Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-19 · Administracinė byla Nr. eI3-1651-281/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
eI3-1651-281/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04210-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė (pirm.)
Pareiškėjas
N. K.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1651-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-04210-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. K. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019-11-20 priimtus sprendimus Nr. 9.51-467-219316, Nr. 9.51-467-219415 dėl N. K. mokestinės prievolės, kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Paaiškino, kad mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais apskaičiavo pareiškėjui nekilnojamojo turto mokestį ir nustatė mokestinę prievolę pagal turimus duomenis dėl pareiškėjo nekilnojamojo turto, priklausančio jam nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jeigu gyvenamosios paskirties statinių (patalpų) bendra vertė neviršija 220 000 Eur. Pareiškėjui prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2016 m. ir 2017 m. laikotarpį kiltų tik tuo atveju, jeigu pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamieji namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), viršytų nustatytą 220 000 Eur sumą. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur, o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur, taigi bendra šių gyvenamųjų namų vertė yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką, todėl laikoma, kad po santuokos įgytas turtas pripažįstamas bendra sutuoktinių nuosavybe ir preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją privalo teikti tik tie asmenys, kuriems kyla prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Kadangi pareiškėjui priklausančio turto vertė neviršija 220 000 Eur, turto mokesčio pareiškėjas neprivalo mokėti, todėl taip pat neturi pareigos teikti fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad iki 2019-11-26, kol Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) nebuvo įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto (toliau – ir NT) individuali vertė viršijo 220 000 eurų, todėl jam kilo prievolė teikti Fizinio asmens nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) deklaraciją už 2016 ir 2017 m. mokestinius laikotarpius. Laiku nepateikus NTM deklaracijos pareiškėjui 2019-11-20 buvo suformuota NTM mokestinė prievolė Nr. 9.51-467-219316 už 2016 m. ir Nr. 9.51-467-219415 už 2017 m., apskaičiuota administratoriaus iniciatyva pagal VMI turimus duomenis. Pareiškėjui Valstybės įmonėje „Registrų centras“ pateikus 2019-11-22 prašymą NTR gyvenamasis namas buvo padalintas abiem sutuoktiniams ir taip pareiškėjo turimas turtas neviršija apmokestinamosios 220 000 Eur ribos. Pasikeitus NTR duomenims, pareiškėjui nėra prievolės teikti fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2016 ir 2017 m. mokestinius laikotarpius.

Individualūs neapmokestinamieji NT dydžiai kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikomi atskirai tik tuo atveju, jeigu NTR įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Neįregistravus bendrosios jungtinės nuosavybės NTR, VMI preziumuoja, jog NT nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir mokestis bus skaičiuojamas tik tam vienam asmeniui, t. y. NT vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis. Pagal NTR duomenis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įregistruotas tik pareiškėjo vardu, t. y. NTR nebuvo įregistruotas juridinis faktas „bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“. Todėl pareiškėjas su sutuoktine turėjo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimo. Tik 2019-11-26 pagal pateiktą 2019-11-22 prašymą NTR buvo įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įregistruoti gyvenamojo namo savininkai R. K. ir N. K..

Pasikeitus NTR duomenims (2019-11-26 pagal pateiktą prašymą NTR buvo įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) pareiškėjo turimo NT vertė neviršija 220 000 Eur, todėl pareiškėjui nebėra prievolės teikti NTM deklaracijos už 2016 m. ir 2017 m. mokestinius laikotarpius. Pareiškėjui 2020-01-01 buvo išsiųstas pranešimas Nr. 9.51-467-9 ir Nr. 9.51-467-10 dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva panaikinimo už 2016 m. ir atitinkamai 2017 m. mokestinį laikotarpį, nes nustatyta, jog mokesčių mokėtojas neprivalo teikti Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2019-11-20 priimtų sprendimų Nr. 9.51-467-219316, Nr. 9.51-467-219415 dėl N. K. mokestinės prievolės – nekilnojamojo turto mokesčio už gyvenamąjį namą, kurio vertė viršija 220 000 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-11-01; toliau – ir MAĮ) 104-1 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01; toliau – ir NTM įstatymas) 7 straipsnis įtvirtina mokesčio lengvatas, t. y. atvejus, kuomet nekilnojamasis turtas nėra apmokestinamas NT mokesčiu. Vienas iš atvejų, kai pareiga mokėti NT nekyla, tai kai fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršija 220 000 Eur.

Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį (NTM įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).

NTM įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių. Pagal NTM įstatymo 11 straipsnio nuostatas, NT mokestis apskaičiuojamas pagal NT registro ir NT kadastro duomenis.

Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad fizinis asmuo, kuriam priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, vertas daugiau nei 220 000 Eur, turi pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį ir laiku pateikti atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą deklaraciją. Tuo atveju, jeigu atitinkamas nekilnojamojo turto objektas priklauso keliems asmenims, NT mokestis mokamas proporcingai jiems tenkančiai nekilnojamojo turto daliai, tačiau tokie duomenys turi atsispindėti NT registre ar NT kadastre.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pagal byloje pateiktus NT registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip bendra sutuoktinių – R. K. ir N. K. – nuosavybė nuo 2007-05-10. Tuo tarpu vienbutis gyvenamasis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip bendra sutuoktinių nuosavybė tik 2019-11-26, iki šio įrašo padarymo dienos NT registre buvo registruotas faktas, kad šis nekilnojamasis turtas yra pareiškėjo N. K. nuosavybė. Atsižvelgdamas į NT registro duomenis, mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais apskaičiavo pareiškėjo atžvilgiu NT mokestinę prievolę, nes nuosavybės teise turimo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertė viršijo 220 000 Eur sumą. Mokesčių administratorius už 2016 m. apskaičiavo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) mokestinę prievolę, o už 2017 m. – (duomenys neskelbtini) mokestinę prievolę.

Teismas akcentuoja aplinkybę, kad po ginčijamų sprendimų priėmimo ir pareiškėjo ginčijamos NT mokestinės prievolės apskaičiavimo, mokesčių administratorius priėmė sprendimus, kuriais panaikino ginčo mokestinių laikotarpių NT mokesčio apskaičiavimą. VMI 2020-01-01 sprendimais Nr. 9.51-467-9 ir Nr. 9.51-467-10 nuo 2020-01-01 panaikino mokestinio laikotarpio 2016 m. ir 2017 m. NT mokesčio apskaičiavimą mokesčių administratoriaus iniciatyva, nustačius, kad pareiškėjas neprivalo teikti Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, nes nuo 2019-11-26 galioja įrašas NTR, kad vienbutis gyvenamasis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip bendra sutuoktinių nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad mokesčių administratorius po pareiškėjo skundo teismui pateikimo priėmė 2020-01-01 sprendimus Nr. 9.51-467-9 ir Nr. 9.51-467-10, kuriais panaikino mokestinę prievolę už 2016-2017 m. mokestinį laikotarpį dėl NT mokesčio apskaičiavimo, teismas daro išvadą, kad ginčijami VMI 2019-11-20 priimti sprendimai Nr. 9.51-467-219316, Nr. 9.51-467-219415, kuriais apskaičiuota atitinkamai už 2016 m. (duomenys neskelbtini) ir už 2017 m. (duomenys neskelbtini) NT mokesčio suma, nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Panaikinus 2016-2017 m. mokestinio laikotarpio 2016 m. ir 2017 m. NT mokesčio apskaičiavimą mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėjas daugiau neturi pareigos sumokėti nurodytas mokesčių administratoriaus apskaičiuotas NT mokesčio sumas, taigi pareiškėjui kreipųsis į teismą išnyko ginčo dalykas.

Teismo nustatytos aplinkybės yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes ginčijami VMI 2019-11-20 priimti sprendimai Nr. 9.51-467-219316, Nr. 9.51-467-219415 nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir ginčo tenkinimo atveju pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė