kitur. Tai, kad smūgius į veidą nukentėjusiajam M. G. sudavė kaltinamasis M. R. patvirtina paties M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai. Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgius į veidą, smūgių sudavimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam nustatyta – viršutinės lūpos gleivinėje, vidurio linijoje 1 cm x 1,5 cm melsvai-violetinė blyškiais pakraščiais kraujosruva. Dešinės pusės viršutinio pirmo danties vainikas nulūžęs, nuskelta daugiau pusės vainiko, likusi 0,3 cm x 0,3 cm x 0,3 cm dydžio vidurinė vainiko dalis, aštriais kraštais, be kariozinių židinių. Kairės pusės viršutinio pirmo danties vainikas nuskeltas kramtomajame paviršiuje, defekto (trūkumo) dydis 0,1-0,2 cm x 0,9 cm x 0,2 cm, aštriais kraštais, be kariozinių židinių. Kairės pusės viršutinio antro danties vainikas nulūžęs, nuskelta daugiau pusės vainiko, likusi 0,5 cm x 0,4 cm x 0,4 cm dydžio išorinė vainiko dalis, aštriais kraštais, be kariozinių židinių. Nustatyti sužalojimai viršutinės lūpos sumušimas pasireiškęs kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinių dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų lūžiais, viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimu, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, mažiausiai keturių trauminių poveikių metu, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Pagal susiformavusią praktiką kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui. Liudytojo T. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti nuoseklūs parodymai patvirtina buvusį nukentėjusiojo ir kaltinamojo kontaktą kitą dieną po įvykio, jų bendravimą ir tai, kad nukentėjusiajam smūgius į veidą sudavė ir dantis nuskėlė būtent M. R.. Liudytojo T. Č. parodymai patvirtina, kad iš karto kitą dieną po įvykio jam nukentėjusysis M. G. jam nurodė, kad jį sumušė M. R., ir jis dėl to nori su juo susisiekti. Kaip nurodė liudytojas nukentėjusiojo žodžių tikrumą jam patvirtino ir tolimesni M. R. išsakyti ir parašyti teiginiai, kad tegul M. G. atvažiuoja ir gaus dar. Nukentėjusysis jau įvykio vietoje atpažino asmenį, su kuriuo konfliktavo, sakydamas jam „R. nebestumk“, to neginčijo ir pats kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojo T. Č. parodymais, nes jų teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, analogiški parodymams, duotiems iš karto po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu. Nepagrįstas tiek kaltinamojo M. R., tiek ir jo gynėjos teiginys, jog nukentėjusysis dėl savo neblaivumo ar kitokio apsvaigimo gali atsiminti tik paskutinį konfliktą su kaltinamuoju, bet sužalojimus galėjo patirti ir anksčiau arba net vėliau, nes policijos pareigūnams nurodė ne tokį įvykio vietos adresą, neaišku kur toliau jis ėjo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta tiksli konflikto vieta, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) namo, trečiosios laiptinės. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) namas stovi lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, (duomenys neskelbtini) namas stovi statmenai (duomenys neskelbtini) namui tame pačiame kieme, o (duomenys neskelbtini) (kur ėjo nukentėjusysis) yra šalia (duomenys neskelbtini) namo, stovi lygiagrečiai (duomenys neskelbtini). atžvilgiu, įvykio vietą nuo (duomenys neskelbtini)skiria 10-20 metrų atstumas (t. 2, b. l. 90). Nors nukentėjusysis įvykio metu ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais dėl asmens, kuris sudavė jam smūgius, nes nukentėjęs iš karto po įvykio dar tą pačią naktį pakvietė kaltinamąjį į draugus per „Facebook“, ir tai suponuoja teismui išvadą, kad nukentėjusysis pakankamai gerai atsimena įvykio/konflikto aplinkybes ir asmenį, kuris jam sudavė smūgius.

Šios nustatytos aplinkybės teismui patvirtina, kad kaltinamasis M. R. kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam M. G. į veidą, po ko M. G. buvo nuskelti trys priekiniai dantys bei padarė M. G. nustatytus kūno sužalojimus – viršutinės lūpos sumušimas pasireiškęs kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinių dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų lūžiais, viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo teisme išsakytus argumentus, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas T. Č. gali apkalbėti kaltinamąjį, nes jie yra draugai. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamojo daliniais parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, liudytojų teismo posėdžių metu ir ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti ne tik tiesioginiais nukentėjusiojo M. G. parodymais, tačiau ir netiesioginiais jau anksčiau aptartais liudytojo T. Č. parodymais, esančiais susirašinėjimais, fotonuotraukomis. Byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamojo suduotais smūgiais nukentėjusiajam į veidą buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas patikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką, patikslindamas, kad veika padaryta laikotarpiu tarp 00.00 val. ir 1.30 val., nes nusikalstamos veikos padarymo laikas tiksliai nenustatytas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio laikas buvo apie vidurnaktį (00.00 val.), kaltinamasis ir liudytoja K. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė apie 01.00-01.35 val., teisme teigė, jog įvykio laikas buvo 01.30-2 val. nakties. Byloje esantis 2024 m. liepos 14 d. 01.40 val. registruotas informacinis pranešimas ROIK 0124000429297 (t. 1, b. l. 10), nepatvirtina, kad būtent panašiu laiku buvo padaryta nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos laiko patikslinimas kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijos nekeičia ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nes kaltinamojo veiksmai išlieka kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas vertindamas įvykio aplinkybes sprendžia, kad šiam konfliktui kilti ir kaltinamojo M. R. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo M. G. provokuojantis elgesys, kuomet jis, būdamas neblaivus, praeidamas galėjo kliudyti kaltinamojo draugės automobilį ir tuo sukelti kaltinamojo nepasitenkinimą ir poreikį ginti turtą, ir ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis M. R. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo M. R. baudžiamąją atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 124), administracine tvarka baustas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l. 126-127), nurodo vykdantis individualią veiklą. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. R. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, taip pat į BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pirmą kartą teisiamam M. R. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminą artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės minimui (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

M. R. 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 147-149) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

Byloje nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį M. R. dėl 140 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 47-48, 49-53). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą, šiai dienai, sudaro tik 140 Eur, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas (gydymą), turtinės žalos suma nėra galutinė. Taip pat nurodė, kad dėl suduotų smūgių į veidą ir patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, neteko dantų. Teko kreiptis į medikus, patirti nemalonias gydymo procedūras, kurios šiai dienai dar nėra baigtos. Artimiausioje ateityje dar laukia vieno danties gydymas, o kitą dantį gali tekti išrauti. Dantų ir dantenų skausmus jaučia iki šiol, dėl ko blogai miega, negali normaliai pailsėti. Be to patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, dėl to ar dantų gydymas pavyks, kas jo dar laukia ateityje, kaip atrodys, ar neliks kažkokių liekamųjų reiškinių. Patirtai turtinei žalai pagrįsti prie ieškinio pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir du pinigų priėmimo kvitus už dantų gydymą datuotus 2024 m. rugsėjo 24 d. ir 2024 m. spalio 23 d. bendrai 140 Eur sumai (t. 1, b. l. 51, 52). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo 3.7 punkto matyti, kad buvo taikytas gydymas – 11 d. asimptominis, kanalas-sausas, DI-18mm, nuo G. P. T. D. rentgeno nuotrauka-pilnai suplombuotas. 12 d. III laipsnio paslankumas, kišene gilėja iš vestibiulio, medialinio kontakto. Rekomenduota šalinti, įtariamas skilimas ir rezorbcija priekaklelinės srities. Stipriai tirpsta kaulas. Teisiamojo posėdžio metu (2025 m. birželio 3 d.) nukentėjusysis M. G. patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo taisyti priekiniai dantys, apšlifuoti ir užplombuoti ir vienam pradėtas gydyti kanalas. Nežino, kodėl yra nurodyta, kad gydyti 11 ir 12 dantys, nes nežino, kaip jie skaičiuoja, gal ne nuo pirmo prasideda priekis, gal jie nuo galo skaičiuoja. Ekspertizės išvadoje yra parašyta, kokie dantys buvo nuskelti. Kaltinamasis M. R. su nukentėjusiojo ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog jis nukentėjusiojo nesužalojo. Iš byloje pateiktų nukentėjusiojo rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos atsiradimą, matyti, kad nukentėjusiajam 2024 m. spalio 23 d. buvo gydyti dantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo gydyti ne nukentėjusiajam lūžę ir nuskelti viršutiniai dešinės pusės I ir kairės pusės I ir II dantys, bet 11 ir 12 dantys, nustatyta diagnozė – lėtinis epikalinis periodontitas. Įrodymų apie gydytus priekinius nuskeltus ir lūžusius dantis nukentėjusysis neteikė, todėl teismo vertinimu, nukentėjusysis neįrodė, kad dėl nuskeltų dantų gydymo jis patyrė turtinę žalą, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip neįrodyta.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo M. R. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. R. nukentėjusiajam suduotų smūgių, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – sumušta lūpa bei nuskelti trys priekiniai dantys. Kaltinamasis M. R. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, kaltinamojo kaltė dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyta visiškai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, šiuo metu nukentėjusysis dar nėra susitvarkęs nuskeltų priekinių dantų, todėl neabejotina, kad, dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, galėjo pablogėti bendravimo galimybės.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl mažareikšmės dingsties – kilusio konflikto dėl galimai gadinamo automobilio, tai, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia, jo atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu kiekį ir intensyvumą – suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai į veidą, nuskelti trys priekiniai dantys; kaltinamojo amžių ir tai, jog yra dirbantis, į šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių, sprendžia, jog yra pagrindas M. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam 1500 Eur neturtinės žalos iš M. R.. Teismo vertinimu, nurodyta priteistina suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą tiek fizinę, tiek ir moralinę skriaudą nukentėjusiajam bei protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

Civiliniam ieškiniu parengti nukentėjusysis buvo sudaręs susitarimą su advokatu G. G., kuriam už ieškinio parengimą sumokėjo 250,00 Eur (t. 1, b. l. 49-50). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 punktu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tenkinus nukentėjusiojo ieškinį iš dalies iš kaltinamojo M. R. priteistina M. G. atstovavimo išlaidų, patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 120,00 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD laikmenos su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie bylos, paliktini kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. R. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, ir 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD laikmenas su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie bylos, palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti nuteistajam, jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti M. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.